„Matote, 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimas yra visiškai nepagrįstas. Nes pelno mokestis pastaraisiais metais iš įmonių pusės buvo mokamas didesnis, tačiau įprastai jis santūrus su kitais mokesčiais. Ir tiek padidinus tą mokestį, tas pelnas gali pasitraukti iš Lietuvos, įmonės persiregistruos ir turėsime mažesnį rezultatą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Polikas tikino sveikinantis verslo iniciatyvą „4 procentai“, bet siekiant tvaraus gynybos finansavimo tikslų, anot jo, reikia orientuotis į 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslą. Iškilus didesnio finansavimo poreikiui, pasak V. Mitalo, būtų galima skolintis.   

„Tikrai gera iniciatyva iš verslo ir visuomenės pusės. Aš suprantu, kad yra nemažai aktyvių žmonių, turinčius skirtingus verslus, kurie prisideda prie šios iniciatyvos kėlimo“, – sakė jis.

„Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą. Ir visa tai, kas virš 3 proc., būtų galima pasiekti iš skolintų pinigų tarptautinėse ir vidaus rinkose, obligacijomis ir savanorišku prisidėjimu“, – paaiškino jis.

Visgi, V. Mitalas sakė, kad prie gynybos finansavimo norintys prisidėti verslai galėtų tai padaryti savarankiškai.

Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą.

 

„Finansų ministerija neblogai išskleidė alternatyvas. Ir aš manau, kad įskaitant, jog ministerija judės su savanorišku modeliu, jis prisidės dešimtimis mln. eurų prie šalies gynybos per metus. Ir čia labai aktyvūs gyventojai ir verslas galės ir savanoriškai pademonstruoti, kaip tie 4 proc. artėja prie realybės“, – teigė V. Mitalas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kovo pabaigoje siūlė, kad verslui parodžius pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos finansavimo, galima diskutuoti apie 5 proc. pelno mokesčio padidinimą.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.

„Aš manau, kad kitą savaitę jis (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – BNS) jau turėtų turėti pirmininką“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusį ketvirtadienį opozicijos atstovams nedalyvavus komiteto posėdyje, o V. Mitalui nebalsavus, nepavyko išrinkti naujojo pirmininko.

Tokį sprendimą opozicija priėmė, nes laukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Praėjusį ketvirtadienį tarnyba pranešė atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Nemanau, kad opozicija turi kažkokių argumentų toliau nedalyvauti posėdžiuose ir tada natūralu ir pirmininkas bus išsirinktas“, – kalbėjo V. Mitalas.

Vis dėlto po tarnybos sprendimo dalis opozicijos pareiškė atnaujinsianti Seimo NSGK komiteto darbą, jeigu prokuratūra patvirtins STT išvadas.

NSGK yra 11 narių, penki iš jų – opozicijos atstovai.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija į šias pareigas siūlo buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Esu linkęs pritarti pateikimo stadijoje, manau, kad tai yra rinka, kuri neturėtų būti nereguliuojama“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Anot jo, esminiai pokyčiai, kurie susiję su lošimų rinka ir atsakingu lošimu, ruošiami Finansų ministerijos. Dabartinis reguliavimas, pasak V. Mitalo, nėra tinkamas.

„Lietuvoje toks reguliavimas, kad net patys lošimo namai matydami, kad žmogus gali turėti problemų, neturi jokių teisinių instrumentų jį sustabdyti. (...) Tai uždrausta, nes neva bus stabdoma, kai žmogui sekasi. Man atrodo, kad kai kuris verslas pakankamai brandus, gali sustabdyti žmogų, kai jam be galo nesiseka, jau matosi, kad jis turi didelę priklausomybę“, – kalbėjo jis.

Anot jo, lošimų reklamos draudimas nėra susijęs su keliasdešimt milijonų eurų pralošusiu investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusiu partneriu Šarūnu Stepukoniu.

„Tai yra apskritai matant statistiką, įvertinant visą padėtį tam tikras įstatymas ir tas lošimo reklamos draudimas, kurį užregistravo kolegos Seime ir jis gal jau rytoj bus pateiktas Seimui svarstyti. Matysim, kaip judam toliau“, – kalbėjo jis.

Seimas antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.

Dalies verslo bei žiniasklaidos organizacijų atstovų antradienį paprašė parlamentarų atidėti visišką lošimų reklamos draudimą numatančių pataisų pateikimą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Po bene 2 valandas trukusių pokalbių Vyriausybėje, valdantieji nebuvo linkę detalizuoti aptartų klausimų. Dešinieji nepanoro atsakyti ir kodėl apie susitikimą nebuvo skelbta viešai.

Kaip po susitikimo teigė „laisviečiai“, pokalbį tarp koalicijos partnerių inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė, tad, leido suprasti politikai, paaiškinti, kodėl jis nebuvo skelbtas viešai, turėtų pati ministrė pirmininkė.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad antradienį vyko tiesiog rutininis koalicijos partnerių susitikimas.

„Tai yra tradicinis susitikimas, nėra būtinybės viską viešumoje pasakyti. Tai yra rutininiai darbiniai pasimatymai. Yra žmoniškas ir žmogiškas santykis, tai per tas dvi valandas ir kažkokių kitokių dalykų aptarti“, – po antradienį vykusio susitikimo Vyriausybėje Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Visgi, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės teigimu, susitikimo metu buvo kalbėta ir apie gynybos finansavimą.

„Dalinomės mintimis apie pavasario sesiją. Kalbėjome apie gynybą, įsigijimus ir finansavimą. Buvo daugiau neformaliai apsikeista nuomonėmis apie politinę padėtį“, – paklausta, ar priimtas bendras sutarimas, atsakė A. Armonaitė.

Jos bendrapartiečio V. Mitalo nuomone, dar anksti vertinti, ar koalicijos partnerių nuomonės dėl gynybos finansavimo išsiskiria. Pasak jo, platesnės diskusijos šiuo klausimu bus aptariamos kitą savaitę vyksiančiame susitikime pas premjerę.

„Bus kitą savaitę susitikimas pas premjerę, kur bus dar vienas raundas platesnės diskusijos, tai tada ir bus dalykiniai argumentai aptarti. Nekalbėjome apie bendrą poziciją iki to laiko, anksti pasakyti, ar nuomonės išsiskiria“, – dėstė V. Mitalas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Tačiau kol kas tiek opozicinės, tiek valdančiosios partijos nesutaria, kaip šį tikslą pasiekti.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Tokį siūlymą kartu su grupe parlamentarų iš kitų frakcijų įregistravo „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

Kaip teigiama aiškinamajame projekto rašte, prenumeratos principu veikiantis aukojimas, viešinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Tam siūloma sukurti specialią įmoką su unikaliu kodu.

„Lietuvos politinių partijų nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime nurodyta, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai, todėl lėšų rinkimui būtina pasitelkti ir savanoriškus instrumentus“, – pažymima įstatymo projekto dokumente.

Galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, bet ir tiesiogiai, jau egzistuoja. Tačiau ja kol kas aktyviai nesinaudojama.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos siūlo būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Vis tik ministras pabrėžė, kad iki šiol savanoriškai skiriamos lėšos gynybai nebuvo reikšmingos.

„Idėja gera. Iš savanoriškų įnašų pagal kitą įstatyminį reikalavimą nebuvo labai didelės lėšos, tačiau bet koks noras savanoriškai padėti, paremti kariuomenę yra sveikintinas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas siūlo, kad būtų sukurtas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodas ir gyventojai bei įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti.

Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Pernai savanoriškomis sutartimis gynybai buvo paaukota 6,88 tūkst. eurų, o 120 tūkst. eurų skirta kaip dalis nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Seimo vicepirmininkas V. Mitalas pažymi, kad jau nuo kitų metų šios lėšos nuo gyventojų pajamų mokesčio dalies galės būti nukreiptos tik nevyriausybinėms organizacijoms.

Aš suprantu, kad norima visko greitai, bet dar bus tų susitikimų. 

Tai buvo pirma konkreti šiemet registruota iniciatyva gynybos finansavimui kelti, politikams diskutuojant dėl poreikio didinti krašto apsaugos finansavimą.

Anot A. Anušausko, derybose lūžio dar nepasiekta.

„Aš suprantu, kad norima visko greitai, bet dar bus tų susitikimų. Politinės jėgos, žiūrėdamos į savo rinkiminius reitingus, dar turės apsispręsti dėl to plano“, – sakė ministras.

Finansų ministerija politikams ir verslui yra pristačiusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai gynybai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Papildomų lėšų poreikis skaičiuojamas nuo to, ką Lietuva įprastai skirdavo gynybai pastaraisiais metais – 2,52 proc. BVP. Šiuo metu finansavimas išaugęs bankams mokant laikinąjį solidarumo įnašą, bet jis nustos galioti kitąmet.

„Man atrodo, kad labai svarbu toliau tęsiant stadiono projektą, jog būtų maksimalus aiškumas, skaidrumas ir visi klausimai atsakyti visuomenei. Projektas yra didelis, brangus, jis keičiasi, esu susipažinęs tik su vieša informacija, apie ką yra diskutuojama, kad bus tam tikrų pokyčių dėl stadiono vietų, krepšinio arenos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

„Kaip yra pokyčiai padaromi, kaip kaina indeksuojama, yra svarbiausi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, kad visiems nekiltų klausimų. Gerai, kad Audito komitetas svarsto, tikiuosi prisidės prie situacijos išaiškinimo maksimaliai“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Trečiadienį Seimo Audito komitetas renkasi į neeilinį posėdį, kurio metu bus vykdoma parlamentinė kontrolė dėl Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimo eigos.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki sutarties įsigaliojimo yra 40,35 proc., o sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prisiims 28,71 proc. indeksacijos, t. y. 27,1 mln. eurų. Koncesininkas šiame projekte prisiims likusią 11,64 proc., arba 9,5 mln. eurų dalį.

Papildomų darbų, t. y. 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos statybų, vertė siekia 10,8 mln. eurų be PVM. Teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, vis tik kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl teisinio įvertinimo.

Dėl minėtų pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Plačiau apie tai pakomentavo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  

– Gal jau pats spėjote kažkiek paaukoti? 

– Aukoju Ukrainai, bet Labdaros ir paramos įstatyme atskirtos įmokos eilutės kariuomenėje nebuvo. Panagrinėkime skaičių. Savanoriškai Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugai pernai buvo paaukota tik 7 tūkst. eurų, dar 120 tūkst. skirta per gyventojų pajamų mokestį. Nuo kitų metų tos galimybės nelieka, nes bus galima remti tik nevyriausybines organizacijas.  

– Bet reikia šimtų milijonų eurų? 

– Reikia šimtų milijonų eurų ir tai, ką diskutavome pas premjerą, kad visi keliai yra atviri. Žengiu pirmą žingsnį su kolegomis. Dėkoju, kad jie pasirašė numatyti atskirą įmoką, kuri padėtų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims prisiminti, kad galima ir reikia paaukoti Lietuvos saugumui.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Idėja yra idėja, bet turi paskaičiuoti, kiek realu, kad bus paaukota Lietuvos gynybai.  

– Paskaičiavau, kad jeigu bent pusė fizinių asmenų, kurie kas mėnesį perveda 10 eurų kažkokiai gerai iniciatyvai, arba vienkartinę įmoką apie 120 eurų, iš jų galėjo surinkti 30 milijonų eurų kasmet.  

– Bet tai yra mažai, nes reikia maždaug 400 mln. eurų.  

– Reikia galbūt ir dar daugiau, nežinome, kiek iš tikrųjų pakaks. Reikia nemažos sumos, teks skolintis, leisti obligacijas, peržiūrėti mokesčius. Bet tai, kad ištreniravome rėmimo ir aukojimo raumenį per šį karo etapą, ir kad mes juo nepasinaudotume, būtų didelė klaida. 7 tūkst. eurų Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai nėra ta suma, kurią lietuviai galėtų paaukoti per metus. 

– Kai žmonės ar verslai remia sportą, jie vėliau, mokant mokesčius, gauna nuolaidų. Ar čia galiotų tas pats, būtų taikomos kažkokios nuolaidos, jei žmogus parėmė finansiškai krašto apsaugą? 

– Ne apie nuolaidas norime šnekėti, bet apie aiškią komunikaciją iš kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos pusės, kas bus daroma su tais pinigais. Turime oro gynybą, visi suprantame, kad Lietuvai jos tikrai reikia. Turime nevyriausybines organizacijas, kurios sako, kad reikia išmokyti lietuvius tvarstyti visus žaizdas, pasiruošti hibridinėms atakoms. Galų gale, reikės pinigų vystyti gynybos pramonę. Man atrodo, kad ši iniciatyva leistų kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai aiškiau komunikuoti visuomenei, kam konkrečiai tie pinigai bus panaudoti.  

– Kitaip sakant, jeigu kariuomenė arba politikai labai aiškiai pasakytų, jog Lietuvos kariams trūksta batų, kuprinių, tai tada žmonės jiems aukotų šiam vienam, labai aiškiam tikslui?  

– Batų, ačiū Dievui, netrūksta, bet, pavyzdžiui, modernios naktinio matymo sistemos, kuri gali visiškai priešą demobilizuoti, dar trūksta, arba – kad ir tų dronų. Atverkime šią galimybę. Nesu naivus, visų problemų neišspręs, bet atverkime ir pažiūrėkime, kaip ji veikia. 

– Žmonės yra racionalūs, praktiški ir moka skaičiuoti. Jeigu būtų mokesčių nuolaidos tiems, kurie skiria savo lėšas gynybai, surinktumėte daugiau pinigų. Tai numatomos tos nuolaidos ar ne?  

– Galėtume ir apie tai diskutuoti, bet dabar mokesčių nuolaidų diskusija yra pavojinga. 

– Kodėl? 

– Nes tų pinigų reikės daugiau ir per biudžetą. Visi suprantame, kad vien savanoriškai visų pinigų nesurinksime.  

– Nepaisant to, kad žmonės skirs savanoriškai, sakote, reikės ieškoti kažkokių kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, įvedant naujų mokesčių? 

– Gali tekti skolintis, gali tekti išleisti obligacijas ir pakviesti tuos 21 milijardą eurų, kurie dabar padėti fizinių asmenų sąskaitose, įdarbinant krašto gynybos reikmėms. Visko gali būti, bet reikia žengti kiekvieną žingsnį po žingsnį.  

Dabar mokesčių nuolaidų diskusija yra pavojinga.

– Vėlgi grįžtu prie praktiškumo ir racionalumo klausimo. Jei dar vis gyva idėja leisti obligacijas, pasakykite procentą, už kiek jas vėliau valstybė išpirktų? 

– Matome, kad šiais metais „Euriboras“ pradės mažėti, o tai reiškia, kad terminuotų indėlių palūkanos taip pat mažės. Man atrodo, nustatant 1–2 proc. 

– Bet tai yra labai mažai?  

– Tai yra šiek tiek pigiau negu rinkoje, bet apeliuojant į patriotiškumą ir pilietiškumą, juos taip pat galima pakviesti įdarbinti.  

– Pakartosiu trečią kartą. Žmonės yra racionalūs ir moka skaičiuoti. Kas bus, jeigu ši idėja nepasiseks, tuomet Rusija badys pirštais ir sakys, kad lietuviai neaukoja savo krašto apsaugai, jie verčiau investuoja, kur grąža yra didesnė. Kodėl nepasiūlyti 6 ar 7 proc? 

– Gynybos susitarime esame aiškia sutarę, kad yra trys Lietuvos gynybos ramsčiai – kariuomenė, sąjungininkai ir Lietuvos visuomenė. Jeigu bijome dirbti su Lietuvos visuomene, nepakviesime jų prisidėti visais įmanomais būdais, įskaitant ir prie gynybos, ilgalaikėje perspektyvoje tai nebus gerai. Dėl to reikia pradėti dirbti jau dabar, labai aiškiai komunikuoti, ko Lietuvos kariuomenei ir saugumui plačiąja prasme reikia, ir tuos pinigus visais būdais pradėti aukoti. 

Pasak Laisvės frakcijos parlamente seniūno Vytauto Mitalo, visų pirma norima sulaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados.

„Jis pasakė, kad kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galės įvertinti, ar buvo atitikimų, ar jų nebuvo. Tai, manau, kad logiški tie žingsniai ir tik jis pats, kartu su komisijos sprendimu, galės atsakyti, kaip ten ta įranga buvo naudojama, kam ji buvo naudojama ir kiek jis jos turėjo“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Tai aš manau, kad būtų tikslinga sulaukti komisijos išvadų, nes aš pats į kolegų išlaidų suvestines nėjau, tai nežinau nieko daugiau negu perskaičiau viešojoje erdvėje. Tai tegu Etikos komisija ir pažiūri“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad būtent nuo Seimo etikos sargų išvados ir priklausys, ar prireiks imtis kokių nors kitų žingsnių M. Matijošaičio atžvilgiu.

„Tai priklausys nuo to, kokios bus išvados ir priklausys nuo to, ką pats M. Matijošaitis ketins su tuo daryti. Tai palauksime ir pamatysime“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Visgi pats M. Matijošaitis teigia, kad pirkta įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins.

ELTA primena, kad pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

„Biudžetas yra rengiamas ne pagal Europos Komisijos, ne pagal Mitalo prognozes, o pagal Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų. (...) Valstybės biudžeto projekte šiuo metu numatyta, kad biudžeto deficitas yra 3 proc., kuris atitinka maksimalų Mastrichto kriterijuose numatytą dydį“, – BNS trečiadienį teigė ministrė.

V. Mitalas anksčiau trečiadienį teigė, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų ir jos finansavimui skirti 3 proc. BVP, o toks skolinimasis nepažeistų europinių fiskalinės drausmės taisyklių.

Jis BNS teigė besiremiantis Europos Komisijos vertinimu, jog 2024 metų valstybės biudžete numatytas 2,3 proc. BVP deficitas, taigi, papildomai pasiskolinti gynybai dar įmanoma.

Vien skolintis nėra variantas.

 

G. Skaistė pabrėžia, kad žvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skaičiavimus, didžiausias finansavimo poreikis yra ne šiemet, o 2026-2028 metais.

„Todėl sakyčiau, kad šių metų biudžete numatytos galimybės turėti (bankų – BNS) solidarumo įnašo pajamas virš 2,5 proc. (BVP – BNS), numatyto krašto apsaugos finansavimui, leidžia tvariai finansuoti krašto apsaugos poreikius, taip pat numatyta galimybė skolintis, jeigu leis ekonominės aplinkybės, todėl esminis poreikis yra susitarti dėl tolimesnių metų finansavimo“, – sakė G. Skaistė.

„Kadangi poreikis išlieka ir po 2030-ųjų palaikyti padidintą struktūrą, tai reiškia, reikės bent 0,4 proc. BVP keletui dešimtmečių į priekį, todėl reikalingi tvarūs pajamų šaltiniai, vien skolintis nėra variantas“, – sakė ji.

V. Mitalo teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, o KAM radus būtų paspartinti pirkimus, šių metų valstybės biudžetas galėtų būti tikslinamas Seimo pavasario sesijoje.

Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.