Sukėlė nerimą

Ji pasakoja, kad tai buvo eilinis šeimos lankymo vizitas ir rutininė procedūra, kai mama, kuri augino pusantrų metų kūdikį ir dar du vyresnius vaikus, turėjo užpildyti savo emocinės sveikatos situacijos anketą. Bet jos atsakymai specialistei pasirodė keliantys nerimą, o pasikalbėjus paaiškėjo, kad mama iš tiesų turi suicidinių minčių.

„Pirmiausia ją nuraminau ir pasakiau, kad labai džiaugiuosi, kad manimi pasitikėjo ir išsipasakojo. Tuomet, kaip ir turėjau, pranešiau institucijoms. Viskas baigėsi laimingai: moteris dėkinga man už greitą reakciją ir pagalbą, dabar ji vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą“, – pasakoja V. Švedienė.

Šiuo metu specialistė lanko 24 šeimas – 23 mamas ir vieną tėtį, kuris vienas augina šešerių mėnesių dukrytę. Jos mama, turinti protinę negalią, vaiku nesirūpina. Net aštuoniolika V. Švedienės lankomų šeimų priklauso socialinės rizikos grupei: vartoja alkoholį, tinkamai neprižiūri vaikų, stokoja socialinių įgūdžių ir pajamų.

„Visos mes turime tokių sudėtingesnių šeimų, bet pas mane jų yra šiek tiek daugiau. Tačiau šis projektas ir skirtas socialinės rizikos šeimoms, tik atvejai būna skirtingi“, – paaiškina specialistė.

Viskas baigėsi laimingai: moteris dėkinga man už greitą reakciją ir pagalbą, dabar ji vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą.

Kitų šalių patirtis

Nuo 2022 m. Lietuvoje įgyvendinamas bandomasis šeimų lankymo projektas skirtas besilaukiančioms, pagimdžiusioms ir vaikus iki dvejų metų auginančioms šeimoms. Projektas įgyvendinamas šešiolikoje savivaldybių, šiuo metu šeimų lankymo specialistės lanko daugiau nei 300 šeimų, dalyvaujančių bandomuosiuose šeimų lankymo modelio diegimo projektuose. Visoje šalyje šią paslaugą planuojama teikti nuo 2025 m. gegužės.

Šis projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis ir remiasi užsienio šalių patirtimi. Specialių žinių įgiję sveikatos priežiūros specialistai pirmą kartą besilaukiančioms, nepilnametėms, vienišoms ar nepasiturinčioms mamoms, socialinės rizikos šeimoms padeda sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti, padeda saugiai pasirūpinti mamos ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius.

„Bandomasis projektas parodė didžiulį šios paslaugos poreikį Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti įrankį, kuris leidžia suteikti realią pagalbą ne tik prižiūrint kūdikį, bet ir rūpinantis tėvų fizine ir psichine gerove“, – sako projektą administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros EEE ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.

Emocinė būklė

V. Švedienė pritaria, kad šeimų emocinės būklės stebėjimas yra vienas didžiausių iššūkių, ir tik tuomet, kai atsiranda abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, nelaimėms ir krizėms pavyksta užkirsti kelią.

„Kaip pavyksta užsitarnauti pasitikėjimą? Manau, gal tą lemia asmeninės savybės: žmogiškumas, šeimos situacijos supratimas ir priėmimas nesmerkiant, nekritikuojant“, – svarsto specialistė.

300 – maždaug tiek šeimų visoje Lietuvoje sulaukia specialaus dėmesio.

Šeimų lankymo specialistės taip pat stebi, kaip mamoms sekasi prižiūrėti, maitinti kūdikius, stebi jas ir nėštumo metu, nes pasitaiko, kad moterys slepia nėštumą, nesilanko pas medikus, piktnaudžiauja alkoholiu, rūko.

Būna ir tokių atvejų, kai vaikas patenka pas laikinus globėjus, nes mama išėjo ir negrįžo, palikusi kūdikį Krizių centre, kur buvo laikinai apsistojusi. Kitu atveju mama su tėčiu intensyviai vartojo alkoholį ir vaiką taip pat teko perduoti laikiniems globėjams.

Neseniai kartu su vaikų teisių specialistais V. Švedienei teko ieškoti atsakymų, susidūrus ir su tokia neeiline situacija, kai šeimoje vienu metu laukiasi jauno amžiaus duktė ir jos mama.

„Dar turiu šeimą, kur besilaukianti jauna moteris nori, kad ją lankyčiau, o jos draugas, kuris yra gerokai vyresnis, grasina, kad išdaužys mašinos langus, jei bandysiu kištis į jų gyvenimą. Baisu ir nejauku, bet važiuoju ir dirbu savo darbą“, – sako V. Švedienė.

Ir nors šeimų lankymo specialistės darbo kasdienybė ne visada šviesi ir lengva, didžiausią prasmę šiame darbe ji mato tuomet, kai jaučiasi reikalinga ir gali padėti.

Rugsėjo pradžioje Lietuvą sukrėtė tragedija, kai Neries upėje savo vaikus, kaip įtariama, paskandino jų mama. Valdžios institucijos pripažįsta, kad nėščioms, ką tik pagimdžiusioms ir vaikus auginančioms mamoms kyla problemų dėl emocinės sveikatos, o pagalbos nepakanka.

Šeimų lankymo specialistės pasakoja daug atvejų, kai vos pavykdavo išvengti nelaimės. Marijampolėje dirbanti tokia specialistė džiaugiasi nesena istorija, kai pagalbos į ją kreipėsi pati jauna mama. „Paskutinio vizito metu moteris išsakė, kad jai kyla suicidinių minčių. Žinoma, iš karto reagavau, kreipiausi į atitinkamas tarnybas, moteriai buvo suteikta psichiatro konsultacija“, – pasakojo moterį lankiusi specialistė Vytautė Švedienė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau dažniausiai į specialistus jaunos mamos kreiptis bijo arba nesupranta, kad vaikui daug blogiau, nei joms atrodo. Vienai moteriai ir jos neišnešiotam kūdikiui nelaimės pavyko išvengti vos per atsitiktinumą, specialistei netikėtai juos aplankius. „Mamytė sakė: šiek tiek slogytė, šiek tiek pakosėja. Nuvykus vaikelis atrodė labai prastai – sudžiūvusios lūpytės, pamėlynavę aplink, valgyti negali, nes nepraeinamumas kvėpavimo takų, kosėjo lyg senukas“, – nemalonią istoriją prisiminė kita šeimų lankymo specialistė Ligita Vitkienė.

Teko nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, tačiau panaši situacija su šia mama pasikartojo dar kartą, laimei, paskutinį. „Trečią kartą, ačiū Dievui, nepasikartojo. Tačiau dėl ko? Mes mokėmės, mes labai daug mokėmės, nusipirkome visas priemones – nosies siurbtuką, jūros vandens, inhaliatorių. Bet juk tai reikia turėti ir ne į stalčių įdėti, reikia mokėti naudotis“, – aiškino L. Vitkienė. Dabar, pasak specialistės, berniukui jau vienuolika mėnesių, vaikas auga guvus ir sveikas. 

Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos žada geriau apmokyti specialistus, kad pagalba mamoms būtų suteikta kuo greičiau ir efektyviau. „Kad kiekvienas darbuotojas nebijotų suprasti ir atpažinti, kad reikia imtis veiksmų padedant mamai kovoti su šita sudėtinga problema. Labai dažnai mama jaučiasi vieniša, nes artimoji aplinka arba neatpažįsta, arba ignoruoja tam tikrus simptomus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Svarbu išaiškinti mamoms, kad jei kreipsis pagalbos, niekas jų nenuskriaus. „Paslaugos, kai pradedi jų ieškoti, lyg ir yra, tačiau noras kreiptis atsiranda tik tada, kai kažkas paima už rankos, paskatina, padrąsina, patvirtina, kad dėl to nebus jokių padarinių, dėl to nebus atimti iš šeimos vaikai, dėl to nebus sudėtinga ieškant darbo ar pan.“, – sakė M. Navickienė.

„Oficiali statistika rodo, kad vos apie 150 moterų per pirmuosius metus, matome pagal sveikatos sistemos statistiką, turėjo diagnozuotą depresiją, tačiau realiai tarptautiniai tyrimai ir Lietuvos tyrimai rodo, kad mažiausiai kas ketvirta moteris su tokiais dalykais susiduria“, – liūdną statistiką atskleidė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

 Planuojame, kad bus apmokyta daugiau negu tūkstantis specialistų.

Planuojama, kad sistema pradės veikti nuo kitų metų liepos. „Kad į kiekvieną šeimą atvyktų akušeris, kuris gali konsultuoti ir kad akušeriai turėtų bendradarbiavimo mechanizmą su socialiniais darbuotojais, socialinės srities specialistais. Kiekvienoje savivaldybėje siekiame, kad toks algoritmas atsirastų ir būtų lankomos visos šeimos“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Tikslas yra, kad per artimiausius metus–pusantrų mes turėtume šitą sisteminę paslaugą visose be išimties savivaldybėse. Planuojame, kad bus apmokyta daugiau negu tūkstantis specialistų“, – tikslus vardijo ir A. Dulkys.

Žurnalistė, mama Daiva Žeimytė-Bilienė pati prisimena vargus po gimdymo ir bando padėti tą patiriančioms jaunoms mamoms. „Man atrodo, geriau, kai kažkas vyksta, negu visai nieko nevyksta. Labai gaila, kad mes turime sulaukti tam tikrų tragiškų įvykių ir tokių labai skausmingų mums, kaip visuomenei, tam, kad kažkas pajudėtų“, – teigė ji.

Valdžia taip pat sieks, kad šalyje atsirastų ir savitarpio paramos grupės besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms. Taip siekiama, kad pačiose bendruomenėse būtų padedama gerinti tėvystės įgūdžius.