Tiekėjai sako pastebėję išaugusius klientų skambučių srautus – dažniausiai jie domisi sutarčių sąlygomis bei galimybe pasikeisti planą.
Institucijų atstovams praėjusią savaitę paraginus vartotojus peržiūrėti anksčiau pasirašytas sutartis ar pasirinkti kitą tiekėją, kai kurie pastarųjų atstovai sako, kad tai sukelia papildomą sumaištį bei nepasitikėjimą rinkos liberalizavimu. Kiti ragina dabar peržiūrėti sutartis, nes vėliau tokios galimybės gali nebebūti.
Institucijų raginimai įneša sumaišties
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna mano, kad praėjusią savaitę nuskambėję institucijų atstovų raginimai vartotojus peržiūrėti sutartis ar pasirinkti kitą tiekėją sukelia papildomą sumaištį ir nepasitikėjimą liberalizacijos procesu.
„Ko gero, kiekvieną kartą per vakaro žinias tai kartoti, rinkoje sukelia papildomą sumaištį. Ta sumaištis kainuoja ir padidėjusį srautą, ir klientų aptarnavimą, klientų nepasitikėjimą, ir klientų nežinomybę, kas čia vyksta ir ką reikia daryti“, – BNS teigė V. Koryzna.
„Jeigu pažiūrėtume alternatyvas kitose rinkose, netgi telekomunikacijų industrijoje, kuri yra labai reguliuojama – ar kada nors matėme, kad telekomunikacijų reguliuotojas Ryšių reguliavimo taryba dalintųsi panašiais pranešimais? Ko gero, ne“, – teigė „Enefit“ vadovas.
Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga mano, jog vartotojams verta peržiūrėti su tiekėjais sudarytas sutartis.
„Mačiau konkurentų pastebėjimus. Matyt, jeigu negalėčiau pakonkuruoti, irgi šioje situacijoje sakyčiau panašiai. Aš šiek tiek esu šališkas tai sakydamas“, – teigė M. Giga.
„Mūsų akimis, verta peržiūrėti sutartis. (...) Vėliau ta galimybė gali dingti. Galbūt viskas apsisuks, visai kitaip pasisuks karas, įvyks didesni pasikeitimai infrastruktūroje, tai gali būti, kad tokia galimybė praeis pro šoną“, – pridūrė jis.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė teigė, jog įmonė nekomentuoja institucijų pareiškimų.
„Reguliuotojas dirba savo darbą ir jo komentuoti mes nesiimame. Institucijos dirba savo darbą ir mes jų darbo nekomentuojame“, – teigė L. Beganskienė.
Užklausų padaugėjo kartais
Pasak elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo V. Koryznos, klientų užklausų per pastarąsias savaites padidėjo apie 50 procentų.
„Klientai klausia bei nori pasitikrinti, kokios yra jų sutarties sąlygos. Ką žmonės išgirdo žiniasklaidoje iš reguliuotojo atstovo, iš Energetikos agentūros, iš kitų politikų, kad reikėtų pasitikrinti sąlygas, tą klientai ir daro. Klausia, kokia yra jų kaina, kiek ji galioja, kuo skiriasi nuo kitų konkurentų siūlomų produktų“, – BNS sakė V. Koryzna.
Galiu patikinti, kad nutraukimų tikrai neturime daugiau nei įprastai.
„Enefit“ vadovas teigė, jog nutrauktų sutarčių skaičius pastaruoju metu nėra labai pasikeitęs: „Galiu patikinti, kad nutraukimų tikrai neturime daugiau nei įprastai“.
Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovė L. Beganskienė teigė, kad klientų skambučių pastaruoju metu padaugėjo maždaug trečdaliu, o klientai dažniausiai domisi galimybe pasikeisti planą.
„Dėl ko dažniausiai kreipiasi klientai – jie nori sužinoti, kiek reikėtų grąžinti už suteiktas nuolaidas, jeigu pasikeistų planą, kokios galimybės. Esminis momentas, ko gero, yra tas, kad klientai, kurie paskambina pasiteirauti, jie skambina ne nutraukti sutartį, o ieško galimybių, kaip ją pasikeisti – ko gero, išgirdo VERT raginimą“, – BNS sakė L. Beganskienė.
„Ignitis“ atstovė neatskleidė, kiek įmonės klientų pastaruoju metu nutraukė sutartis ir pasirinko kitą tiekėją – tai esą komercinė informacija. Tačiau, pasak jos, šis skaičius nėra „reikšmingai kitoks negu bet kurį kitą mėnesį“.
Apie mažesnius nei 28 centų už kilovatvalandę fiksuotus tarifus praėjusią savaitę paskelbusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga teigė, jog paskutinę sausio savaitę, palyginti su ankstesnėmis, skambučių srautas išaugo daugiau nei 10 kartų, o sutarčių su naujais vartotojais skaičius padidėjo apie 4–5 kartus.
„Galbūt judesys būtų dar didesnis, jeigu nebūtų kompensacijų, nes tas skirtumas tarp kainų, kurias turi konkurentų klientai, ir mūsų siūlomų kainų yra labai didelis, bet jį šiek tiek sumažina kompensacijos“, – BNS sakė M. Giga.
„Elektrum Lietuvos“ atstovė Milda Basijokienė BNS teigė, jog praėjusią savaitę sutartis su įmone nutraukė 30 klientų – kiek mažiau nei įprastai.
Elektros kainos drastiškai nemažės
Vidutinė sausio „Nord Pool“ biržos kaina Lietuvos kainų zonoje yra 103,06 euro už megavatvalandę (MWh), tuo metu gruodį ji siekė 264,28 euro. Mažėjant didmeninėms kainoms, sausį fiksuotų planų kainas mažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai.
Lapkritį taip pat sumažėjus kainoms rinkoje tiekėjų atstovai teigė, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas vartotojams siūloma fiksuota kaina negali mažėti iš karto krentant kainai biržoje.
Įmonių atstovų teigimu, sausį fiksuotus tarifus leido sumažinti sumažėjusios ateities sandorių kainos bei palankesnės ilgalaikės kainų prognozės.
„Matome, jog šilta žiema, dujų rezervai neišsinaudojo, turime ir temperatūros prognozę, kurioje tikrai nenusimato šaltos žiemos, turėsime pakankamai vandens ir vėjo (...) viskas atrodo pakankamai optimistiškai“, – teigė „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė teigė, jog pastaruoju metu tarifai sumažėjo pasikeitus situacijai dujų rinkoje, o jos didžiąja dalimi lemia elektros kainą.
„Niekas negalėjo tikėtis tokios šiltos gruodžio pabaigos, sausio, rinkose trūko likvidumo, biržoje finansiniai elektros pirkimo-pardavimo sandorių kiekiai buvo drastiškai sumažėję, todėl tuo metu (lapkritį – BNS) buvo sunkiau prognozuoti ateities kainas. (...) Dėl to buvo modeliuojamos tos aukštos kainos ateinantį pusmetį“, – teigė L. Beganskienė.
Kadangi elektros kaina tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, atslūgus baimėms, jog dujų rezervų žiemai neužteks, kainos nuo gruodžio pabaigos išlieka žemesniame lygyje.
„Kadangi elektros kaina tiesiogiai koreliuoja su dujų kainomis, atslūgus baimėms, jog dujų rezervų žiemai neužteks, kainos nuo gruodžio pabaigos išlieka žemesniame lygyje“, – sakė ji.
Pasak „Elektrum Lietuvos“ vadovo M. Gigos, įmonei sumažinti vartotojams siūlomus tarifus taip pat leido jos gamybos pajėgumai Latvijoje.
„Šią žiemą mes matėme labai dideles rizikas, kad užeis šaltis ir nutiks netikėtų dalykų, bet gavosi priešingai – turėjome rekordiškai šiltą žiemą, dėl ko matome, kad turime labai daug dujų, ir labai drėgną žiemą. Mes labai didelę dalį savo elektros energijos gaminame tiek dujomis kūrenama elektra termofikacinėse elektrinėse, tiek turime daug hidroelektrinių“, – teigė M. Giga.
„Didelis vandens kiekis leidžia mums planuoti ženkliai didesnę gamybą trumpesniu laikotarpiu – galime pasiūlyti labai gerą kainą, pavyzdžiui, šešių mėnesių, nes mes turime labai daug hidroelektrinių, ko konkurentai neturi. (...) Kol kas didžiąja dalimi savo kainodarą statome ant gamybos Latvijoje“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Vis dėlto nepriklausomų tiekėjų atstovai drastiško elektros kainų kritimo artimiausiu metu neprognozuoja bei mažesnių fiksuotų tarifų nežada.
„Ateities sandorių kainos sumažėjimas dabar savo įtaką jau padarė. Ko gero, dar šią savaitę pamatysime tam tikrų pasikeitimų. Tačiau, ar ateities sandoriai gali kristi dar labiau – kol kas tokio trendo nematome“, – teigė V. Koryzna.
„Kadangi tokio reikšmingo, staigaus atšalimo nesitikima, todėl kainos ateinantį mėnesį turėtų išsilaikyti panašiame lygyje kaip ir sausio mėnesį. Tai ir tikėtina, kad kainos klientams išliks panašios. Kažkokios ryškios tendencijos mažėjimo pusėn nematome“, – BNS sakė L. Beganskienė.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) praėjusios savaitės duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.).
Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento. „Ignitis“ savo interneto svetainėje skelbia, jog 24 mėnesių plano elektros kilovatvalandės kaina siekia 30,9 cento.
