Prieš keletą metų čia ornitologų užfiksuotas šalminės anties patinėlis – tikra miesto tvenkinio puošmena.

Ryškių spalvų plunksnomis pasidabinęs paukštis traukia ne tik miestiečių, bet ir specialistų dėmesį.

Kai jis buvo pastebėtas pirmą kartą, buvo šiokia tokia sensacija. Dabar jau šiame tvenkinyje šalminės anties patinėlis stebimas kelis sezonus iš eilės.

Visiems reikia meilės.

„Vienu metu jis buvo susiradęs patelę. Buvo bandymų perėti. Lyg ir buvo kartą išsiritę ančiukai, bet jie neišgyveno. Veikiausiai varnos dėl to kaltos“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus specialistas Saulius Karalius.

Šalminės anties patinėlis vėliau pasirodydavo vienas, be patelės.

„Neturėdamas draugės, jis pamergindavo didžiosios anties patelę. Pernai net susimetęs su ta patele buvo. Visiems reikia meilės. Bet tarp skirtingų rūšių atstovų palikuonių neverta tikėtis. Šį pavasarį jau jį matė besikutenantį. Jam reikia draugijos“, – tikino S. Karalius.

Kaune ornitologai taip pat fiksavo žiemojantį šalminės anties patinėlį. Klaipėdoje žiemojančios šios rūšies neteko fiksuoti.

„Tai pietinės Europos kraštų paukštis. Todėl kiekvieną kartą labai džiaugiamės pamatę tokį gražuolį gamtoje“, – teigė S. Karalius.

„Nepaskris arba nukris. Juk du gulbių patinėlius šiemet bepročiai „bulkomis“ nužudė. Viena pora buvo lizdą susisukusi, bet neliko patinėlio, tai ir gulbiukų nebuvo. Didelė žala gyvūnijai dėl to nepažaboto maitinimo nesveiku ir visiškai nereikalingu maistu. Juk jos žoliaėdės, randa pakankamai joms reikalingo maisto“, – vienoje socialinėje grupėje niršo klaipėdietis.

Ornitologas Julius Morkūnas tikino, kad maitinti paukščius batonu nėra tokia didelė blogybė, kaip daugelis galvoja.

Gulbė vien tik batonais nesimaitina.

„Aš turiu kitokią nuomonę. Manau, kad galima ir nėra nieko blogo. Svarbu, kad lesalas nebūtų sugedęs. Kartais tikrai tenka matyti, kad išpilta tai, kas turėtų būti konteineriuose, – supelijusios duonos riekės. O tai tikrai kenkia. Bet gulbė vien tik batonais nesimaitina, yra vandens augalai, šaknys. Lesinimas nėra blogai, jei su saiku“, – teigė ornitologas.

Jis taip pat pridūrė, kad žmonės gulbes saikingai maitindami neturėtų numarinti.

„Gali maitinti kvietinėmis kruopomis, kviečiais, kukurūzais, tai yra žymiai geriau negu batonas, galima daržovėmis, tarkuotomis morkomis, burokėliais, agurkais. Tai kur kas sveikesnis maistas, aišku, ji pasiraukys morkas lesdama, bet tai yra arčiau to, ką jos turėtų lesti“, – tikino J. Morkūnas.

Gulbės tvenkinių nepalieka tol, kol neužšąla vanduo. Rugsėjį pradeda skraidyti tik jų jaunikliai, o prasidėjus šalčiams – jos išskrenda.

Dėl žuvusių gulbių kaltinami ir žvejai.

„Jos valą kartais praryja, tad tikrai ne batonas užkiša skrandį“, – pastebėjo J. Morkūnas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, už paukščių lesinimą neleistinose miesto vietose gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų.

Lietuvoje itin retai sutinkamą neįprastos išvaizdos paukštį ornitologai Klaipėdoje pirmą kartą užfiksavo užpernai.

O štai praėjusių metų pavasarį ornitologai itin džiūgavo, kai nustatė, kad ančių pora perėjo jauniklius.

Retas Lietuvoje paukštis įsikūrė Klaipėdoje, Žardės tvenkinyje.

„Savaitgalį važiavau garsiosios šalminės anties pažiūrėti. O atradau Žardę naujai. Buvau džiaugsmingai ukrainiečių sutiktas, apkabintas, pasveikintas su ortodoksų Velykomis ir pyragais šventiniais pavaišintas. Ir aplinką kitomis akimis pamačiau“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Erlandas Paplauskis.

Jo sutikti klaipėdiečiai buvo įsitikinę, kad Žardės tvenkinyje yra mandarininė antis.

Išsiskiria įspūdinga išvaizda.

„Tačiau tai – netiesa, šiame telkinyje jau antrus metus lizdą suka šalminė antis. Pas mus ji retai sutinkama. Išsiskiria įspūdinga išvaizda. Tačiau kiek sutrikdė tai, kad žolėdį paukštį vietiniai sočiai batonu maitino. Gal ir nereikėtų to daryti“, – pastebėjo gamtininkas.

Socialiniame tinkle žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius juokavo, kad taip pat žvalgėsi ančių, nors kolegos E. Paplauskio nesutiko.

„Įdomu, kad ir aš buvau. Tik jūsų kažkodėl nemačiau – gal pyragus valgėte?“ – šmaikštavo S. Paltanavičius.

Ne pirmus metus šalminę antį stebi ir Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

„Pasirodo, yra stebinčių ir stebėtojus“, – feisbuke juokavo S. Karalius.

Lietuvoje šalminė antis per visą laikotarpį stebėta gal tik porą dešimčių kartų.

Užpernai Klaipėdoje išperėti jaunikliai neišgyveno.

„Pernai jaunikliai taip pat neišgyveno. Neaišku, kaip šiemet seksis. Patelės dar nemačiau, tik patiną. Gali būti, kad šioje vietoje per daug varninių paukščių, sunku išsaugoti jauniklius“, – sakė S. Karalius.

Jis prie molo neseniai stebėjo kitas dvi retas ančių rūšis.

„Stebėjau mandarininę ir miškinę antis. Viena jų iš Kinijos, o kita – Amerikos gyventoja. Gamtoje kinas su amerikiečiu puikiai sutaria. Kartu maitinasi“, – juokavo S. Karalius.

Pirmadienį ryte prie Žardės tvenkiniu vadinamo vandens telkinio, netoli Reikjaviko gatvės 11A namo, žmonės pamatė plūduriuojančią negyvą gulbę.

Apie tai buvo informuota Maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios tarnybos darbuotojai patys negalėjo pasiekti nugaišusio sparnuočio, tad pakvietė gelbėtojus.

Apie 10 val. ryto būrelis netoli gyvenančių klaipėdiečių stebėjo nekasdienišką reginį – vienas gelbėtojų apsivilko naro kostiumą ir įbrido į tvenkinį. Jis partempė maždaug už penkių metrų nuo kranto plūduriavusią negyvą gulbę.

Neatrodė, kad ji buvo fiziškai sužeista.

Iš gelbėtojų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojo dialogo buvo galima suprasti, kad paukštis galėjo žūti nuo netinkamo maisto. Batonas, kuriuo dažniausiai žmonės maitina vandens paukščius, jiems yra labai kenksmingas.

Įvykio vietoje dirbę specialistai teigė, kad didžioji dalis vandens paukščių mieste krenta nuo netinkamo lesalo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža patikino, kad žmonių noras papenėti batonu gali būti tik viena iš daugybės gulbės žūties priežasčių.

Laukiniai paukščiai gali gaišti dėl daugybės priežasčių.

Netrukus socialiniuose tinkluose užvirė diskusija apie gulbių maitinimą.

Kažkuris pašnekovų patarė verčiau batonus, kuriais lesinamos antys ir gulbės, paaukoti „Maisto bankui“. Sveikos mitybos gerbėjai teigė, kad žmonėms jie taip pat nėra tinkami.

„Laukiniai paukščiai gali gaišti dėl daugybės priežasčių. Konkrečiai Žardės tvenkinyje rasta gulbė išsiųsta tirti į Rizikos vertinimo institutą dėl paukščių gripo pavojaus. Lietuvoje jau nustatytas vienas naminių paukščių gripo atvejis. Prasidėjo pavasarinė paukščių migracija, todėl labai svarbu žinoti, ar ši liga plinta. Be abejo, žmonės neturėtų maitinti laukinių paukščių. Gamta pati susitvarko, nemaitinami sparnuočiai skrenda į šiltesnius kraštus, ir tai yra visiškai natūralus procesas“, – kalbėjo A. Bauža.

Ne visi paukščiai imlūs šiai gripo atmainai. Dažniau šia liga suserga vandens sparnuočiai, ypač gulbės bei antys.

Paukščių gripas pavojingas ir žmonėms, todėl radus negyvą sparnuotį vertėtų jo neliesti, o apie radinį pranešti bendruoju pagalbos telefonu.

Kaip ir bet kuri kita gripo atmaina, žmonėms liga gali pasireikšti aukšta temperatūra, sloga, kosuliu, bendru negalavimu.

Socialiniame tinkle paviešinta situacija privertė sunerimti dalį žvejų. Tačiau tokiu nežinia kieno poelgiu piktinosi tik tie, kurie suvokia, kas yra žvejybos kultūra.

Atsirado ir tų, kurie puolė aiškinti, kad užfiksuota situacija – nieko tokio, žuvų gabalus esą netrukus sules paukščiai ir krante nieko neliks.

Žvejai piktinosi ir tuo, kad piktavaliui žvejui tikrai nederėjo lupti tokį kiekį žuvų iš nedidelio ir skurdaus tvenkinio.

Po dienos ten ne tik smarvė bus, bet ir žiurkės lakstys.

Be atrankos visas pagautas žuvis skrodžiančius veikėjus padoresni žvejai vadina mėsininkais.

"Trūksta žodžių. Po dienos ten ne tik smarvė bus, bet ir žiurkės lakstys. Atidžiai žiūrėjau nufilmuotą vaizdą ir spėju, kad žuvis kažkas valė namuose, jos išpjaustytos taip, kad likę nugarkauliai ir uodegos. Vadinasi, filė išpjovė, o kas liko – išmetė. O kodėl čia metė, jau kitas klausimas", – nuomonę išsakė Tomas Navalinskas, Klaipėdos rajono žvejų asociacijos valdybos narys.

Vyras spėja, kad kažkas nusprendė pamaitinti paukščius, o gal ir kates.

Tomas Navalinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Žmonės iki šiol nesupranta, kad taip elgtis nedera. Vis dar yra tokių bobučių, kurios kiemuose šeria kačiukus. Nors tai ir organika, bet tai yra greitai gendančios šiukšlės. Aplink šią vietą mikliai gali įsiveisti žiurkių kolonija. Pavyzdžiui, Anglijoje tokie dalykai yra griežtai baudžiami, draudžiama net liesti vandenį, nes ten itin paplitusi žiurkių ir kitų graužikų platinama liga", – pasakojo T.Navalinskas.

Žvejybos taisyklės numato baudas už šiukšlinimą žvejybos vietoje. Žardės tvenkinys yra miesto teritorija, čia taip pat galioja švaros ir tvarkos taisyklės.

"Jei aš pro automobilio langą išmesčiau obuolio graužtuką, turbūt gaučiau baudą už šiukšlinimą, nors tai organinė ir irstanti medžiaga. O štai kažkam atrodo, kad žuvų liekanų išvertimas šalia vandens yra nieko tokio. Esu ne kartą susidūręs su tokiais piliečiais, tai dažniausiai yra sovietinio auklėjimo ir vyresnio amžiaus piliečiai. Tvenkinys sutvarkytas, žolė nupjauta, o kažkas krūvą smarvės paliko", – šiurpo T.Navalinskas.

Žvejai kėlė versiją, kad ant kranto galėjo būti išmestos ešerių skrodenos, kiti spėjo, jog tai parduotuvėje pirktų jūrinių žuvų liekanos.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys ne pirmas ornitologas vakarop skubėjęs dairytis po Žardės tvenkinį.

Praėjusią savaitę prie šio tvenkinio fotoaparatus traukė ne vienas žymus fotografas, ieškodamas šio reto paukščio.

"Lietuvoje šalminė antis per visą laikotarpį stebėta gal tik pora dešimčių kartų. Pernai stebėta Klaipėdoje, tačiau jaunikliai neišgyveno. O šiemet, jei patelei pavyks išperėti jauniklius, tai bus pirmas kartas, kai šios rūšies paukščiai susilauks pas mus jauniklių", – paaiškino V.Jusys.

Šis retas paukštis paprastai gyvena tik pietuose.

"Ji peri Kazachstane, Ukrainoje, pastebima Lenkijoje. Tai – pietų kraštų paukštis. Labai graži rūšis. Bet tokia išvaizda gali pasigirti tik patinai. Ančių pasaulyje patinai nepadeda perėti jauniklių. Patinų reikalas – susirasti žmoną, atlikti reikalą, ir viskas. Žardės tvenkinyje pastebėti du patinai ir viena patelė", – patikino V.Jusys.

V. Jusio nuotr.

Pernai šių paukščių porą klaipėdiečiai šiame tvenkinyje taip pat matė.

"Vaikus spėjo išperėti, tik nė vienas neišgyveno. Kažkas socialiniame tinkle rašė, kad varnos išnešiojo jauniklius", – pasakojo ornitologas.

Žardės tvenkinyje paukščiai žmonių nesibijo. Gal todėl ornitologai traukia vienas po kito fotografuoti šio paukščio.

"Patelė ant kiaušinių netupia, kol nepadeda visų kiaušinių. O jų gali padėti apie dešimt. Peri patelė 24–25 paras. Vaikai turi vieną dieną išsiristi. Kitose šalyse šios antys peri nebūtinai parkų tvenkiniuose. Tinka įvairūs ežeriukai", – aiškino V.Jusys.

Šalminės anties pavadinimas byloja, kad gamtininkams į akis krenta šalmą primenanti patino plunksnų šukuosena.

"Pernai fotografavau kelis jauniklius. Bet panašu, kad patelė jauniklių nenusaugojo. Gal šiemet pavyks. Tai, kad pietų paukščiai pas mus peri, rodo klimato atšilimą. Lietuvoje pradėjo perėti tam tikrų rūšių paukščiai – didieji baltieji garniai, bitininkai", – pastebėjimais pasidalijo V.Jusys.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento Vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Anitos Čilvinienės, paukščių mirties priežastis nežinoma.

"Tačiau paukščių gripas nenustatytas. Šiuo metu daugiau iškvietimų nėra. Gulbės yra ištirtos, atsakymai dėl jų – neigiami. Mirties priežasčių nenustatinėjame. Siuntėme konkrečiai dėl paukščių gripo, daugiau tyrimų joms neatliko", – teigė A.Čilvinienė.

Praėjusią savaitę dvi įšalusias gulbes pastebėjo pro šalį ėjęs asmuo. Apie įvykį jis nusprendė pranešti atsakingoms instancijoms.

Atvykusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rado ne vieną, o dvi nugaišusias gulbes.

Kadangi viena jų buvo arčiau kranto, tarnybos darbuotojai ją ištraukė greitai, o dėl kitos į pagalbą pasitelkė ugniagesių komandą.

Abi gulbės buvo išsiųstos tyrimams į laboratoriją.

Pernai gruodžio gale uostamiestyje buvo ištirta 14 nugaišusių paukščių mėginių. Nustatyta, kad dvi gulbės prie Žardės tvenkinio ir viena Kopgalyje, uosto akvatorijoje nugaišo būtent dėl paukščių gripo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža tąkart patikino, kad paukščių gripą nešioja būtent laukiniai sparnuočiai.

"Naminiai paukščiai serga šia liga, jie gali užsikrėsti nuo laukinių. Jei tokį nugaišusį paukštį apgrauš šuo ar katė, ji pati nesusirgs, bet gali ligą parnešti namo ir perduoti kanarėlėms ar kitiems naminiams sparnuočiams. Visada patariame žmonėms neliesti jokių gaišenų, o jei jau liečiame, būtinai mūvėti pirštines, paskui rankas plauti ir dezinfekuoti. Gruodį mūsų nustatytas virusas – nepavojingas žmonėms, bet kas žino, kas gali atsitikti po didelio kontakto. Juk ir COVID-19 ir SARS virusai žmonėms perėjo nuo gyvūnų. Esant tam tikroms sąlygoms, patekę į žmogaus organizmą per labai artimą kontaktą, kaip tai buvo Azijos šalyse, gali užkrėsti ir žmones", – paaiškino A.Bauža.

Miesto pietuose gyvenančius klaipėdiečius sudomino aplink Žardės tvenkinį užvirę darbai.

Gyventojai netruko iškelti įvairių versijų – pavyzdžiui, kad čia numatoma iškasti dar vieną tvenkinį.

Nors darbų mastas atrodo nemenkas ir po jų vandens telkinys iš tiesų pasikeis, tokių grandiozinių projektų čia nenumatyta.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda paaiškino, kad prieš kurį laiką buvo parengtas tvenkinio tvarkybos aprašas ir dabar vyksta plane numatyti darbai.

"Tvarkoma tvenkinio aplinka ir dugnas", – apibendrino L. Dūda.

Darbų metu numatyta išvalyti tvenkinio dugną, meldus, sutvarkyti želdinius aplink tvenkinį.

Iš viso suplanuotiems darbams žadama skirti 150 tūkst. eurų. Iš miesto kišenės dar bus kiek pagražintos ir tvenkinio pakrantės – numatoma pastatyti suolelių.

Miesto ūkio departamento direktorius paaiškino, kad darbai vyks tol, kol tam bus palankios oro sąlygos. Tvenkinį ir jo prieigas sutvarkyti planuojama iki ateinančių metų vasaros.

"Visiškai neaišku, kokia bus žiema. Jeigu įšals – teks stabdyti darbus, o jeigu bus dar šlapiau – negalės įvažiuoti technika. Todėl dabar ir dirba", – sakė L. Dūda.

Ironiškas gyventojų žvilgsnis

Neapsikentę netvarkos, pilietiški klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose sukūrė šmaikščią feisbuko paskyrą "Klaipėda – Europos sporto miestas. Ir sveikatos".

Nuo metų pradžios čia jie kelia Klaipėdai garbės nedarančias nuotraukas ir vaizdo įrašus. Juose – miesto viešosiose erdvėse girtaujančios kompanijos, jų paliktos atliekos ir tuščia alkoholio tara.

Taip ironiškai klaipėdiečiai sureagavo, uostamiestį paskelbus Europos sporto miestu, nes būtent tankiausiai gyvenamoje pietinėje Klaipėdos dalyje nei sportu, nei sveikata per daug nekvepia, kadangi niekas kol kas negali sutramdyti skveruose girtaujančių asmenų.

"Gražiai sutvarkyta aplinka, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, išvalytas Žardės tvenkinys, jame plaukioja paukščiai. Regis, čia beveik ideali vieta ilsėtis su vaikais, pasivaikščioti, sportuoti, tačiau taip nėra, nes visą tą gėrį okupavo girtuokliai, kurie ant suoliukų įsikuria vidury dienos ir girtauja iki pat vakaro. Kam malonu, jau nekalbu apie saugumą, aplink juos vaikščioti?" – dėstė klaipėdietis Mykolas.

"Poilsis" tarp girtuoklių

Mamos ir tėčiai, auginantys mažylius ir su jais važinėjantys palei Žardės tvenkinį, kasdien priversti vaikštinėti tarp girtuokliaujančių veikėjų, kurie anaiptol nėra benamiai, tačiau kasdien su savo kompanija čia taip leidžia laiką.

"Esu dirbantis ir mokesčius mokantis miestietis, gyvenu netoliese, mano vaikai čia pat lanko mokyklą ir turi grįžti namo pro šitą skverą, kur jiems tikrai nesaugu, nes čia nuolat kas nors girtauja. Niekaip nesuprantu, kodėl už mūsų visų pinigus įrengtą viešąją erdvę leista okupuoti kažkokiems degradavusiems asmenims?" – klausė kitas klaipėdietis Andrius.

Gyventojai piktinosi, kodėl įstatymus pažeidinėjantys asmenys yra toleruojami, kodėl visi turi taikstytis ir kęsti girtuoklių primetamą antikultūrą?

"Tik pamėgintų koks nors padorus pilietis viešojoje vietoje butelį degtinės atsidaryti, tuoj prisistatytų policija ir nubaustų, o čia žiemą vasarą kelios gaujos geria, ir niekam nekliūva. O dar pretenduojame vadintis sportuojančiu ir sveiku miestu. Tai jau primena parodiją", – karčių žodžių negailėjo kita kaimynystėje gyvenanti klaipėdietė.

Įrodymai – šiukšlių dėžėse

Reikia pripažinti, kad girtuokliai tuščius butelius dažniausiai vis dėlto meta į šiukšlių dėžes. Jų turinį triskart per savaitę surenka ir išveža bendrovės "Klaipėdos želdiniai" darbuotojai.

"Šiukšles iš viešųjų erdvių prie Žardės tvenkinio išvežame pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Mūsų darbuotojų teigimu, pirmadieniais būna apie 20 tuščių alkoholio butelių, trečiadieniais – apie 10–12, panašiai ir penktadieniais", – dienraščiui patvirtino bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas.

Daugiausia tarp tuščios taros būna stiklinių pigaus vyno ir pigaus šampano, taip pat degtinės butelių. Depozitinės taros šiukšliadėžėse, žinoma, nėra, išmetami tik tie buteliai, kurių nesuperka.

Toks didžiulis tuščių butelių kiekis jau rodo tam tikras tendencijas, tai reiškia, kad teritorijoje prie Žardės tvenkinio girtuokliaujama nuolat.

Trūksta tvarkdarių dėmesio?

Gyventojų įsitikinimu, jei policijos patruliai dažniau prasuktų pro Žardės tvenkinį, gal girtuoklių būtų mažiau.

"Mieste tiek tvarkdarių, pradedant savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus atstovais ir baigiant policininkais. Kur jie visi būna, ką veikia? Nejau nemato, kad visus padorius žmones šitie degradavę tipai baigia išguiti iš viešųjų erdvių?" – klausė šiame rajone gyvenanti solidaus amžiaus Genutė.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai neretai dalyvauja reiduose kartu su policija, bet teigiama, kad savivaldybės darbuotojų įgaliojimai – labai riboti.

Esą jie vieni kovoti su girtuokliais negali, nes net neturi teisės iš nusižengėlių reikalauti parodyti asmens dokumentą, nubausti ar įsodinti į automobilį bei nuvežti į policiją.

Teigiama, jog savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai gali tik mandagiai paprašyti, kad asmenys negirtautų viešoje vietoje, tačiau ar to prašymo kas nors paisytų, – kitas klausimas.

Iki šiol policija pernelyg nedrumstė nusistovėjusios tvarkos prie Žardės tvenkinio.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė patikino, jog po šio signalo įpareigos patrulius dažniau ten apsilankyti.

"Alkoholio gėrimas viešoje vietoje yra administracinis nusižengimas, už kurį gresia piniginės baudos. Dažniausiai iškart įvykio vietoje surašomas protokolas, kai kuriais atvejais įteikiamas šaukimas į policiją. Atsižvelgdami į situaciją, jei asmuo labai neblaivus, mes turime teisę jį pristatyti ir į policijos įstaigą", – dėstė R.Bekėžienė.

Gresia priverstiniai kursai

Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose įstatymo sugriežtinimai.

Alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose ir masiniuose renginiuose, taip pat "neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę" nuo šių metų pradžios užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų.

Jei šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda jau siekia nuo 100 iki 200 eurų.

Beje, už administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešuosiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

"Yra ir daugiau naujovių, jei asmenys nusižengia pakartotinai. Galime taikyti dar vieną poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti kursuose nuo alkoholizmo. O tai irgi susiję su piniginėmis išlaidomis, nes jie patys turės už tuos kursus susimokėti. Kol kas tokių įpareigojimų Klaipėdoje dar neskyrėme, dažniausiai prasižengusieji susimoka baudas", – teigė R.Bekėžienė.

Vis gražėjančiomis aikštėmis ir kitomis viešosiomis erdvėmis pietinėje miesto dalyje besidžiaugiantys gyventojai tvirtina valdžios dėmesio pasigendantys Žardės tvenkiniui.

Žmonės teigė, kad prie šio vandens telkinio dienas mėgsta leisti garbaus amžiaus klaipėdiečiai, jaunos mamos su vaikais, jaunimas, tačiau šalia tvenkinio esą stinga tvarkos – smarkiai išsikraipiusios takų plytelės, kai kurios grimzta į vandenį, akis bado šiukšlės.

Uostamiesčio savivaldybės atstovai pažymėjo, kad tvenkinys likimo valiai nėra paliktas, anot jų, nuolat vykdoma jo priežiūra.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė sakė, kad šiukšlės iš paties Žardės tvenkinio ir jo pakrančių pagal su rangovais sudarytą sutartį valomos du kartus per mėnesį.

„Tarp mūsų metinių darbų – ir nendrių šienavimas. Kitaip jų atsikratyti neįmanoma, cheminių priemonių naudoti nenorime, tad jas pašaliname mechanizuotu būdu“, – aiškino J.Rimkienė.

Anot pašnekovės, kaip tik artimiausiomis dienomis tvenkinyje ir turėtų būti šienaujamos nendrės.

Savivaldybės atstovai patikino, kad stengiamasi stebėti ir viso miesto pėsčiųjų takų situaciją – jie įvertinami ir, jeigu reikia, yra įrašomi į numatomų darbų sąrašus, kurie, bėgant laikui, įgyvendinami.

Vis dėlto pastebima, kad kai kuriems gyventojams vis dar trūksta sąmoningumo puoselėti ir saugoti tvarką greta tvenkinio.

Pasitaiko, kad ant pėsčiųjų takų žmonės užvažiuoja automobiliais, nevengia šiukšlinti. Be to, neretai kiek tolėliau esančiuose krūmynuose mėgsta įsikurti benamiai.

Anot J.Rimkienės, žiemą šiuos krūmynus ketinama kiek aptvarkyti – suteikti jiems tokią formą, kad asocialiems asmenims po krūmynais įsikurti nebūtų patogu.