„Taip ir liko klausimas, kuris visiškai neaiškus, tai – pieno sektoriaus problemos. Tai vėlgi nieko apčiuopiamo šiam momentui neturime. Siūloma tik tobulinti Seime turimą pieno įstatymą“, – teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Tuo metu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tvirtino, kad ministras K. Navickas nesupranta ūkininkų iškeltų problemų.

„Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras (Kęstutis Navickas – ELTA past.) nieko nežino ir nesupranta“, – teigė J. Vilionis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas artimiausiu metu ketina atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – ūkininkai tvirtina, kad įstatymo projektas parengtas nekokybiškai.

Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras nieko nežino ir nesupranta.

 

Komitetas pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą. Taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu.

Vertintojų išvadas bei toliau brukamą įstatymą ūkininkai jau sukritikavo. Susipažinę su vertintojų išvadomis, žemdirbiai teigia, kad jis atliktas nekokybiškai.

Įstatymo projektą peikia ne tik rinkos dalyviai – jam kritines pastabas yra išsakiusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.

ŽŪM užsakymu Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko bendrovė „Smart Continent LT“.

Visam pieno sektoriui itin reikšmingas rinkos vertinimas atliktas nedalyvaujant pieno ūkių, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių atstovams.

Rinkos dalyviai sako, kas esminis ekspertinio vertinimo trūkumas yra tai, kad su jais nebuvo konsultuojamasi, o pats vertinimas atliktas nekokybiškai ir nekvalifikuotai.

„Aptarsime reikalavimų vykdymo eigą“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Anot jo, pagrindiniai klausimai lieka pieno sektoriaus bei daugiamečių pievų problemos.

„Mes tikimės, kaip ir buvo žadėta, išgirsti (...) galutinį atsakymą dėl daugiamečių pievų, tikimės proveržio dėl situacijos pieno sektoriuje ir, be abejo, dėl rusiškų grūdų, nors jau Seimo nariai šitą projektą įregistravo“, – aiškino I. Hofmanas.

I. Hofmanas kovo pradžioje sakė, kad nesprendžiant, jo teigimu, tebesitęsiančios pieno krizės žemdirbių bendruomenė gali atnaujinti protestus. Anksčiau BNS jis teigė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“, esą daliai ūkių sunku išsilaikyti.

Premjerė savo ruožtu anksčiau teigė, kad su ūkininkų bendruomene bus diskutuojama dėl galimų sprendimų, tačiau būtina įvertinti galimas pasekmes smulkiems pieno ūkiams.

Žemdirbiai taip pat reikalauja panaikinti reikalavimą atkurti daugiametes pievas, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, susiaurinti apsaugos juostas.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad asociacija jau 2018 m. pareiškė, kad ministerijos perkėlimo sprendimas yra politinis ir jis nebus naudingas Lietuvai.

„Mums nerimą kelia tai, kad artėja naujas finansinis 2021-2027 m. laikotarpis, biudžetas dar nepatvirtintas, gali prireikti dirbti pagal seną tvarką, kuri labai taisytina. Tam reikalingi profesionalūs, patirtį ir įdirbį turintys darbuotojai. Politika yra politika, bet negalima užmiršti gamybos ir ekonomikos“, – teigė ŽŪBA prezidentas.

Anot P. Puskunigio, kai kurie žemės ūkio klausimai jau šiandien buksuoja, sprendžiami labai vangiai.

„Tai – įvairių fondų – melioracijos, rizikų valdymo – kūrimai, būtina peržiūrėti susietas išmokas. Šiemet labai nukentėjo sodininkai, jų parama visiškai nepakankama ir neadekvati“, – pridūrė P. Puskunigis.

ŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis nuogąstavo, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje, tačiau perkėlimo analizė nebuvo pateikta visuomenei.

„Analizė nebuvo pateikta aukščiausioms institucijoms, visuomenei. Toks perkėlimo būdas, neturint jokio aukščiausios institucijos sprendimo, yra reta praktika. (...) Ministerija – ne šiaip įstaiga. Negalima lengva ranka priimti tokių su valstybės valdymu susijusių sprendimų, galinčių turėti negrįžtamas pasekmes. (...) Šiuo atveju kauniečiai turi įsižeisti, nes jie prilyginti atsilikusio miesto gyventojams“, – teigė J. Sviderskis.

Šiuo atveju kauniečiai turi įsižeisti, nes jie prilyginti atsilikusio miesto gyventojams.

Kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, dėl vyraujančios nežinomybės reikia kuo greičiau stabdyti ministerijos perkėlimą.

„Ateina naujas laikotarpis, nežinomybė, „Brexit'as, nežinome, koks bus biudžetas. Turime pabaigti griaučius dėlioti, o kai reikės uždėti mėsą ant griaučių, gali nebelikti specialistų. Treti metai iš eilės prasti. Iki 30 proc. nuostolių nekompensuojama. (...) Revoliucijas reikia baigti ir reikia pradėti rimtai dirbti“, – sakė J. Talmantas.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad logikos, tik perkeliant ministeriją į Kauno centrą, nėra, o „išliko tik noras žūtbūt bet kokia kaina užsidėti paukščiuką ant rinkiminės kampanijos“.

„Ministerijos specialistas uždirba mažiau nei žmogus, dirbantis su kastuvu. Toks chaosas, koks yra sukeltas su ministerijos perkėlimu, tik paskatina žmones rinktis kitą darbą. Mes jau neturime su kuo ministerijoje šnekėtis, o darbai laukia didžiuliai“, – teigė A. Macijauskas.

„Šiuo laikotarpiu sukelti tokį chaosą yra nusikalstama. Pasekmės jusime iki pat 2027 m.“, – pridūrė A. Macijauskas.

Jo teigimu, perkėlimą reikia pradėti nuo ministerijai pavaldžių institucijų, tačiau šiuo laikotarpiu visi perkėlimo procesai turėtų būti kuo skubiau sustabdyti.

Anot Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės Vitos Jurgilienės, ŽŪM dėl perkėlimo į Kauną jau paliko 71 žmogus.

„Iš dabar dirbančių žmonių 85 proc. žmonių yra pasiryžę palikti ministeriją, jei ministerija būtų perkelta į Kauną. Šiandien tik 18 etatų yra Kaune. Iš Aleksandro Stulginskio universtiteto tik viena mergina pasiprašė į praktiką, tačiau su sąlyga, kad ji vyktų į Vilnių“, – teigė V. Jurgilienė.

ELTA primena, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.

ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.

ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta kitąmet. Tiesa, perkėlimą kritikuoja kai kurie ekonomistai, ūkininkai ir ŽŪM pavaldžių įmonių darbuotojai.

Seimas birželio pabaigoje nepritarė opozicijos parengtam rezoliucijos projektui, kuriame Vyriausybė raginama nedelsiant nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną veiksmus.

Seime už rezoliuciją iš 101 parlamentaro balsavo 39 nariai, prieš – 39, susilaikė – 23.

Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad ŽŪM perkėlimas į Kauną neapsimoka nei politiškai, nei finansiškai.

Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šia rezoliucija konservatoriai žaidžia politinį žaidimą.