„Vilkikas neturi fiksuoto maršruto, jis keliauja po visą Lietuvą, tad prireikus jį siųsime į bet kurį šalies kampelį. Džiaugiamės būdami viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, savo produkciją pristatančių naudojant aplinkai draugiškus degalus“, – sakė bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovas.

Klimatui visiškai neutralūs iki 2030 metų

Biometanu varomų vilkikų kaina – apie 15 proc. aukštesnė negu įprastų dyzelinu varomų sunkvežimių. Tačiau, anot A. Grigaičio, tai nėra tokia jau didelė suma atsižvelgiant į kasdien nuvažiuojamus atstumus.

„Artimoje ateityje įsigysime daugiau tokių vilkikų. „Olvi grupė“, kuriai priklausome, yra įsipareigojusi iki 2030 m. tapti klimatui visiškai neutrali, sumažinusi CO₂ pėdsaką daugiau negu 50 proc. Siekdami šio tikslo, keisime krautuvų parką, sieksime, kad visi krautuvai būtų varomi elektra, taip pat keisime savo vadybininkų automobilius elektriniais. Turime gana nemažai projektų, susijusių su aplinkai draugiškesniais sprendimais“, – teigė A. Grigaitis.

Partnerio nuotr.

Pasak jo, norint galima labai greitai pereiti prie netaršių transporto priemonių ir tapti klimatui neutraliems, tačiau tokiu atveju nukentėtų konkurencingumas rinkoje. „Todėl šį pokytį, išsikėlę aiškius tikslus, darome palaipsniui. Greitai ne tik pakeisime visą savo transportą į tvaresnį, bet ir iš tiekėjų reikalausime, kad žaliavos būtų pristatomos pasitelkiant netaršias transporto priemones“, – sakė pašnekovas.

Partnerio nuotr.

Pristabdo aukštesnės kainos

Su Kaune įsikūrusiu bravoru bendradarbiaujančios logistikos ir sandėliavimo įmonės „Hegelmann Logistics“ Transporto vadybininkė Lina Kaptainė sako, kad Lietuvos verslininkai domisi biometanu varomomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, tačiau daugelį pristabdo aukštesnės kainos.

„Tikrai ne kiekvienas pasiryžęs mokėti daugiau vien todėl, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Didesnės kainos stabdo Lietuvos verslininkus. Tarp nedaugelio įmonių, kurios naudojasi mažiau taršių vilkikų paslauga, yra ir „Volfas Engelman“. Tokių verslininkų, kurie galvoja ne tik apie kainą, šiuo metu, deja, dar nedaug“, – sakė L. Kaptainė.

Partnerio nuotr.

Anot jos, biometanas gaminamas fermentacijos būdu specialiose biodujų jėgainėse iš organinių medžiagų (maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų). Deginant biodujas, išskiriama mažiau CO₂ ir kitų išmetamųjų dujų, kurios prisideda prie aplinkos taršos.

„Biometanu varomi vilkikai – viena pagrindinių alternatyvų dyzelinu varomiems sunkvežimiams, kurių vienas per metus išmeta apie 95 976 kilogramus CO₂. Biodujomis varomos transporto priemonės prisideda prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir sprendžia klimato kaitos bei energetinio saugumo problemas“, – teigė pašnekovė.

„Jau kas ketvirta įmonė Lietuvoje taiko įvairias aplinkosaugines inovacijas. Šis skaičius turi tik augti. Mūsų tikslas – iki 2050 metų pereiti prie žiedinės ekonomikos ir tapti visiškai neutralia klimatui valstybe. Būtent šios transformacijos ir sieks „GreenTech Hub“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Padaliniui vadovausiančios Inovacijų agentūros pramonės ekspertės Teresės Škutaitės teigimu, konsultacijos įmonėms bus teikiamos vieno langelio principu, verslas bus kviečiamas pasinaudoti 268 mln. eurų finansavimu.

Trečiadienį atidarytas „Green Tech Hub“ konsultuos įmones dėl reguliacinių žaliosios transformacijos pokyčių, skatins taikyti žaliąsias technologijas, informuos apie finansinės paramos priemones.

Padalinys taip pat vystys bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, skatins verslą ir mokslo institucijas įsitraukti į tarptautinius žaliųjų inovacijų tinklus.

„Tvarumas yra svarbi visos mūsų grupės strateginė kryptis. Siekiame ambicingų tikslų, ir kol kas mums juos pavyksta pasiekti net anksčiau, nei planavome. Atnaujinta tvarumo strategija turi padėti laimėti mums visiems – tiek įmonei, tiek mūsų klientams, tiek ir visai visuomenei. Telekomunikacijų sektorius gali reikšmingai prisidėti prie visų mūsų tvaresnės ateities“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ir toliau stiprina veiksmus keturiose pagrindinėse srityse: žiedinė ekonomika, vaikų apsauga internete, tvarumas pasitelkiant technologijas ir įvairovė. Bendrovei pavyko įgyvendinti 2021 m. sausį paskelbtos ankstesnės tvarumo strategijos tikslus – pagerinti socialinės atsakomybės reitingai, lyčių lygybės rezultatai, o „Financial Times“ įmonę pripažino klimato lydere Europoje.

„Tele2“ ir toliau stiprina veiksmus keturiose pagrindinėse srityse: žiedinė ekonomika, vaikų apsauga internete, tvarumas pasitelkiant technologijas ir įvairovė.

 

Atnaujintoje strategijoje „Tele2“ sieks iki 2026 m. visose rinkose surinkti ir perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 tūkst. telefonų. Bendrovė taip pat nusprendė didinti veiksmus, susijusius su žiedine ekonomika – iki 2025 m. pasiekti 100 proc. tinklo įrangos pernaudojimą.

Didelis dėmesys naujojoje tvarumo strategijoje skiriamas ir vaikų apsaugai internete. „Tele2“ užsibrėžė tikslą įsitvirtinti kaip vaikų apsaugos lyderė ir kasmet blokuoti 10 proc. daugiau bandymų pasiekti seksualinio smurto prieš vaikus medžiagą internete.

Per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

Naujoji įmonės tvarumo strategija taip pat apibrėžia „Tele2“ įvairovės siekį – pasiekti lyčių pusiausvyrą visuose vadovaujančiuose lygmenyse. Neseniai „Tele2“ grupė antrus metus iš eilės atsidūrė tarp 100 geriausių pasaulio įmonių, užtikrinančių didžiausią lyčių lygybę darbo vietoje. Reitingą kasmet sudaranti organizacija „Equileap“ šiemet iš viso vertino beveik 4 tūkst. bendrovių visame pasaulyje.

„Tele2“ nuosekliai planuoja ir įgyvendina ir kitus su aplinkosauga susijusius veiksmus. Savo veikloje „Tele2“ naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus.

Mobiliojo ryšio operatorius užsibrėžė tikslą iki 2025 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visoje veiklos grandinėje sumažinti 90 proc. (lyginant su 2019 m.), o iki 2035 m. pasiekti nulinę emisiją.

Be to, „Tele2“ ketina iki 2030 m. perdirbti arba sutaisyti pakartotiniam naudojimui 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų.

Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.

„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas.  2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.

Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.

 

Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.

„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų.  Iš mechaniškai apdorotų  65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.

„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.

Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą.

 

Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:

Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.

Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).

Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.

„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

„Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

„Tai, kas atlieka iš gamybos proceso, nėra šiukšlės. Tai yra naujos žaliavos ir jas atgal įdarbinus į ekonomikos ciklą pasieksime mažesnės taršos ir tvaresnio ekonomikos augimo“, – teigė ministrė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra sakęs, kad Lietuvos pramonė vis dar nepakankamai vysto žiedinę ekonomiką ir gyvena „linijinės ekonomikos pagrindu“, tačiau šiemet tvirtinami strateginiai dokumentai ir pastangos pakuočių tvarkymo ir kituose sektoriuose leis kartu su pramone ir savivaldybėmis padidinti medžiagų įterpimą ir naudoti jas kur kas daugiau kartų.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau yra pabrėžęs, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudojamos žiedinės ekonomikos galimybės. Jis paragino Lietuvą pristatyti tokių veiksmų planą.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Na, bent jau tokią idėją norima skleisti kartu su naujausiais ES pasiūlymais, kuriais siekiama pakeisti Europos pramonę, o kartais ir nusistovėjusius ekonominio veikimo principus.

Mažiau virsta savotišku praktiškiau, patogiau arba atsakingiau sinonimu. Daugiau lengvai prieinamos informacijos apie tai, ką vartotojas iš tiesų perka, veda link galimybės priimti vėliau atsipirksiančius sprendimus. Peršasi prielaida, kad toks poslinkis galėtų palengvinti paprasto žmogaus kasdienybę.

„Kauno diena” apžvelgia kelias panašios sampratos naujausias europines iniciatyvas.

Vienintelis universalusis

Nuo 2024-ųjų rudens ES žmonės žengs žingsnį arčiau gyvenimo su vienu universaliu elektronikos prietaisų įkrovikliu. Jis bus pritaikytas skirtingų gamintojų išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, skaitmeniniams fotoaparatams, ausinėms, nešiojamosioms kolonėlėms, vaizdo žaidimų pultams, elektroninėms skaityklėms, kompiuterių klaviatūroms ir pelėms, navigacijos sistemoms.

Tiesa, nors universalusis USB-C tipo įkroviklis bus vienintelis daugelio elektroninių įrenginių įkroviklis, jis vis dar netiks elektroniniams dantų šepetėliams ir skustuvams, mat bent jau kol kas juos vis dar sunku suderinti su tokia įkrovimo sistema.

Ilgiau nei dešimtmetį ES trukusi kova už europiečių kasdienybę su mažiau laidų ir įkrovimo blokelių, baigėsi Europos Parlamente (EP), kuris galiausiai sutarė, kad naujosios taisyklės įpareigos visus gamintojus iki 2024 m. pabaigos pasiūlyti bendrą įkrovimo sprendimą visiems naujiems ES parduodamiems jau minėtiems elektronikos prietaisams.

„Nuo 2024 m. rudens laikai, kai teko kovoti su daugybe skirtingų įkroviklių, pamažu taps senų, keistų laikų, susijusių su nereikalingomis išlaidomis, švaistymu ir nepatogumais, prisiminimu“, – tokia „Twitter“ žinute su iškalbinga įvairiausių įkroviklių rankoje nuotrauka pasidalijo už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) viceprezidentė Margrethe Vestager.

Pasak jos, priemonė leis per metus ES gyventojams sutaupyti bent 200 mln. eurų, o elektroninių atliekų kasmet sumažės daugiau nei 1 tūkst. tonų.

Jeigu dar egzistuotų reikalavimai, kad į rinką patenkantys produktai būtų mažų mažiausiai perdirbami, ekonomikos situacija būtų visiškai kitokia.

Skaičiuojama, kad Europą kasmet pasiekia maždaug 0,5 mlrd. nešiojamųjų prietaisų įkroviklių. Vien išmaniųjų telefonų įkrovikliai kasmet ES sudaro 11–13 tūkst. t elektroninių atliekų.

Pridėjus kitų elektronikos prietaisų, pavyzdžiui, nešiojamųjų kompiuterių, įkroviklius, bendras šių elektronikos atliekų skaičius trigubėja ir viršija 35 tūkst. t, arba tiek, kiek sveria beveik 50 tūkst. automobilių.

Nepasitenkinimo gaidelė

Nors šis įstatymas pasitarnaus ir žmogui, ir aplinkai, technologijų pasaulio pramonės milžinai entuziazmu nedega. Anksčiau „Apple“ prieštaravo ES teisės aktams ir savo „iPhone“ įrenginiuose toliau naudojo „Lightning“ tipo jungtį, tvirtinama, kad toks bloko reikalavimas yra neproporcingas, be to – žlugdantis naujoves.

Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo Domanto Tracevičiaus, panašius iš verslo pusės kartais skriejančius pareiškimus daugiausia lemia nenoras keistis arba investuoti į pokyčius. „Tačiau inovacijos jau vyksta ir vyks dar greičiau, nes tas, kas sukurs standartą, kuris pakeistų dabartinę situaciją, galės užimti rinką. Tas, kas sukurs patį geriausią standartą, žino, kad jo atlygis bus milžiniškas“, – neabejoja jis.

Nauda: įstaigos „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo D.Tracevičiaus teigimu, tas, kas sukurs patį geriausią standartą, žino, kad jo atlygis bus milžiniškas./ Asmeninio archyvo nuotr. 

„Nors „Apple“ skundžiasi, nes turi kitokio tipo jungtį, yra vienas dažniausiai naudojamas standartas, kuris yra efektyvus, tinkantis daugumai vartotojų, – teks su tuo taikytis. Tai padės sumažinti nemažus atliekų kiekius, kurie susidaro kiekvieną kartą parduodant naują įkroviklį“, – priduria D.Tracevičius.

Ir iš tiesų „Lightning“ turi problemą: per šią jungtį duomenų perdavimas vyksta lėčiau nei per USB-C. Dabar netgi numatoma, kad visoje ES bus suderintas įkrovimo greitis, kuris padės greičiau įkrauti įrenginius.

Verta paminėti, kad jau prieš dešimt metų Europos elektroninių plataus vartojimo prietaisų gamintojai, remdamiesi savanorišku tarpusavio supratimo memorandumu, susitarė su EK dėl įkroviklio standarto.

Tačiau „Apple“ ir kai kurie kiti verslo gigantai atsisakė jo laikytis, tad šiuo metu egzistuoja maždaug šeši jungčių tipai, dėl to vartotojai priversti savo namuose turėti ne vieną įkroviklį.

D.Tracevičius nesistebi, kad ankstesnis susitarimas nedavė vaisių. Jo įsitikinimu, bet kokie neįpareigojantys susitarimai versle dažniausiai baigiasi ne dideliais pokyčiais, o gražiais pareiškimais. „Tačiau šįkart viskas bus kitaip, nes tai yra ES reikalavimas“, – neabejoja jis.

Šį teisės aktą dar turi patvirtinti visos šalys narės, bet D.Tracevičius nemano, kad šiame etape galėtų kilti kokių nors trukdžių: „Čia atsakomybė perkeliama gamintojams ir importuotojams. Problemų neturėtų kilti, žinant, kad ES negaminami mobilieji telefonai, o jeigu ir gaminami, tai tikrai labai mažomis partijomis. Dauguma jų yra pagaminama pietryčių Azijoje, daugiausia Kinijoje.“

Leisti remontuoti

Žiedinės ekonomikos ekspertas vis dėlto viliasi, kad po kelerių metų žmonės nepuls pirkti naujų prietaisų ir įkroviklių, o kol galės, naudosis tais elektronikos gaminiais, kuriuos jau yra įsigiję. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad, pavyzdžiui, retas mobilusis telefonas gali tarnauti ilgiau nei kelerius metus. Kaip ir daugybė kitų prietaisų.

„Tam yra keletas priežasčių, kurios, deja, kol kas nesprendžiamos. Viena iš jų – kai kurie gamintojai po dvejų trejų metų nebeleidžia atnaujinti programinės įrangos ir dėl to kai kurios naujausios programėlės praktiškai neveikia“, – atkreipia dėmesį D.Tracevičius.

Kita problema – menkos galimybės taisyti įrenginius. „Jeigu baterija priklijuota, kaip jau yra beveik visuose įrenginiuose, ją labai sunku pakeisti. Vadinasi, praėjus tam tikram laikui telefono baterija nepatenkina net minimaliausių poreikių, nes gali labai greitai išsikrauti“, – aiškina jis.

Šią poblemą galima spręsti pasitelkus pataisomumo indeksą. Pavyzdys – Prancūzija, kuri jį naudoti pradėjo prieš kelerius metus. Remiantis šiuo indeksu, gamintojas suteikia svarbiausią informaciją apie gaminį ir nurodo, kaip jis yra vertinamas tam tikroje vertinimo sistemoje. „Tada jau vartotojas sprendžia, ar jis tikrai nori telefono, kurio nebūtų įmanoma pataisyti arba būtų galima pataisyti, bet labai brangiai“, – aiškina žiedinės ekonomikos specialistas.

„Tai automatiškai sukuria paskatą gamintojams keisti savo gaminius, kad juos būtų galima pataisyti. Jei dar būtų įtraukiamas programinės įrangos atnaujinimas, vartotojas būtų tikras, kad jam panorėjus bus galima kad ir dešimt metų naudoti savo prietaisus“, – priduria jis.

Visagalė informacija

EK siekia panašų modelį įtvirtinti visoje ES. Šiemet ji pristatė tvarių produktų iniciatyvą, kuri padės Europos gyventojams iš esmės daugiau sutaupyti.

Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų pakeitę dabartinius elektros prietaisus į pažymėtus ES energijos efektyvumo ženklu, europiečiai per metus sutaupys beveik tiek pat energijos, kiek iki karo Ukrainoje gaudavo importuodama dujas iš Rusijos.

Šiandien elektros prietaisams jau taikomi energinio efektyvumo reikalavimai, tačiau, pasak specialistų, yra kur kas daugiau galimybių padėti vartotojams sutaupyti ir kartu mažinti poveikį aplinkai.

Būtent dėl to pamažu praktiškai visi produktai lentynose bus vertinami ne tik pagal energijos efektyvumą, bet ir kiek juose yra perdirbtų medžiagų, ar jie patys galės būti perdirbti, ar sugedus bus galima juos pataisyti, ar galima nusipirkti atsarginių dalių. Tai pailgins produktų gyvavimo ciklą ir leis sutaupyti resursų.

Planas numato, kad atsiras skaitmeninis produkto pasas, kuriame bus visa informacija apie gaminio poveikį aplinkai. Jį atsivertę parduotuvėje ar nuskenavę QR kodą pirkėjai matys informaciją apie galimybę nusipirkti dalių remontui ar energijos sąnaudas.

EK taip pat siūlo verslams imtis aktyvesnių priemonių, kad neparduotos prekės netaptų atliekomis net nepanaudotos. Pirmiausia, bendrovės turės skelbti, kokius ir kiek neparduotų produktų išmetė. Komisija net svarsto kai kurių produktų ir produktų grupių išmetimą apskritai drausti.

Visa tai nepadidins produktų kainų – prognozuojama, kad poveikis bus atvirkštinis. Pasak D.Tracevičiaus, tokia strategija iš tiesų gali padėti europiečiams sutaupyti.

„Kuo daugiau informacijos pateikiama vartotojui, tuo geriau. Iš tikrųjų gamintojui ir importuotojui tai nesukuria didelių prievolių gaminti kitaip. Jie ir toliau gali gaminti kaip gaminę, bet turės informuoti vartotoją“, – išskiria jis.

„Jei mes pasižiūrėtume į vartotojų apklausas, visos jos rodo, kad gyventojai nori prisidėti prie aplinkosaugos, nori daryti mažesnį poveikį aplinkai. Daugiau informacijos prisideda prie šito proceso. Tai yra pats paprasčiausias būdas nekovojant su gamintojais įpareigoti juos suteikti informacijos“, – priduria žiedinės ekonomikos ekspertas.

Nebemadinga mada

ES norėtų ne tik ilgaamžiškesnių elektros prietaisų – pasišovė ir greitąją madą paversti nebemadinga: EK žada didinti aplinkosaugos standartus ir ES rinkoje parduodamiems tekstilės gaminiams.

Čia taip pat būtų naudojamas tas pats skaitmeninis produkto pasas, kuris vartotojams suteiktų daugiau informacijos apie tekstilės gaminių ilgaamžiškumą, pataisomumą, perdirbamumą ir kitus aspektus.

Pasak D.Tracevičiaus, dalį visuomenės tokia informacija išties paveiks, tačiau tikrai ne visus. „Jeigu nėra atsakomybės, kai įsigyji daiktą, arba kokių nors išlaidų, siejamų su tuo daiktu po jo įsigijimo, kaip kad energijos vartojimas, apie kurį kalbėjome anksčiau, situacija tampa kardinaliai skirtinga“, – tikina žaliųjų idėjų aktyvistas.

Išmesti tekstilę dabar vartotojui nieko nekainuoja, todėl iš esmės žmogus netenka dalies paskatos elgtis atsakingiau. Ne išimtis ir pati tekstilės pramonė.

Šandien gamintojai prisiima atsakomybę dėl baterijų, taros, elektronikos prietaisų surinkimo baigiantis jų gyvavimo ciklui. Toks modelis ir tekstilės versle paskatintų jos atliekų surinkimą ir jų perdirbimą.

„Tačiau tekstilės gamintojai kol kas išsisuka. Pats raktas į žiedinę ekonomiką, mažesnę taršą, tvaresnę aplinką yra būtent gamintojo atsakomybė ir į kuo daugiau sričių tai bus įtraukiama, tuo bus daugiau galimybių, kad kai vartotojui nebereikės daikto, jis galės lengvai jį perleisti kitam, sutaisyti ar blogiausiu atveju perdirbti“, – sako D.Tracevičius.

„Vėl pateiksiu Prancūzijos pavyzdį. Šalyje yra 24 schemos, kurios apima net tokias sritis, kaip sporto įrenginiai ar laivai. Tarp jų yra ir tekstilė – tiesiog įtraukta surinkimo ir apdorojimo atsakomybė, o tai labai stipriai nepaveikia produktų kainos. Kiek prisimenu, skaičiuojama, kad vidutinis drabužis pabrangsta keturiais centais. Tie keturi centai jau nebegula ant savivaldybių, ant biudžeto, kurį mokame mes visi, pečių“, – tęsia jis.

„Jeigu dar egzistuotų ir reikalavimai, kad į rinką patenkantys produktai būtų mažų mažiausiai perdirbami, mes turėtume visiškai kitą situaciją ekonomikoje. Būtų galima vartoti nesukant galvos – neieškant tvarių, imant tai, ką matai, nes žinotum, kad tas daiktas yra perdirbamas“, – aiškina D.Tracevičius.

Prisimenant senesnius laikus

Dar iki universalaus įkroviklio idėjos ES žmogaus gyvenimą palengvinti bandė ir kitais būdais. Bene didžiausio vartotojų palaikymo sulaukė tarptinklinio mobiliojo ryšio ir kompensacijų už vėluojančius ar atšauktus skrydžius bendras reguliavimas.

Dabartinė tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalies kainomis teikimo tvarka buvo nustatyta 2017 m., o šiemet, priėmus naująjį reglamentą, ji buvo patobulinta ir dešimčia metų pratęstas jos galiojimo laikas.

Iš esmės tai reiškia, kad žmogui išvykus iš šalies, kurioje jis gyvena, ES teritorijoje už skambučius, žinutes ir duomenis nereikia mokėti daugiau, nei įprastai mokama savo šalyje.

Neseniai telekomunikacijų operatoriai buvo įpareigoti siekti, kad tarptinklinis ryšys visoje ES būtų vienodos kokybės. Tai reiškia, kad besilankantieji kitose ES narėse nebūtų nukreipiami į mažesnės spartos 3G ar 4G tinklus, kai yra galimybė naudotis didesnės spartos tinklais.

Dar viena ES sėkmės istorija vartotojų atžvilgiu yra skrydžių kompensacijų reguliavimas. ES teisė numato, kad visais skrydžio sutrikimo atvejais – atšaukimo, atidėjimo, vėlavimo bent tris valandas – asmuo turi teisę į atitinkamą kompensaciją arba kitas skrydžių alternatyvas.

Be to, jei vartotojui tenka laukti atidėto skrydžio, atsižvelgiant į laukimo laiką, jam turi būti pasiūlytas maistas, apgyvendinimas viešbutyje, transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą ir atgal, galimybė du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.

Tiesa, keleiviams kompensacijos priklauso ne visada: jei skrydžiai atidėti dėl ypatingų aplinkybių; jei apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; jei oro vežėjas praneša apie atšaukimą ir pasiūlo alternatyvių skrydžių.

Keliaujant po ES ne ką mažiau pasitarnauja ir vairavimo pažymėjimo direktyva, kuri numato, kad šalių narių išduoti vairuotojo pažymėjimai turi būti pripažįstami visose ES valstybėse.

Prasideda startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Nuo sausio 1 d. įsigalios naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatos, įgyvendinančios  Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau naudoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt.

Viena svarbesnių naujovių gamintojams ir importuotojams – pirmąją metų dieną įsigaliosiantys skirtingi mokesčio tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Gamintojai ir importuotojai privalės turėti įrodymus, kad jų rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama. To reikės norint taikyti mažesnį mokesčio tarifą ir atitinkamai mažesnius gamintojų ir importuotojų taikomus įkainius už pakuočių atliekų sutvarkymą. Pakeitimai skatins gamintojus ir importuotojus atsakingiau rinktis pakuotes ir taip užtikrins didesnį žiediškumą. Primenama, kad šios Vyriausybės tikslas iki 2024 m. pasiekti Europos Sąjungos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) vidurkį.

Kitąmet nuo 10 iki 15 Eur/t padidės mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne. Iki šiol mokestis už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose buvo itin patrauklus atliekų tvarkytojams dėl galimybės „pigiai“ sutvarkyti atliekas. Toks pokytis yra orientuotas pereiti prie aukštesnį prioritetą turinčių atliekų tvarkymo būdų ir taip skatina pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Nuo 2022 m. veiksmingiau planuosime finansines priemones klimato kaitai valdyti. Klimato kaitos programos lėšos bus planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip iki šiol. Todėl gyventojai, verslas, įstaigos, organizacijos ir valstybės institucijos galės iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus, įvertinti aplinkosauginį poveikį – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimus.

Itin lauktas pokytis – neetatiniams inspektoriams suteikiama daugiau teisių. Nuo sausio 1-osios taip pat įsigalios Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis visuomenė galės aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai įgis įgaliojimus penkeriems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje. Taip atsisakoma perteklinės procedūros kasmet pratęsti inspektoriaus galias. Atitinkamai Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai galės susitelkti į specifinių žinių – inžinerijos, teisės, chemijos, biologijos – reikalaujančią valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Dar viena naujovė – nuo sausio 1 d. į rinką tiekiami kietojo kuro patalpų šildytuvai – židiniai, krosnys ir krosnelės – privalės atitikti ekologinio projektavimo reikalavimus. Šie reikalavimai nustato minimalias energetinio efektyvumo vertes ir į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių, dujinių organinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų normas. Tai padės gerinti urbanizuotų teritorijų oro kokybę, mažinti kietuoju kuru šildomų gyvenamųjų patalpų užterštumą ir jo sukeliamą sergamumą, sumažins gyventojų išlaidas šildymui.

Taip pat šiemet nuo gegužės 1-osios įsigalios dar pora svarbių įstatymų pataisų. Viena jų numato palengvinti naštą statybų sektoriui, kita – gyventojams, besirūpinantiems gręžinių įteisinimu.

Pirmuoju atveju statybų „popierizmas“ taps paprastesnis, nes nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai. Dėl to statybos užbaigimo procedūros bus ne tik paprastesnės, bet ir skaidresnės bei greitesnės.

Tuo tarpu gyventojai, norintys įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius, tai galės padaryti be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės. Kadangi intervencija, ypač nelegali, į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt., tokiu pokyčiu siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą.

Pataisos taip pat numato aiškius atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, o tai reiškia, kad atsiranda aiškus eiliškumas, padėsiantis užtikrinti, kad didžioji dalis šiandien išmetamų atliekų būtų panaudojamos dar kartą arba būtų perdirbamos, taip ženkliai sumažinant jų išmetimą į sąvartynus arba deginimą.

Tikimasi, kad šios pataisos taps dokumentu, kuris paskatins gamintojus gerinti gaminių kokybę, daryti juos ilgaamžius, tvarius, galiausiai gaminti juos tausojant aplinką ir išteklius ir taip, kad sugedus ar sulūžus, jie būtų pataisomi, o visiškai nebetinkantys naudojimui – perdirbami. Šiuo metu Lietuvoje gaminant naujus produktus panaudojama tik 3,9 proc. antrinių žaliavų, tačiau įstatymo pataisos sudarys galimybę iki 2030 m. pasiekti ES vidurkį, kuris šiandien beveik tris kartus didesnis nei Lietuvos ir sudaro beveik 12 proc.

Ambicingi tikslai

Pataisos taip pat labai aiškiai apibrėžia Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano užduotis, kurios numato labai ambicingus tikslus, padėsiančius pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Naujame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turės būti numatytos priemonės, kurios padės pasiekti, kad iki 2025 m. pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekis būtų bent 55 proc. susidarančių komunalinių atliekų, o 2035 m. – ne mažiau kaip 65 proc.

Ne mažesnė ambicija numatoma ir pakuočių atliekų perdirbimui. Numatoma, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti perdirbama bent 65 proc. visų pakuočių atliekų, iki 2030 m. gruodžio 31 d. – bent 70 proc., o į sąvartynus, jau nuo 2035 metų patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Atliekų šalinimas sąvartynuose yra paskutinėje atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų vietoje, todėl perėjimą prie žiedinės ekonomikos galima vertinti ir pagal pasiektą tikslą ženkliai mažinti komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose. Numatomos priemonės turės užtikrinti, kad iki sąvartynų atkeliaus vis mažiau atliekų, o patrauklumas šalinti atliekas sąvartynuose bus mažinamas ir didinant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias ir paprasčiausias atliekų tvarkymo būdas, tačiau jis labiausiai kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai, dėl ko ir yra paskutinėje atliekų tvarkymo prioritetų vietoje. Iš naujo požiūrio perspektyvos, tai – visiškai neracionalus ir neekonomiškas atliekų tvarkymo būdas.

Gaminiai atsirandantys rinkoje pirmiausia turi gerokai ilgiau tarnauti, būti nesunkiai pataisomi, o sugedę tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tolimesnis jų arba atskirų jų dalių panaudojimas arba perdirbimas.

Taip tvarkant atliekas pašalinama daug vertingų žaliavų, kurios gali būti vėl tikslingai panaudotos gamyboje taip tausojant mažėjančius gamtinius išteklius, o kartu užtikrinant pramonės apsirūpinimą vietine žaliava ir sumažinant jos priklausomybę nuo žaliavų rinkų. Pagal įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas atliekų prevencijai. Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšos galės būti skiriamos ir atliekų prevencijos srityje dirbančių darbuotojų mokymams, visuomenės švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos moksliniams tyrimams bei strateginių dokumentų ruošimui.

Sekantis atliekų tvarkymo prioritetas – pakartotinis gaminių panaudojimas. Gaminiai atsirandantys rinkoje pirmiausia turi gerokai ilgiau tarnauti, būti nesunkiai pataisomi, o sugedę tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tolimesnis jų arba atskirų jų dalių panaudojimas arba perdirbimas.

„Paskutinį kartą skėtį klientui teko taisyti prieš gerus metus. Didžioji dauguma jų gaminami iš nepatvarių medžiagų, tad neretai po didesnio vėjo gūsio jie lūžta ir keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę, o ne į taisyklą. Tausodami planetą uždraudėme vienkartinius plastiko indus, tačiau panašu, kad turime uždrausti ir kitus, beveik vienkartiniais tampančius nepatvarius daiktus, kuriuos gaminant teršiama aplinka ir naudojama energija. Didžiausias rūpestis gamintojams šiandien – ne aplinka, o jų pelnai. Tai turi keistis.“, – sako įvairius buitinius ir galanterijos gaminius taisantis meistras Valdas Kontautas.

Atliekų tvarkymo įstatyme be atskiro atliekų surinkimo sistemų plėtimo, įpareigojimo gamintojų ir importuotojų organizacijoms diferencijuoti įmokas atsižvelgiant į gamintojų gaminamų gaminių savybes (patvarumą, pataisomumą, tinkamumą perdirbti ir pan.) numatomi griežtesni reikalavimai gamintojų ir importuotojų organizacijoms, padalintos savivaldybių ir organizacijų atsakomybės organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, siekiant užtikrinti kokybiškos ir visuotinai prieinamos antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugos teikimą gyventojams, stabilų šios paslaugos finansavimą. Nauji reikalavimai padės užtikrinti reikiamą rūšiavimo infrastruktūrą, kad gyventojai galėtų maksimaliai prisidėti prie ambicingų tikslų tinkamai sutvarkyti kuo daugiau atliekų.

Atskirai rūšiuosime tekstilę, statybines, maisto ir pavojingas medžiagas

Naujos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad šalyje turės būti atskirai surenkamos statybinės, maisto, tekstilės ir pavojingos atliekos. Atskiras pavojingų atliekų surinkimas turi užtikrinti lengvesnį pavojingų medžiagų atskyrimą ir tvarkymą, atskiras kitų atliekų surinkimas pirmiausia padės lengviau atskirti atliekų frakcijas, taip palengvinant jų tolimesnį panaudojimą arba perdirbimą.

Tikimasi, kad pagal naujus reikalavimus atsiradus atskiriems tekstilės atliekų konteineriams, ar taikant kitokias atskiro tekstilės surinkimo iš namų ūkių priemones, tekstilės atliekos nebus užterštos (kaip būtų tekstilės atliekas išmetus į mišrių atliekų konteinerį) ir bus švari žaliava, o tai sudarys galimybes ne tik lengviau jas tvarkyti ir perdirbti, tačiau ir dar kartą jas panaudoti pagal paskirtį. Naudotų išmetamų rūbų kiekiai kiekvienais metais vis didėja, todėl tikimasi, kad atskiras jų surinkimas ženkliai prisidės prie ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų. 2019 m. Lietuvoje surinkta 11 tūkstančių t tekstilės atliekų. 35 proc. jų pašalinta sąvartynuose, 31 proc. – sudeginta atliekų deginimo jėgainėse, panaudojant jas energijai atgauti, tik 9 proc. perdirbta arba kompostuota ir vos 1 proc. panaudota pakartotinai.

„Dirbu šalia tekstilės konteinerio Vilniaus mieste ir galiu pasakyti, kad atliekas tvarkanti įmonė nespėja tuštinti konteinerio. Jis beveik kasdien pripildomas pilnas, o neretai pasitaiko, kad rūbus išmesti atvežę žmonės, prisipildžius konteineriui juos palieka tiesiog šalia jo. Poreikis atskiriems tekstilės konteineriams, manau, yra milžiniškas ir jei nebus sudarytos galimybės, žmonės tiesiog, kaip ir anksčiau, mes rūbus į bendrus konteinerius“, – sako prekybininkė Aldona Juodzevičienė

Atskirai bus surenkamos ir statybinės atliekos. Užtikrinus, kad atskirai nuo viso komunalinio srauto būtų išrūšiuotos medienos, keramikos, betono, plytų, metalo, stiklo, plastiko, gipso ir kitos statybinės atliekos, bus lengviau jas tvarkyti bei perdirbti. Atskirai surinktos tekstilės ir statybinės atliekos negalės būti deginamos ir naudojamos energijai gauti ar būti vežamos į sąvartynus.