VMU per 2023 metus naujų miškų įveisė 807 ha plote – tai didžiausias pastarųjų metų įveisimo plotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pakeitus Miško kirtimų taisykles, 2023–2025 metais VMU suplanavo pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus (įskaitant svetimžemių rūšių medynus, gluosnynus, blindynus, baltalksnynus iki 30 metų amžiaus ir drebulynus iki 20 metų amžiaus) į geresnės kokybės ir rūšinės sudėties medynus po daugiau kaip 200 ha kasmet.

Šiuo metu VMU medelynuose yra išauginama 60 proc. spygliuočių ir 40 proc. lapuočių sodmenų – tai yra ženkliai daugiau nei prieš penkerius metus. Remiantis ankstesnių metų statistika, iki 2018 m., lapuočių buvo išauginama tik 10-15 proc. viso išauginamo sodmenų kiekio. Didėjanti išauginamų lapuočių sodmenų dalis medelynuose rodo, kad  šalies miškuose skatinama medžių įvairovė, veisiami aukštesnės genetinės vertės medynai ir didinama lapuočių medžių rūšių genetinė įvairovė.

VMU nuotr. 

Specialistai pažymi, kad vienos medžių rūšies medynus lengviau apninka įvairios ligos, miško kenkėjai bei yra palankesnės sąlygos jų plitimui ir atvirkščiai – mišrūs medynai lengviau apsigina ir yra atsparesni įvairioms negandoms ir problemoms. Pastaraisiais metais aktualiausias žievėgraužio tipografo populiacijos paplitimas eglynuose patvirtina, kad būtina didinti medynų atsparumą – į tai miškininkai atsižvelgia jau sodmenų išauginimo stadijoje, planuodami įvairesnes miško medžių rūšis miško atkūrimo ir įveisimo darbams.

Gamtoje laisvos vietos nėra ir bet kokiai medžių rūšiai tapus nekonkurencinga, jos vietą kaip mat užima kita.

VMU specialistų teigimu, gamtoje laisvos vietos nėra ir bet kokiai medžių rūšiai tapus nekonkurencinga, jos vietą kaip mat užima kita. Tiesa, negalima sakyti, kad eglės tapo nekonkurencingos: eglės Lietuvoje auga tūkstančius metų ir puikiai atsikuria, o metinis prieaugis pastaruoju metu didžiausias per paskutiniuosius keletą metų. Opiausia problema – vyresni, sąlyginai gryni eglynai, kurie yra pažeidžiami žievėgraužio tipografo. Pastarojo protrūkį lemia gamtiniai veiksniai ir pokyčiai – vėjovartos, vėjalaužos, kurių miškininkai negali ar neturi galimybės daryti įtakos ar dėl sausringų metų greitai nukritęs gruntinio vandens lygis ypač lengvose, nederlingose žemėse. Dėl šios priežasties VMU specialistai, atsižvelgdami į iškylančius vis naujus iššūkius, siekia įveisti ir atkurti mišrius, gamtiniams poveikiams atsparius miškus, kurie būtų sudaryti iš trijų ir daugiau vietinių medžių rūšių. Miškininkai teigia, kad sodinama ne tik daugiau lapuočių, bet ir skatinamas didesnis šių rūšių medynų savaiminis atsikūrimas.

„Pravartu pabrėžti – kylantys iššūkiai susiję su eglynų pažeidimais, su kuriais šiuo metu susiduria miškininkai, visai nereiškia, kad eglynų, taip skambiai apdainuotų mūsų šalies tautosakoje, bus atsisakoma. Kaip ir anksčiau, eglės ir toliau bus sodinamos Lietuvos miškuose, tačiau, kartu su jomis sodinamos kitos vietinės medžių rūšys. Atkuriant miškus prioritetas teikiamas mišrių eglės želdinių ir žėlinių formavimui. Pažymėtina ir tai, kad Vytauto Didžioji universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, remdamiesi tyrimų duomenis nustatė, jog vietiniai spygliuočių rūšių medžiai labiausiai yra prisitaikę prie dabartinių gamtinių sąlygų“, – teigia VMU Miškininkystės skyriaus vadovas Viktoras Karašauskis. Tiesa, atsakingoms institucijoms atlikus tyrimus, neatmetama galimybė ateityje mūsų miškus papildyti ir naujomis eglių rūšimis, pavyzdžiui, sitkinėmis ar serbinėmis eglėmis, kurių žievėgraužis tipografas nepuola.

VMU nuotr. 

V. Karašauskio teigimu, Lietuvos miškuose liko nedaug uosynų, kurie buvo smarkiai pažeisti grybinių ligų, dėl kurių pastarieji ir žuvo. Palyginus su amžiaus pradžioje buvusių uosynų plotu jų beliko kiek daugiau nei penktadalis. Panašus likimas anksčiau buvo ištikęs ir miškuose augančias guobas, o prieš kelis dešimtmečius ligos rimtai kamavo ąžuolynus. Atsižvelgdami į dabartinius iššūkius bei vadovaudamiesi ilgamete patirtimi, miškininkai ir toliau sieks atkurti bei užauginti vertingus, produktyvius, vėjams, ligoms ir miško kenkėjams atsparius medynus, sudarytus iš vietinių medžių rūšių. Medelynuose tiek konteinerizuota šaknų sistema, tiek atvirame grunte, auginami paprastosios karpotojo beržo, juodalksnio, paprastojo buko, paprastojo ąžuolo, paprastojo klevo, mažalapės liepos sodmenys, kurie visi iškeliauja į Lietuvos miškus. Planuojama VMU miško medelynuose per porą metų keliais kartais padidinti skroblo, vinkšnos, miškinės obels, miškinės kriaušės bei įvairių krūmų sodmenų išauginimą. Be to, siekiant didinti naujai įveisiamų miškų būsimų medynų atsparumą ir biologinę įvairovę, planuojama pamiškės apželdinti nektaringomis lapuočių medžių ir krūmų rūšimis.

Nors šiai dienai nėra mokslininkų vieningos išvados, kokios medžių rūšys tinkamiausios auginant ateities miškus, tačiau vieningai sutariama, kad grynų medynų sodinimas nėra perspektyvus klimato kaitos kontekste, kuris šiomis dienomis yra kaip niekad gajus.

Kodėl toks staigus pokytis dėl nelaimės grėsmės? Kokios to priežastys? Į „Kauno dienos“ klausimus atsakė Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.

– Kaip pranešta, sumažėjus žievėgraužių tipografų, kelių savivaldybių miškuose atšaukta dėl šių kenkėjų daromos žalos anksčiau paskelbta stichinė nelaimė. Kokiais tyrimais, duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad žievėgraužių tipografų registruota nedaug, ir kokios priežastys lėmė, kad sumažėjo?

– Galiojančiuose teisės aktuose yra numatyti kriterijai, kada pradeda galioti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Paskelbus 2023 m. stichines nelaimes miškuose, Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyva buvo sudaryta vadovų ir specialistų darbo grupė, kuri kas dvi savaites vykdavusiuose nuotoliniuose pasitarimuose analizuodavo židinių tvarkymo eigą ir kenkėjų židinių vystymąsi, dalijosi aktualia informacija. Teikti siūlymus apie stichinės nelaimės pabaigos skelbimą  buvo pavesta VMT. VMT 2024 m. sausio 4 d. AM raštu pateikė siūlymą dėl stichinės nelaimės pabaigos, remdamiesi Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnalo (toliau – Žurnalo) duomenimis ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teikiama informacija apie padarinių likvidavimą savivaldybių miškuose, kurių teritorijose buvo paskelbta stichinė nelaimė. Žurnalo duomenimis, VMU regioniniuose padaliniuose naujai užregistruotų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių tūris lapkričio mėnesį neviršijo 5 500 kub. m, o gruodžio mėnesį – 3 500 kub. m. 2023 m. gruodžio 11 d. VMU taip pat pateikė duomenų, kad nesutvarkytų žievėgraužio tipografo židinių buvo likę: Panevėžio rajono savivaldybėje – 4 838 kub. m, Rokiškio – 1 185, Šalčininkų – 10 244, Trakų – 2 555, Vilniaus – 5 987. Žievėgraužio tipografo sukeltų židinių sumažėjimą lėmė natūralūs kenkėjo vystymosi ciklai ir vykdomos būtinos priemonės. Vėjo pažeidimų padarinių Joniškio rajono savivaldybės teritorijos miškuose gruodžio pabaigoje buvo sutvarkyta 95 proc. viso užregistruoto skaičiaus.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiose girininkijose žievėgraužio tipografo pažeidimų daugiausia registruota Ežerėlyje.

Jei 2024 m. VMT nustatys, kad kurioje nors savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kub. m ir yra viršytas Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytas kriterijus, nedelsiant informuos AM dėl stichinės nelaimės skelbimo. VMT užduotis yra informuoti visuomenę, miško valdytojus ir savininkus, suinteresuotas institucijas apie susidariusią situaciją, nurodyti būtinas vykdyti priemones padariniams likviduoti, minimalizuoti žalą miškams ir stichijų daromus nuostolius.

Remiasi apskaitomis

– Kaip pranešta, miškų tarnyba konstatavo, kad pušinių pjūklelių padarytų didelių pažeidimų Ignalinos rajone esančiame židinyje neprognozuojama. Kuo remiantis padarytos tokios prognozės?

– Pušinio pjūklelio židiniuose pasiūlymas dėl stichinės nelaimės pabaigos Ignalinos rajono savivaldybės miškuose teiktas remiantis kenkėjo žalos prognoze 2024 m. pavasariui. Kenkėjo populiacijos žiemojančios fazės detalias apskaitas atliko VMT kartu su VMU specialistais. Pagal atliktų apskaitų rezultatus buvo sudaryta pušynų lajų spyglių nugraužimo prognozė 2024 m. pirmam pusmečiui. Nustatyta, kad pušų lajų pažeidimai kenkėjų išplitimo teritorijoje bus minimalūs, todėl nereikės taikyti priemonių jų lervų naikinimui.

– Kas ir kaip dabar daroma profilaktiškai stabdant kenkėjų plitimą ir siekiant, kad pavasarį, kai kenkėjai tampa aktyvūs, židiniai neplistų, neatsirastų naujų?

– Žievėgraužio tipografo vabalai žiemoja miško paklotėje ar pasilieka eglių žievėje išgraužtuose takuose, kuriuose išsivystė. Žievėje gali likti žiemoti įvairiose išsivystymo fazėse: vabaliukai, lėliukės, lervutės, kartais net kiaušinėliai. Kad peržiemoję kenkėjai negalėtų pavasarį apnikti naujų žalių eglių, apniktas egles su po žieve esančiais žievėgraužiais reikia per žiemą pašalinti iš miško iki pavasarinio orų atšilimo. Iškirstą eglių medieną būtina išvežti ne arčiau 2 km nuo eglynų, kad vabalai neparskristų. Miško paklotėje žiemojantiems žievėgraužio tipografo vabaliukams sugaudyti miškininkai kirtavietėse stato gaudykles su specialiais, tik juos viliojančiais, kvapais – atraktantais. Kuo daugiau žievėgraužių pašalinama iš miško vykdant sanitarinius kirtimus ir sugaudant gaudyklėmis, tuo mažiau tuose eglynuose bus apnikta žalių eglių.

Sunkumai: VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas V. Vasiliauskas sakė, kad didžiausią susirūpinimą miškininkams kelia medynų kirtimas saugomose teritorijose.

Tropiniai periodai

– Kokioms aplinkybėms esant pasiekiama kritinė riba, kai tenka skelbti stichinę nelaimę (t. y. dėl kokių priežasčių nepavyksta sustabdyti plitimo ir jis išplinta iki stichinės nelaimės masto)?

– Momentiniai miškų pažeidimai, kaip vėjo žala ar gaisras, yra baigtiniai. Jiems praėjus galima įvertinti miškams padarytą žalą ir priimti sprendimus. Tęstiniai pažeidimai (pvz., dėl vabzdžių, sausros, medžių ligų) miškuose žalą daro ilgą laikotarpį, todėl jų padariniai sumuojami nuo einamųjų metų pradžios. Dėl to ir žievėgraužio tipografo nudžiovintų eglių skaičiai nuo metų pradžios yra sumuojami atskirose rajonų savivaldybėse ir, pasiekus Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus, skelbiama stichinė nelaimė.

Šiltėjantis klimatas, ypač dažnėjančios stichinės sausros ir užsitęsiantys tropinių kaitrų periodai, vis dažniau kylantys lokalūs uraganiniai vėjai, vėtros ir škvalai labai neigiamai veikia medžių augimą ir atsparumą ligoms, kenkėjams. Ir atvirkščiai, sudaro ypač palankias sąlygas ir substratą kenkėjams, ligoms sparčiai daugintis ir plisti. 2023 m. buvusi rekordinė žievėgraužio populiacija ir jo daroma žala yra penkerius metus besikartojančių anomaliai sausringų ir karštų vasarų padarinys, kai atskirais mėnesiais vidutinė oro temperatūra buvo 1–4 0C aukštesnė nei standartinė klimato norma, o kritulių atskirais periodais iškrito vos 10–20 proc. daugiametės normos kiekio. Tokiomis sąlygomis eglės nesugeba apsiginti nuo žievėgraužio tipografo atakų, o kenkėjas užpultuose medžiuose ima sparčiai daugintis. Per kelerius metus smarkiai išaugusi žievėgraužių populiacija gali nudžiovinti jau ir sąlyginai sveikus medžius, tuomet prasideda sunkiai kontroliuojamas masinis žievėgraužio tipografo židinių plitimas ir kenkėjų dauginimasis. Žievėgraužio tipografo masinio išplitimo židinių protrūkiai yra ciklinio pobūdžio ir kartojasi kas keliolika ir trunka kelerius metus. Per paskutiniuosius 100 metų Lietuvoje masiškiausi eglynų džiuūvimai dėl žievėgraužio tipografo buvo 1993–1997 m., juos paskatino didelis skaičius vėjo pažeistų eglynų, sutapęs su sausringu laikotarpiu.

Pjauna operatyviai

– Ar žvalgant mišką ir aptikus žievėgraužio pažeistų medžių, tie medžiai iš karto pjaunami ir šalinami, ar pritaikomos kokios nors priemonės, kad jie netaptų židiniais?

– Žievėgraužio tipografo apniktų eglių pašalinimo iš miško sparta priklauso nuo metų laiko (ar kenkėjo vystymosi aktyvusis periodas – šiltasis laikas, ar ramybės būsena – šaltasis metų laikas). Šiltuoju metų laiku būtina apniktas egles operatyviai pjauti ir šalinti iš miško, kol besivystantys po žieve kenkėjai netapo vabaliukais ir neišskrido į naujas egles. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, tai būtina atlikti iki lėliukių fazės. Jei eglių nedaug, nupjautoms eglėms galima nulupti žievę, kad žūtų ten esančios lervutės (paprastai tariant – kol dar graužia balti kirminukai). Jei po žieve vyresnių fazių kenkėjai – lėliukės – ar jauni nesubrendę vabaliukai, nulupti žievę nepadės, nes ir nulupus jie išgyvens. Jei šaltasis metų laikas ir žievėgraužiai žiemoja po žieve, apniktas egles reikia pašalinti iki pavasarinio orų atšilimo. Jei po žieve yra žievėgraužių, paruoštos medienos rietuvių purškimas insekticidais yra neveiksmingas ir negali būti taikomas, nes preparatas nepasiekia kenkėjų ir jų nenužudo.

– Kas trukdo imtis veiksmingų priemonių, kad kritinė riba nebūtų pasiekta?

– Deja, nėra efektyvių priemonių išvengti stichinių nelaimių padarinių (turbūt ne veltui jos ir pavadintos stichinėmis). Nei vėjo, nei klimato šiltėjimo ar ekstremalesnių orų (kaitrų, sausrų) pasireiškimo žmonija nevaldo. Tam ir numatyti atvejai skelbti stichines nelaimes, kai pasiekiami didesni pažeistų medžių skaičiai, kad būtų pradėtos taikyti specialios priemonės, kurios leistų veiksmingiau stabdyti ar šalinti miškų pažeidimų padarinius. Pavyzdžiui, įvykus stichijai, būtų sustabdomas plynųjų pagrindinių kirtimų vykdymas, siekiant nebekirsti žalių kirtimo amžių pasiekusių medynų. Tada dėmesys būtų skiriamas vėjo, gaisro, žievėgraužių pažeistų medynų sutvarkymui. Būtų siekiama panaudoti nebegalinčių augti medžių medieną, o tiek pat žalių medžių būtų paliekama dar paaugti. Pažeistus iškirstus plotus reikalaujama atkurti pažeidimui atsparesnėmis medžių rūšimis, formuoti įvairiarūšius medynus.

– Kurios Kauno zonos vietos girininkams kelia daugiausia susirūpinimo, ir kas daroma, kad situacija tose vietose gerėtų?

– VMU Dubravos regioninio padalinio teritorijoje (ji apima Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybes) per 2023 m. visų nuosavybės teisių miškuose išduota ir suderinta leidimų sanitariniais miško kirtimais eglynuose iškirsti medžių, kurių tūris siekė 50 274 kub. m medienos. Didžiąją dalį kirstinų medžių (Žurnalo duomenimis, 37 017 kub. m) sudarė žievėgraužio tipografo nudžiovintos eglės, mažesnę dalį eglynų teko kirsti dėl rugpjūčio mėnesį buvusios vėtros pažeidimų. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiose girininkijose žievėgraužio tipografo pažeidimų daugiausia registruota Ežerėlyje – apie 5 346 kub. m nudžiovintų eglių bendrame 16,9 ha plote. Pagrindinė veiksminga priemonė kovoti su žievėgraužio tipografo plitimu yra kenkėjo naujai užpultų žalių eglių radimas, iškirtimas ir pašalinimas iš miško iki po jų žieve išsivysto naujoji kenkėjų karta. Ateities miškų atsparumo didinimo priemonė – mišrių želdinių sodinimas ir įvairiaamžių, įvairiarūšių medynų formavimas ir auginimas. Daugiausia susirūpinimo girininkams kelia žievėgraužio tipografo židiniai eglynuose, augančiuose įvairiose saugomose teritorijose, kuriose galioja griežti apribojimai miško kirtimams arba tokie kirtimai išvis negalimi. Be to, atskirais atvejais gali užtrukti ir leidimų kirsti mišką šiose teritorijose gavimas. Tai, be abejo, apsunkina žievėgraužio tipografo židinių likvidavimą.

„Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Spalį miškų gynėjų sambūriui „Girių spiečius“ paviešinus, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje su pažeistais išskirsti ir sveiki lapuočiai medžiai, S. Gentvilas sako, kad tai tikriausiai padaryta legaliai, nors atliekamas šios situacijos tyrimas. 

„Šiuo atveju Vilniaus apylinkėse yra keletas medžių nukirsta, tas tikriausiai daryta legaliai, tikrinama dabar, žiūrima. Bet ar negalėjo būti apsieita, nuoširdžiau pasižiūrėta, atsargiau technika pritaikyta, tikrai buvo galima tą padaryti “, – kalbėjo S. Gentvilas.

LNK reportažas:

Pasak ministro, Lietuvos miškuose spygliuočių medžių kenkėjai išplito iki dar nematyto lygio, dėl to kyla grėsmė prarasti eglynus ir pušynus.

„Tokio masto Lietuvos miškų sirgimo mes nelabai turėjome, tikėtina, kad čia bus dar daugiau (...) Lietuvoje dabar reikia suvaldyti situaciją, nes mes visiškai prarasime eglynus ir pušynus“, – trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Anot jo, dėl šiltų orų Lietuvos miškuose yra daugiau medžių kenkėjų nei įprastai. 

„Miškai serga, o serga jie dėl to, kad turime šiltas žiemas, reiškia, kenkėjai pasidaugina ne viena generacija, o pasidaugina kelios generacijos, turime sausas vasaras. Spygliuočiai ginasi nuo kenkėjų gamindami sakus iš vandens, jeigu yra sausa vasara, reiškia, kenkėjai plūsta per žiemą kelios kartos, o spygliuočiai negali apsiginti“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija birželį skelbė, kad šalies miškuose nustatyta didžiausia eglynų kenkėjo žievėgraužio tipografo gausa per du dešimtmečius, blogiausia padėtis užfiksuota 40 metų ir vyresniuose eglynuose. Siekiant sustabdyti vabzdžių plitimą, miškininkai žvalgo spygliuočius, naikina kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, eglynus naikinančio žievėgraužio tipografo populiacija šiemet, palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, išaugo dvigubai, o su 2021 metais – trigubai.

Įvertinus viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl medžių kirtimo Verkių miške, Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Žievėgraužis tipografas yra žalingiausias mūsų miškų kenkėjas. Jis apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Šių kinivarpų apniktos eglės greitai nudžiūva. Suaugę vabalai yra 4,2–5,5 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Gali gausiai daugintis ir greitai išplisti. Kasmet išsivysto 2 pagrindinės ir 1-2 seserinės generacijos (kartos).

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2023 metais pirmos kartos žievėgraužio tipografo vabalų populiacija šalies miškuose buvo gausiausia per dvidešimt pastarųjų metų. Palankias sąlygas šiam pagausėjimui sudarė 2021–2022 metais ir šių metų pavasarį vyravę sausi ir kaitrūs orai. Šalies eglynams dėl to labai trūko drėgmės ir daug eglių nusilpo. Jos tapo tinkamos apsigyventi ir daugintis žievėgraužiui tipografui.

Antroji žievėgraužio tipografo karta, palyginus su 2022 metais, taip pat buvo gausesnė – 28 procentais.

Žievėgraužis tipografas. Valstybinės miškų tarnybos nuotr. 

Nerimą kelia tai, kad žievėgraužio tipografo populiacija gausėja jau trejus metus iš eilės. Iki šiol gausėjimo nebuvo stebėta netgi dvejus metus iš eilės (stebėjimai vykdomi nuo 2003 metų). Tai rodo, kad aplinkos sąlygos eglėms nebuvo geros ir medžiai nesugebėjo apsiginti nuo vabzdžių atakų. Informaciją apie žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą visoje Lietuvos teritorijoje galima rasti Valstybinės miškų tarnybos tinklalapio pradiniame puslapyje – Žievėgraužio tipografo monitoringas 2023 m.

Vabzdys pirmiausia užpuola vėjo pažeistas ir nuo sausros ar kaitros nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuomet masine ataka gali pulti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie yra mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 40 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai. Jei vabalai po žieve jau apsigyveno, tai tokias egles būtina kuo skubiau pašalinti iš miško iki pirmųjų vabzdžio lėliukių susiformavimo, taip neleidžiant kenkėjams pasidauginti ir plisti.

Žievėgraužio tipografo židiniai pirmiausia formuojasi šiose charakteringose vietose:

• kur yra nesutvarkytos žalios išverstos ar nulaužtos eglės;

• kur nuo vasaros liko nesutvarkyti žievėgraužio tipografo užpulti medžiai;

• kur dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų jau anksčiau buvo vykdyti sanitariniai miško kirtimai;

• eglynų pakraščiuose, besiribojančiuose su plynų miško kirtimų kirtavietėmis;

• išretėjusiuose, mažo skalsumo eglynuose;

• eglynuose, šalia kurių buvo medienos sandėliai su tinkamai neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.

Vabzdžių pakenkti džiūstatntys eglynai. Valstybinės miškų tarnybos nuotr. 

Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis ir kruša. Dalyje šalies regionų stichija pasiekė audrų ir škvalų lygį. Miškuose Išlaužyta bei išvartyta nemažai medžių. Labiausiai nukentėjo Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regionai. Preliminariu vertinimu, vien valstybiniuose miškuose pažeista apie 85 tūkstančių m3 medžių. Šiuos medžius būtina sutvarkyti, nes netvarkoma mediena genda, tampa vabzdžių pasidauginimo ir plitimo į aplinkinius medynus šaltiniu, ypač pavojingos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Valstybinė miškų tarnyba primygtinai ragina miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai sutvarkyti labai vėjo pažeistus medžius.

Miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pasižiūrėti, ar jūsų arba kaimyninėje miško valdoje yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi. Duomenis į interaktyvųjį žemėlapį įveda Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai. Gyventojai gali aktyviai stebėti savo miškų būklę ir informuoti šių institucijų specialistus apie pastebėtus netvarkomus kenkėjų židinius.

„Turime sprendimą kitais metais, jeigu situacija nesikeis, bandyti purškimus, tam numatyti lėšų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete, kur svarstyta šalies miškų sanitarinė būklė, teigė viceministras. 

Jam apgailestaujant, kad Lietuvoje nėra registruota cheminių preparatų, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė sako, kad jų yra nuo verpikų ir pjūklelių.  

„Lietuva labai maža rinka ir kol nėra žinios, kad gali būti purškimai, niekas jų neregistruoja“, – kalbėjo viceministras. 

Z. Varanavičienė posėdyje tvirtino, kad naikinti verpikui skirtas biologinis preparatas „Bacillus thuringiensis“, o  pjūkleliui –  cheminis produktas „Decis Mega“: „Jis („Bacillus thuringiensis“ – BNS) registruotas purkšti iš oro ir puikiai galėtų būti panaudotas“.

Ji pabrėžė, kad augalų purkšti dronais negalima, tačiau siūlė siekti išimties.

„Tokia galimybė panaudota Norvegijoje, nes į bulvių laukus nebuvo galima įvažiuoti“, – pabrėžė Z. Varanavičienė.  

Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė tvirtino, kad specialistai iki šiol nerekomendavo purkšti insekticidų iš oro. 

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio teigimu, labiausiai plinta žievėgraužis tipografas,  arba kinivarpa, kuri veisiasi ir naikina eglynus.    

Tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst. kubinių metrų ir viršija numatytą kriterijų.

Šis kriterijus viršytas ir Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris valstybiniuose miškuose sudaro 27 tūkst. kubinių metrų.

Dėl to savivaldybės pradeda taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

Rugpjūčio pradžioje stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų pažeidimų jau paskelbta Rokiškio, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus ir Ignalinos savivaldybėse.

Dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo praėjusių metų pavasario. Pasak Valstybinės miškų tarnybos, papildomai miškus pažeidė ir stiprūs vėjai.

Tarnybos teigimu, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie miškų stichinę nelaimę paskelbimo, o pastebėjus žievėgraužio tipografo ar vėjo pažeidimus – per penkias kalendorines dienas apie juos privaloma pranešti tarnybai ir įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.

Žievėgraužių tipografų lervos išgraužia takus po medžio žieve, pažeidžia audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis, ir medis nudžiūsta. Jie apninka egles, labai retai – pušis, maumedžius, pociūges. Pirmiausia vabalai apninka brandžius, senus medžius.

„Per pastaruosius keletą metų tai yra pirmas kartas, kai skelbiama stichinė nelaimė dėl nuo masinio miško kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris įstatyme nustatytą kriterijų viršija Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. kubinių metrų), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.), Trakų (daugiau nei 26 tūkst.) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst.) rajonų savivaldybių miškuose.

Ignalinos rajone registruotas masinis spyglius graužiančių kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių išplitimo židinys 1197 ha plote, čia vidutiniškai pažeisti 85 proc. augančių medžių, o vidutinė pažeisto medžio defoliacija siekia 73 procentų. Bendras pažeistų medynų tūris sudaro apie 400 tūkst. kubinių metrų.

Anot pranešimo, minėtose savivaldybėse pradedamos taikyti aplinkos ministro nustatytos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

„Valstybinė miškų tarnyba artimiausiu metu apie stichinę nelaimę praneš minėtose vietovėse miško valdytojams, savininkams bei naudotojams ir nurodys būtinas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones, konsultuos specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo klausimais“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai.

Valstybinių miškų urėdija, perspės vietos gyventojus ir valstybiniuose miškuose įrengs informacinius ženklus apie planuojamas taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, organizuos spyglius graužiančių kenkėjų apniktų medynų bei medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius valstybiniuose miškuose, apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų, vykdys kitus būtinus darbus, kad kuo skubiau būtų pašalinti stichinių nelaimių miškuose padariniai.

„Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai ir kenkėjų užpultos medienos pašalinimas iš miško, medienos žievinimas ar jos apsaugojimas kitomis priemonėmis. Šie darbai vykdomi nuolat, siekiama pirmiausia sutvarkyti naujai pažeistus medžius“, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos vadovas.

Aplinkos ministerijos teigimu, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, gavę pranešimą, per dešimt kalendorinių dienų privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, ir pastebėjus žievėgraužio tipografo (Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse) ar pušinio pjūklelio (Ignalinos sav.) pažeidimus per penkias dienas apie juos pranešti Valstybinei miškų tarnybai. Jie taip pat įpareigoti  įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones pagal gautus Valstybinės miškų tarnybos nurodymus.

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.

Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais.

Lankymasis stichinių nelaimių pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai ar purškimai.

„Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės.

„Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Pasak savivaldybės, Antakalnio kapinėse dėl šio kenkėjo bus iškirsta apie 40 medžių, kai kurių eglių amžius siekia ir šimtą metų.

Savivaldybė teigia, kad iškirsti miesto miško plotai per trejus metus atsodinami įvairiomis rūšimis: ąžuolais, beržais, pušimis, eglėmis. Tačiau atsodinimas bus galimas tik kenkėjams toje vietoje nebeplintant.

„Vilniuje visur, kur tik auga brandžios eglės, yra didesni ar mažesni šio kenkėjų židiniai. Dėl klimato kaitos, karštesnių vasarų, žievėgraužio tipografo populiacija sparčiai dauginasi“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės miškininkas Šarūnas Bazys.

„Anksčiau per sezoną šie kenkėjai kiaušinėlius sudėdavo du kartus, dabar jau išsivysto trys generacijos. Nuo žievėgraužio kenčia visa centrinė Europa – Lenkija, Čekija, Vengrija, Vokietija“, – pastebi jis.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet šalyje fiksuota gausiausia per daugiau nei dvidešimtmetį žievėgraužių tipografų populiacija.

Šį pavasarį šių vabalų fiksuojama gausiausiai nuo 2003 metų, kai pradėta vykdyti nuolatinė šių kenkėjų stebėsena.

Žievėgraužių tipografų lervos išgraužia takus po medžio žieve, pažeidžia audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis, ir medis nudžiūsta. Jie apninka egles, labai retai – pušis, maumedžius, pociūges. Pirmiausia vabalai apninka brandžius, senus medžius.

Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, remdamasi tarnybos informacija, šį pavasarį šių vabalų fiksuojama gausiausiai nuo 2003 metų, kai pradėta vykdyti nuolatinė šių kenkėjų stebėsena.

„Šių metų pavasarinė žievėgraužių gausa rodo, kad žievėgraužio tipografo populiacija per 2021-2022 metus nuo labai negausios pasiekė rekordines aukštumas“, – teigiama pranešime.

Žievėgraužio tipografo populiacija per 2021-2022 metus nuo labai negausios pasiekė rekordines aukštumas.

Anot Valstybinės miškų tarnybos, 22 eglynų kirtavietėse iškabintose 132 gaudyklėse gegužės 29 – birželio 1 dienomis buvo atlikta sugautų žievėgraužio tipografo vabalų antroji apskaita.

„Nustatyta, kad kenkėjo populiacija, lyginant su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai išaugo 18-oje eglynų, viename ji išliko labai panašiame lygyje ir tik nežymiai pamažėjo trijuose eglynuose“, – nurodoma pranešime.

Apskaitos duomenimis, daugiausiai vabalų sugauta Panevėžio regione, mažiausiai – Tauragės. Labiausiai kenkėjų pagausėjo Anykščių regione, kur sugauta vidutiniškai 2,6 karto daugiau vabalų nei pernai. Daugiau nei dvigubai žievėgraužio tipografo populiacija išaugo Rokiškio, Telšių ir Dubravos regionuose.

Pasak tarnybos, kenkėjų pagausėjimą lėmė trejus metus pasikartojantys sausų ir kaitrių orų laikotarpiai, tam buvo palankus ir šis sausringas pavasaris.

Tarnyba eglynuose taip pat pastebi nesutvarkytų nudžiūvusių ir džiūstančių eglių, kurias kenkėjai apniko pernai. Miškuose pastebimi dideli kiekiai laikomos spygliuočių paruoštos medienos, kuri gali būti kenkėjo pasidauginimo ir plitimo šaltiniu.

Valstybinė miškų tarnyba rekomenduoja žvalgyti pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač tuos, kuriuose kenkėjų židiniai jau buvo pernai bei birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu susilaikyti nuo pagrindinių ir einamųjų miško kirtimų vykdymo eglynuose, o pastangas sutelkti į sanitarinių miško kirtimų savalaikį atlikimą.