Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu perduodama infekcija. Didžioji dalis ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime, be jokio gydymo, tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui sukelia patologinių audinių darinių vystymąsi. Kai kurie iš šio viruso tipų gali sukelti vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžį.

Nustatyta, kad beveik visus gimdos kaklelio vėžinius susirgimus sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija.

„Žmogaus papilomos virusas nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja jau daugelyje pasaulio valstybių. Pastebėta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo šio viruso programos, gimdos kaklelio vėžiu ir kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikai, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paskiepyti bent 90 proc. vaikų. Tai labai svarbu tam, kad susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Nors ŽPV vakcina mergaitės Lietuvoje skiepijamos jau aštuntus metus, pakankamų vakcinavimo apimčių dar nepasiekta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių. Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus skiepijimo apimtys palengva mažėja, taigi vis daugiau mergaičių lieka nepaskiepytų nuo šios pavojingos infekcijos.

„Iki šiol Lietuvos gydymo įstaigose mergaitės buvo skiepijamos dvivalente žmogaus papilomos viruso vakcina. Šiemet Valstybinė ligonių kasa dvejiems metams už 3,64 mln. eurų nupirko ir gydymo įstaigoms išdalino devynvalentę vakciną. Tai reiškia, kad ši vakcina vaikus apsaugos nuo 9 tipų žmogaus papilomos virusų sukeliamų ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė. Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, o iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos“, – sako L. Reinartienė.

VLK primena, kad ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro dvi nemokamos vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Pirmąja vakcinos doze gali būti paskiepytos visos 11 metų sulaukusios mergaitės ir visi 2011 m. vasario 2 d. ar vėliau gimę berniukai. Jaunesni vaikai nėra skiepijami. Dėl vakcinavimo nuo ŽPV tėveliai su vaikais turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pasiūlė vos kartą

Lietuvėms vis dar gana retai pasiūloma paimti tepinėlį dėl ŽPV. Kai kuriose ES šalyse, nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą, gana sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu. Suomijoje jis įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą, o Lietuvoje išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų.

„Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję“, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi vyresnio amžiaus pacientė.

Minėdami gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę medikai ragina moteris pačias rodyti daugiau iniciatyvos: ginekologo konsultacijos metu visada paklausti – gal jau atėjo laikas atlikti AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimus. Juk laiku aptikus ikivėžinių pakitimų galima laimėti gyvenimą.

Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinių pakitimų arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25–60 metų moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga neišsivysto greitai“, – sako gydytoja onkoginekologė.

Galima vėžio priežastis

Reikėtų nepamiršti, kad žmogaus papilomos virusas gali tapti vėžio priežastimi.

„Žmogaus papilomos virusai yra didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. Yra identifikuotų daugiau kaip 220 ŽPV tipų, o 15 iš jų priskiriami aukštos onkologinės rizikos ŽPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinių susirgimų“, – sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė.

Tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo. Tačiau kartais infekcijos nesėkmingai kontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusų lieka organizme daugybę metų, jie sukelia epitelinių ląstelių pokyčių, galinčių sukelti vėžį. „Moterims, kurių imuninė sistema normali, gali prireikti 15–20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims, kurių imuninė sistema kompromituota, pvz., sergant ŽIV, prireiktų 5–10 metų. Retais atvejais vėžys išsivysto per kelerius metus, tad profilaktinė patikra gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui“, – teigia M. Grubliauskaitė.

Australijoje dėl programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje.

ŽPV infekcija lengvai plinta tarp partnerių lytinių santykių metu. Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvenimo ciklą. Jis pakeičia gimdos kaklelio epitelio sluoksnio ląstelių genomą ir sukelia pakitimų. „Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, jie yra viruso platintojai. Panaši į gimdos kaklelio yra gerklų gleivinė, todėl ŽPV virusas burnarykėje dažniau nustatomas vyrams“, – aiškina M. Grubliauskaitė.

Gavo Nobelio premiją

2008 m. dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. Mokslininkas tyrimų metu norėjo įrodyti, kad jeigu navikinių ląstelių atsirado dėl onkogeninio viruso, šio viruso DNR turėtų būti randama ląstelės genome.

„Daugiau kaip dešimt metų mokslininkas ieškojo skirtingų ŽPV tipų. Buvo nelengva, žinant, kad tik maža dalis virusinės DNR integruojasi į šeimininko ląstelės genomą. Tačiau 1983–1984 m. jam pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Jie yra kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Dėl šio atradimo 2006 m. buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo šių dviejų ŽPV tipų“, – pasakoja M. Grubliauskaitė.

Švedijoje atliktas vienuolikos metų trukmės klinikinis tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90 proc. „Tai ne vienintelis sėkmingos vakcinacijos pavyzdys – Australijoje dėl 2007 m. pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją“, – sako mokslininkė.

Viena pažangiausių

R. Čiurlienės teigimu, Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pažangiausių tokio tipo programų. Jos tikslas yra aptikti ikivėžinių pakitimų ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25-erių iki 60 metų. Nuo praėjusių metų prevencinėje programoje atsirado pakitimų.

„Nuo 2022 m. vyresnėms kaip 35 metų moterims kas penkerius metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 metų, kaip ir ankstesnėje programoje, kas trejus metus atliekamas PAP testas“, – apie prevencinės programos pokyčius kalba R. Čiurlienė.

Kita prevencinė priemonė – profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos vienuolikos metų mergaitės, o nuo vasario 1 d. bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo ŽPV. Dar viena naujiena – Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Ligos gydymas skiriasi

Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas.

„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejais pacientėms taikomas chirurginis gydymas. Gydymas parenkamas pagal ligos stadiją, naviko dydį, pacientės norą išsaugoti vaisingumą. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojančias operacijas, kurios išsaugo vaisingumą: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pašalinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audinių. Kitais atvejais rekomenduojama šalinti gimdą kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, kai šalinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai“, – pasakoja NVI gydytoja akušerė ginekologė Margarita Montrimaitė.

Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje.

Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei vėžys išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nėra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. „Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju atlikti operaciją netikslinga – išlieka didelė rizika, kad navikas atsinaujins. Todėl po operacijos vis tiek reikėtų skirti ir spindulinį gydymą, ir chemoterapiją. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastazės, šis gydymo metodas netaikomas, skiriamas sisteminis medikamentinis vėžio gydymas – chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija“, – kaip gali skirtis šios ligos gydymas vardija M. Montrimaitė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kai gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs, liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, tai lemia komplikacijas. „Atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas iš minėtų organų, uždegimas, sepsis, fistulių formavimasis, kai iš makšties nevalingai teka šlapimas ar išmatos. Tada moterys susiduria su daugybe iššūkių, skaudžių netekimų, kaip vaisingumo praradimas, seksualinės funkcijos, psichologinės būklės pablogėjimas. Todėl labai svarbu gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti kuo anksčiau“, – reziumuoja M. Montrimaitė.

Dažnai suserga jaunos

Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. Pasaulinį sergamumą vėžiu fiksuojančios programos GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau kaip 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau kaip 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100 000 gyventojų, kai ES vidurkis – 12,8 atv. 100 000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai Europoje stebimi Suomijoje, Maltoje ir Austrijoje. Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp šalių, kuriose sergamumo rodikliai didžiausi. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai. Pažymėtina, kad tik 29 proc. visų atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvejų liga nustatyta pažengusios trečios ar ketvirtos stadijos.

Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100 000 gyventojų. ES vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių 100 000 gyventojų. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys.

„Tai mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimų gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniai. Iš atliktų tyrimų žinoma, kad moterys, dalyvavusios atrankinėje patikros programoje, turi žymiai mažesnę riziką numirti nuo šios onkologinės ligos, palyginti su programoje nedalyvavusiomis. Geriausias sėkmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirštamumo rodikliams pavyzdys – Suomija. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa šioje šalyje pradėta vykdyti dar 1963 m. ir sėkmingai ją vykdant gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai sumažėjo 80 proc., o gimdos kaklelio vėžys šioje šalyje tapo reta onkologine liga. Dabar Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik apie 50 moterų miršta nuo šios ligos, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė. – Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausiais onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje. Užkirsdami kelią ligai, išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę.“

Skirtingi rizikos tipai

"Žmogaus papilomos viruso infekcija – virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai sukėlėjas išlieka latentinės fazės, tačiau vėliau, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, sukelia įvairių odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimų. Ji taip pat sukelia ikivėžines ar vėžines ligas", – perspėja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aurelija Regina Sketerskytė.

Ji aiškina, kad šie virusai gali būti skirstomi į mažos onkogeninės rizikos tipus, susijusius su gerybinėmis gleivinės papilomomis ir odos karpomis, ir į didelės onkogeninės rizikos tipus, kurie gali sukelti piktybinius pakitimus.

"Odos karpomis, kurias dažniausiai sukelia mažos onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso tipai, užsikrečiama tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu metu. Inkubacinis periodas tęsiasi nuo šešių savaičių iki dvejų metų. Šio viruso sukeltomis genitalinėmis karpomis dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Inkubacinis periodas paprastai tęsiasi nuo vieno iki aštuonių mėnesių", – aiškina A.R.Sketerskytė.

Kelią užkerta programa

Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pavojingų ir paplitusių onkologinių ligų, kuria suserga vis jaunesnės moterys. Šią ligą nustačius ankstyvos stadijos galima ne tik išvengti sudėtingo gydymo, bet ir išgelbėti gyvybę.

Lietuvoje jau trylika metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, pagal kurią pasitikrinti sveikatą nemokamai raginamos visos moterys nuo 25 iki 60 metų.

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso duomenimis, per visą programos vykdymo laikotarpį sveikatą bent vieną kartą pasitikrino daugiau kaip 706 tūkst. moterų. Deja, dar apie 100 tūkst. atitinkamo amžiaus moterų programoje kol kas nedalyvavo ir turėtų pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma greičiau.

"Prevencinės programos yra skirtos tam, kad ligą būtų galima aptikti ankstyvos stadijos, kai žmogų pagydyti yra nesudėtinga. Statistikos duomenys rodo, kad nuo to laiko, kai buvo pradėta vykdyti šią prevencinę programą, aptinkama vis daugiau ikivėžinių ligų, ir tai yra išties džiugi statistika. Iki pradedant vykdyti programą, gimdos kaklelio vėžys daugeliui moterų būdavo aptinkamas jau pažengęs, kai pasveikti šansai  gerokai mažesni", – V.Zaksas pateikia argumentų, kodėl moterims būtina pasitikrinti nieko nelaukiant.

Ilgai nesukelia simptomų

Jaunųjų gydytojų asociacijos narė, akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė Akvilė Statnickaitė ir gydytojas akušeris ginekologas Artūras Sukovas aiškina, kad gimdos kaklelio ikivėžinės ligos beveik niekada nesukelia jokių nusiskundimų ir pačios moterys šios ligos pastebėti negali. Todėl labai svarbu pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma anksčiau.

"Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pasaulyje įgyvendinama jau seniai. Puikūs jos rezultatai stebimi Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje pradėta tirti moteris dėl šios ligos dar 1962–1964 m. Vien per 2000–2004 m. mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio šiose šalyse sumažėjo beveik du kartus", – tvirtina A.Statnickaitė.

Atliekant gimdos kaklelio vėžio tyrimą iš pacientės yra paimamas citologinis tepinėlis. Šis tyrimas yra visiškai neskausmingas ir trunka vos kelias minutes.

"Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per praėjusius metus programoje pasitikrino apie 118 tūkst. moterų, tačiau statistika labai nevienareikšmė. Pastebime tendenciją, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse kasmet daugėja sveikatą besitikrinančių moterų, o kitose apskrityse dalyvavimo programoje statistika išlieka tokia pat", – pabrėžė V.Zaksas.

Tikimasi, kad ir šiais metais prevencinėje programoje sveikatą pasitikrins panašus skaičius moterų. Šiai programai šiemet yra skirta 1,8 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Programa

Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvauti kviečiamos visos 25–60 metų moterys.

Jos pas gydytoją apsilankyti ir pasitikrinti sveikatą turėtų kas trejus metus.

Norinčioms pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu moteris nėra programoje numatyto amžiaus, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą.

Skiepai

Efektyvi žmogaus papilomos viruso sukeltų ligų profilaktikos priemonė – skiepai.

Pagal PSO rekomendacijas tikslingiausia skiepyti mergaites nuo devynerių metų amžiaus ir jaunas moteris, dar nesusidūrusias su šiuo virusu (prieš jų pirmąjį lytinį kontaktą).

Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vienuolikos metų mergaitės nuo žmogaus papilomos viruso skiepijamos nemokamai.

Apsauga

Išvengti užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis padeda saugus lytinis elgesys – prezervatyvų naudojimas, mažesnis lytinių partnerių skaičius, atsitiktinių lytinių partnerių ir lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais atsisakymas. Rekomenduojama nėščiosioms išsitirti profilaktinių patikrinimų metu, siekiant apsaugoti kūdikius nuo užsikrėtimo.

Prognozuojama, kad, naudojant veiksmingus skiepus, keičiant seksualinę elgseną ir mažėjant žmogaus papilomos viruso paplitimui, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu gali sumažėti net 70 proc.