Dalis jų jau išvežti, dalis automobilių bus vežami penktadienį. NMA iš viso perduoda 27 automobilius, Žuvininkystės tarnyba – 16, BNS informavo Žemės ūkio ministerija.

„Automobiliai bus siunčiami į karo zoną, kariuomenei, pasienio tarnybai ir kitoms Ukrainos reikmėms“, – BNS sakė ministro atstovas Algirdas Igorius.

Pasak jo, automobiliai perduodami optimizuojant ir atnaujinant tarnybų automobilių parką.

 Stiklinės stadijos europinių ungurių įsigijimas sutapo su šių žuvų žvejybos sezono ties Anglijos ir Prancūzijos krantais pradžia. Kučių išvakarėse specialiose saugiam žuvų transportavimui pritaikytose dėžėse unguriukai iš Prancūzijos buvo atskraidinti į Vilniaus oro uostą. Iš karto pradėti vykdyti krovinio perkrovimo ir transportavimo į skirtingas ungurių įveisimo vietas darbai.

Prieš išleidžiant žuvis, buvo suvienodinta vandens dėžėse, kuriose buvo transportuojami unguriai, ir vandens telkinių temperatūra. Tai yra būtina įžuvinimo sąlyga, siekiant greitesnės žuvų adaptacijos.

Stilinės stadijos unguriai išleisti į šiuos vandens telkinius: Baltuosius Lakajus, Lūšius, Galvę, Paežerių Tauragną, Krokų Lanką ir Nemuno (nuo Kauno HE iki deltos), Minijos, Dubysos, Šventosios, Neries upes.

Fiktyvaus įdarbinimo „variklis“

Prieš kurį laiką rašėme, kad 2019 m. Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos nuo pareigų buvo nušalinta direktorė Indrė Šidlauskienė ir jos pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Jie ir dar keturi šios tarnybos darbuotojai buvo kaltinami fiktyviu žmonių įdarbinimu Žuvininkystės tarnyboje, dokumentų klastojimu.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos tikrinimo paaiškėjo, kad fiktyviai įdarbintiems asmenims buvo skiriami priedai, kitos išmokos, kurie iš fiktyviai įdarbintų asmenų būdavo paimami.

Lietuvos teismai visiems 6 teisiamiems asmenims skyrė skirtingas bausmes jų vykdymą atidedant. Didžiausią bausmę pagal lygtinai atidėtus metus buvo gavęs A. Adomaitis, nes jis tarsi buvo vertinamas kaip pagrindinis šio fiktyvaus įdarbinimo „variklis“.

Buvo konstatuota, kad Žuvininkystės tarnyboje dirbę asmenys, o pirmiausia vadovai, sumenkino jos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarnautojų savivalę, demonstravo, kad galima nepaisyti Lietuvos teisės aktų.

Teismai netgi buvo įvertinę, kad visi 6 asmenys Žuvininkystės tarnybai padarė per 27 tūkst. eurų materialinę žalą.

Supuvimas: žuvininkystės sistema nebuvo teisinga, nes kol žvejai sunkiai dirbo keldami jos prestižą, vadovai užsiiminėdavo ir įvairiomis neteisėtomis veiklomis. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Lėmė Konstitucinis Teismas

Situacijoje, kai prasidėjo įtarimai dėl fiktyvaus įdarbinimo, buvusios direktorės I. Šidlauskienės ir jos pavaduotojo A. Adomaičio nušalinimas nuo pareigų atrodė tarsi ir logiškas.

Vis dėlto I. Šidlauskienei po privataus kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą pavyko įrodyti, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų, kol vyko tyrimas nemokant atlyginimo, iš esmės be teisės įsidarbinti kitame darbe, tiesiogiai pažeidė konstitucinę žmogaus teisę į darbą.

I. Šidlauskienei palankų sprendimą Konstitucinis Teismas priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. Jis perlaužė bylų eigą I. Šidlauskienės teismų procese dėl jos nušalinimo iš darbo, kol vyksta bylos tyrimo laikotarpis.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo I. Šidlauskienei buvo sumokėta kompensacija už nušalinimo laikotarpį, delspinigiai ir panašiai.

Ji netgi buvo pareiškusi ir per teismus siekė įrodyti, kad turi teisę grįžti į buvusį darbą, tačiau teismai tokio jos pageidavimo netenkino.

Vis tik nuo buvusių vadovų nukentėjusi Žuvininkystės tarnyba šioje situacijoje buvo pripažinta ne laimėtoja, o pralaimėtoja.

Nors Žuvininkystės tarnyboje dirbę vadovai sumenkino jos autoritetą, teismai priteisė jiems sumokėti solidžias kompensacijas ir netesybas.

Solidžios sumos

Po I. Šidlauskienei palankaus Konstitucinio Teismo sprendimo buvo tik laiko klausimas, kada kompensaciją už nušalinimą iš pareigų per teismus prisiteis buvęs jos pavaduotojas A. Adomaitis.

Šiemet spalio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė ir A. Adomaičiui palankų galutinį sprendimą. Už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. spalio 16 d., kai jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos, jam priteista solidi penkiaženklė kompensacija, delspinigiai ir netesybos.

Kadangi Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo atlyginimas buvo nemažas ir siekė per 3 326 eurus kas mėnesį, vien netesybos už 6 mėnesius sudaro solidžią sumą.

Kaip ir I. Šidlauskienės atveju, A. Adomaitis prašėsi, kad būtų grąžinamas į darbą. Žuvininkystės tarnyboje buvo sudaryta speciali komisija, kuri konstatavo, kad sugrįžti į darbą jis negalėtų, nes galimai būtų pažeisti korupcijos prevencijos principai.

Taip pat jis neva nepateikęs pažymos, kuri leistų dirbti su slapta informacija. Kaip žinia, tokia pažyma negali būti išduodama įtariamiems padarius nusikaltimą ar nuteistiems asmenims.

Švelnino bausmes

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis, 2014 m. laikinai ėjęs tarnybos vadovo pareigas, kartu su dviem tarnybos darbuotojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį. Įdarbintas asmuo nieko nedarė, gautą atlygį jis atiduodavo jį įdarbinusiems asmenims.

Kai 2015 m. tarnybai pradėjo vadovauti Indrė Šidlauskienė, ji fiktyviai įdarbino du asmenis. Kai apgaulė paaiškėjo, tiek A. Adomaitis, tiek I. Šidlauskienė buvo nušalinti nuo pareigų Žuvininkystės tarnyboje.

Vėliau Vilniaus apygardos teismas tiek A. Adomaičiui, tiek I. Šidlauskienei skyrė bausmes. A. Adomaitis buvo kaltinamas pagal 6 nusikaltimo epizodus. Jam buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą trejiems metams.

I. Šidlauskienei, kaltintai pagal 3 epizodus, buvo skirta trejų metų ir devynių mėnesių bausmė, ją taip pat atidedant.

Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo šiemet gegužę A. Adomaičiui bausmė sumažinta vieneriais metais, I. Šidlauskienei – penkiais mėnesiais. A. Adomaičiui taip pat sumažinta nuo 1 129 eurų iki 940 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. Adomaičiui, I. Šidlauskienei ir dar dviem buvusioms Žuvininkystės tarnybos darbuotojoms kolegialiai liko prievolė sumokėti 27 tūkst. eurų Žuvininkystės tarnybai už patirtą žalą dėl jų veiksmų.

A. Adomaičiui, I. Šidlauskienei ir dar dviem buvusioms Žuvininkystės tarnybos darbuotojoms kolegialiai liko prievolė sumokėti 27 tūkst. eurų Žuvininkystės tarnybai už patirtą žalą dėl jų veiksmų.

Prireikė Konstitucinio teismo

Šių metų gegužės 3 d. A. Adomaičiui palankiai baigėsi ir dar vienas teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo jo skundą dėl nušalinimo iš pareigų. Kol vyko tyrimas ir teisminis procesas, jis nuo pareigų buvo nušalintas dvejus metus ir 6 mėnesius. Per tą laiką jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Skundą jis grindė tuo, kad buvo nušalintas nuo pareigų nuostatomis, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, prieštaravo Lietuvos Konstitucijai.

Tai, kad nuostatos ilgą laiką nuo tarnybos nušalinti netgi ir nusižengimais įtariamą asmenį prieštarauja Konstitucijai, pavyko įrodyti I. Šidlauskienei.

Pagal jos prašymą Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. pripažino, kad negalima nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui ilgą, neapibrėžtą laiką nemokėti atlyginimo.

Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo I. Šidlauskienė vėliau per kitus Lietuvos teismus iš Žuvininkystės tarnybos prisiteisė atlyginimą, kurio ji negavo tą laiką, kai buvo nušalinta nuo pareigų.

Norėjo sugrįžti į darbą

Dabar tą patį siekia padaryti ir A. Adomaitis. Panašu, kad jam, kaip ir I. Šidlauskienei, tai pavyks.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad A. Adomaičio skundas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bus perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Beveik neabejojama, kad, esant Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. išaiškinimui, sprendimas gali būti palankus skundą pateikusiam A. Adomaičiui.

Įdomu tai, kad 2022 m. pradžioje jis netgi siekė, kad būtų sugrąžintas į darbą Žuvininkystės tarnyboje. Šios tarnybos vadovybė jam paaiškino, kad tarnyba iš esmės pertvarkyta, iš Vilniaus perkelta į Klaipėdą ir joje nebeliko tokios pareigybės kaip direktoriaus pavaduotojas.

Į darbą nebegrąžino

Žuvininkystės tarnybai gali tekti jai sumokėti ir delspinigius, ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą, ir teismo išlaidas. Galutinai tai paaiškės po papildomo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kur dalis bylos epizodų sugrąžinta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad I. Šidlauskienė būtų grąžinta į darbą Žuvininkystės tarnyboje, nors ji to reikalavo. Teisme laikytasi nuostatos, kad I. Šidlauskienė savo iniciatyva buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo. Vėliau teigta, kad buvo daromas spaudimas, bet teismas laikėsi nuostatos, kad kokie nors neteisėti Žuvininkystės tarnybos veiksmai darant spaudimą neįrodyti.

Aplinkybės tokios: Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2019 m. lapkritį pateikė pranešimą apie galima įtarimą, kai I.Šidlauskienė dirbo Žuvininkystės tarnybos vadove. I. Šidlauskienė tuo metu Žuvininkystės tarnyboje jau dirbo patarėja Žuvų išteklių atkūrimo skyriuje.

Praėjus kelioms dienoms po STT pranešimo jos darbo veikla Žuvininkystės tarnyboje buvo suspenduota iki to laiko, kol baigsis tyrimas. Vėliau ji skundėsi, kad kelerius metus buvo be darbo ir tai darė įtaką net sveikatai.

Vėliau jai buvo pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje, kur Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepą ją pripažino kalta, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs.

Žuvininkystės tarnybai gali tekti jai sumokėti ir delspinigius, ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą, ir teismo išlaidas.

Fiktyvus asmenų įdarbinimas

2015–2018 m. Žuvininkystės tarnybai vadovavusios I. Šidlauskienės bėdos prasidėjo 2017 m., kai tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sumanė tarnybą iš Vilniaus perkelti į Klaipėdą. I. Šidlauskienei buvo pasiūlyta keltis į Klaipėdą, bet ji su tuo nesutiko. 2018 m. sausio 12 d. ji buvo atleista iš darbo.

2019 m. pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad ji buvo atleista neteisėtai. Teismas priteisė jai 30 tūkst. eurų ir nurodė, kad buvusi direktorė turi būti grąžinta į darbą Žuvininkystės tarnyboje.

Žuvininkystės tarnyba jau buvo perkelta į Klaipėdą, todėl iš Vilniaus nenorėjusiai išvykti I.Šidlauskienei buvo pasiūlytos patarėjos pareigos šios tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriuje.

Neilgai dirbusi 2019 m. lapkritį ji buvo nušalinta nuo pareigų. STT pateikė pranešimą apie galimą įtarimą, kai ji dirbo Žuvininkystės tarnybos vadove.

Ji ir dar penki Žuvininkystės tarnybos darbuotojai kaltinti fiktyviu dviejų asmenų, kurie neva realiai nedirbo, o darbo užmokestį atiduodavo vadovybei, įdarbinimu.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepą kalta pripažino ir buvusią tarnybos direktorę I. Šidlauskienę. Teismas jai numatė laisvės atėmimą trejiems metams ir devyniems mėnesiams, jo vykdymą atidedant. Tai buvo negalutinis sprendimas, jis dar galėjo būti skundžiamas.

Pagal bylos aplinkybes matyti, kad pirmuoju smuiku fiktyviu asmenų įdarbinimo istorijoje grojo ne I. Šidlauskienė, o jos pavaduotojas Aidas Adomavičius, buvusios Finansų ir apskaitos, Teisės ir personalo skyrių vedėjos.

Gelbėjo Konstitucinis Teismas

Kai 2019 m. lapkritį I. Šidlauskienė buvo atleista ir iš patarėjos pareigų, nei Vilniaus administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. netenkino jos skundų dėl nušalinimo nuo pareigų. STT pažyma ir pradėtas tyrimas dėl fiktyvaus įdarbinimo greičiausiai buvo stiprus argumentas.

Viltis I. Šidlauskienei sužibo, kai Konstitucinis Teismas po jos individualaus kreipimosi 2021 m. pabaigoje pripažino, kad jai pritaikyta atleidimo tvarka prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Išryškinta konstitucinė nuostata, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“.

Po šio teismo sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėl grąžino nagrinėti bylą dėl jos atleidimo.

Teismų maratonas prasidėjo iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. atmetė I. Šidlauskienės skundą. Įtakos turėjo ir tai, kad Žuvininkystės tarnyba nurodė, jog už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo I. Šidlauskienei darbo užmokestį, delspinigius ir kompensaciją už atostogas. Tai ji padarė, kai Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad atleidimo tvarka prieštaravo Konstitucijai, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nurodė, kad nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas.

Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis didėja.

Kaip pranešė Žuvininkystės tarnyba, didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekomis ir unguriais.

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius jau išleista 141 tūkst. lašišų, 178 tūkst. šlakių, 210 tūkst. margųjų upėtakių, 1,4 mln. sterkų, 4,8 mln. vėgėlių, virš 2,4 mln. lydekų ir tūkstantis žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Šiais metais po trejų metų pertraukos į giliavandenius ežerus išleista apie milijonas seliavų. Pasak departamento, anksčiau mokslininkų nuomonės dėl dirbtinio sykinių žuvų veisimo išsiskirdavo, buvo manančių, kad šių žuvų populiacija sugebės atsistatyti natūraliai.

Tačiau, įvertinus didėjantį poledinės žūklės mėgėjų skaičių, susirūpinta, kad jų ištekliai greitu metu gali išsekti. Lietuvos vandenys papildyti ir Vištyčio sykais – jų išleista 400 tūkstančių.

Įgyvendindama 2016–2022 metų projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, Žuvininkystės tarnyba šiemet tęsė ungurių išteklių atkūrimo šalyje darbus.

Šių metų vasarį stiklinės stadijos europiniai unguriai specialiose dėžėse buvo atgabenti iš Prancūzijos. Žuvys kurį laiką buvo karantinuojamos, sukurtos specialios sąlygos joms paaugti ir sustiprėti. Po kelių mėnesių rekordinis kiekis – 1,7 milijono – ungurių išleisti į Lietuvos ežerus ir upes.

Pasak žuvininkų, didelis dėmesys skiriamas retų ir nykstančių žuvų rūšių išteklių atkūrimui. Tokios žuvys kaip skersnukis Lietuvos vandenyse baigia išnykti, dedamos pastangos, kad jų populiacijos šalies vandens telkiniuose būtų atkurtos. Ūsorių ir kiršlių išteklius būtina taip pat palaikyti dirbtiniu veisimu.

Per 12 metų į šalies vandens telkinius išleista virš 140 milijonų apie 20 rūšių žuvų. Tyrimai rodo, kad reprodukcinio amžiaus sulaukia iki 10 proc. dirbtiniu būdu išveistų lašišų, tuo tarpu laukinių lašišų – vos procentas.

Grąžino į tarnybą

2015–2018 m. Žuvininkystės tarnybai vadovavusi I.Šidlauskienė bent kelerius pastaruosius metus turėjo varstyti teismų duris, kad įrodytų, jog su ja buvusi darbovietė bandė susidoroti.

Dar 2017 m., kai tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ėmėsi reorganizuoti Žuvininkystės tarnybą ją iškeliant į Klaipėdą, I.Šidlauskienei buvo pasiūlyta keltis į Klaipėdą ir vadovauti šiai tarnybai.

Ji su tuo nesutiko ir 2018 m. sausio 12 d. buvo atleista iš darbo.

2019 m. pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad jos atleidimas buvo neteisėtas, priteisė 30 tūkst. eurų ir nurodė, kad ji turi būti grąžinta į tarnybą.

Kadangi tarnyba jau buvo perkelta į Klaipėdą, o I.Šidlauskienė iš Vilniaus nenorėjo išvykti, jai turėjo būti pasiūlytos kitos pareigos. Ji sutiko Vilniuje dirbti patarėja Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriuje.

Po laimėto teismo ji tikino, kad valstybės institucijos neturėtų švaistytis tarnautojais, kurie yra įgiję patirtį, stažavęsi, į juos per 15 metų investuoti dideli pinigai. Tapti geru valstybės tarnybos specialistu esą nėra paprasta, kitos šalys tokių žmonių vien dėl atskirų politikų ambicijų į gatvę nemetančios.

STT byla, dėl kurios I.Šidlauskienė buvo nušalinta nuo pareigų 2019 m. lapkritį – jau daugiau nei dvejus su puse metų teismuose dar nenagrinėta.

Nušalino nuo pareigų

Dėl to, kad I.Šidlauskienė buvo atleista, o po to per teismą sugebėjo gauti kompensaciją ir sugrįžti, akmenėlis buvo kritęs į tuometinio žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo daržą. Jis kaip žemės ūkio viceministras kuravo Žuvininkystės tarnybą, teikė jos pertvarkymo schemą.

I.Šidlauskienė netgi svarstė, kad, jei ne noras ja atsikratyti, gal ir tarnyba nebūtų buvusi keliama iš Vilniaus į Klaipėdą. Ji galėjusi tarnybai puikiai vadovauti ir iš Vilniaus. Skambėjo toks argumentas, kad netgi po to, kai ji 2018 m. pradžioje buvo atleista, dar kurį laiką naujas vadovas nebuvo paskirtas.

Galiausiai Žuvininkystės tarnybos vadovu 2018 m. kovą tapo buvęs šios tarnybos skyriaus vadovas Tomas Kazlauskas.

Po laimėto teismo 2019 m. pradžioje į darbą sugrąžinta I.Šidlauskienė 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu vėl buvo nušalinta nuo pareigų. Priežastis – 2019 m. lapkričio 21 d. gautas Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veiklos, kuri buvo susijusi su 2015–2017 m. jos eitomis Žuvininkystės tarnybos vadovės pareigomis.

Buvo nurodyti ir trys baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu. STT Žuvininkystės tarnyboje neva radusi, kad fiktyviai dirbę du tarnautojai, kurie tik buvę sąraše, jiems mokėtas atlyginimas, iš viso 45 tūkst. eurų.

Apgynė Konstitucinis Teismas

I.Šidlauskienė savo kaltės nepripažino. Tarp tų atvejų, kurie minimi byloje, buvusi viena moteris, kuri į darbą buvo priimta dar 2014 m. – iki to laiko, kai Žuvininkystės tarnybai pradėjo vadovauti I.Šidlauskienė.

2019 m. lapkričio 25 d. įsakymą, kuris nušalino ją nuo pareigų, ji apskundė.

2020 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas jos skundą atmetė. Neva, kol buvo vykdomas tyrimas, Žuvininkystės tarnyba galėjusi tai daryti pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

Tą patį padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d.

Po šio teismo sprendimo I.Šidlauskienė individualiu prašymu kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis 2021 m. gruodžio 22 d. pripažino, kad jai pritaikytas Valstybės tarnybos įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Ją neribotam laikui nušalinus nuo pareigų, buvusi padaryta žala. Nušalinta nuo pareigų ji teoriškai liko Žuvininkystės tarnyboje, bet negalėjo gauti pajamų, negalėjo naudotis kokiomis nors Užimtumo tarnybos išmokomis. Tai vyko neapibrėžtą laiką, kol buvo vykdomas tyrimas, kuris jau tęsiasi kelerius metus. Nuo tarnybos tik pagal įtarimą nušalintas žmogus buvo tarsi pakabintas tarp žemės ir dangaus.

Po palankaus Konstitucinio Teismo sprendimo I.Šidlauskienė vėl kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis 2022 m. birželio 15 d. priėmė jai jau palankų sprendimą. Dėl Konstitucinio Teismo verdikto jis panaikino ankstesnių teismų sprendimus dėl I.Šidlauskienės nušalinimo, taip pat priteisė bylinėjimosi teismuose išlaidas.

STT byla, dėl kurios I.Šidlauskienė buvo nušalinta nuo pareigų 2019 m. lapkritį – jau daugiau nei dvejus su puse metų teismuose dar nenagrinėta.

Žvejybos stabdymo niuansai

Šiuo metu įvairiose institucijose derinamos naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurias pateikė naujasis žemės ūkio ministras, bet rengiasi tvirtinti Vyriausybė.

Baltijos jūroje esant itin sudėtingai padėčiai dėl menkių išteklių, dar labiau aštrėja įtampa tarp žvejybos verslo ir valdžios institucijų. Tam, kad būtų galima suvaldyti padėtį, siūloma didesnius įgaliojimus suteikti Žuvininkystės tarnybai.

Planuojama, kad jai būtų suteikiama teisė tam tikrais atvejais operatyviai stabdyti žvejybą visiems arba netgi atskiriems laivams, kai tai susiję su kvotomis.

Siūloma įvesti ir tokią nuostatą, kad žvejyba būtų stabdoma ir dėl stichinių nelaimių arba žmonių veiklos, pavyzdžiui, vykstant jūroje karo laivų pratyboms. Iškyla ir prieštaravimas. Ar visais atvejais žvejų veiklą turėtų stabdyti Žuvininkystės tarnyba, kuriai užkraunama papildoma administracinė našta.

Iki šiol už sutrikdytą veiklą žvejai reikalaudavo, o dažnai ir gaudavo kompensacijas, ypač jei tai būdavo susiję su grunto pylimu paplūdimiams.Jeigu žvejų veiklą stabdys Žuvininkystės tarnyba, ar žvejams bus mokamos kompensacijos?

Viešins piktnaudžiautojus

Siūloma dar viena nauja nuostata – viešai skelbti informaciją apie žvejų panaudotas kvotas. Didžiąją dalį jų jie gauna nemokamai iš valstybės. Manoma, kad visuomenė turi teisę žinoti, kaip efektyviai yra naudojamas valstybės turtas.

Jau kurį laiką skelbta, kad dalis žvejybos įmonių veiklos nevykdo, tačiau pagal anksčiau susiformavusią žvejybos istoriją kvotas turi ir jas pardavinėjo kitoms įmonėms. Konstatuota, kad nevykdydamos ūkinės veiklos jos pelnėsi valstybės sąskaita.

Čia vėlgi iškilo klausimas, ar viešas informacijos skelbimas apie sugautus žuvų kiekius nesikirs su įmonių komercinėmis paslaptimis? Pradžioje buvo nuostata, kad skelbti tokią informaciją būtų galima tik gavus žvejybos įmonės sutikimą. Bandoma rasti argumentų, kad tokio sutikimo nereikėtų, nes valstybės turto naudojimas negalintis būti komercine paslaptimi.

Itin uždaras verslas

Dabar žvejybos įmonėms galimybės žvejoti yra suteiktos iki 2034 m.

Siūloma naikinti žvejybos galimybes, jei įmonė kelerius metus nežvejoja arba panaudoja mažą kiekį jai skirtų kvotų. Numatoma, kad keičiantis nepanaudota kvotų dalimi su kitomis žvejybos įmonėmis valstybei turėtų būti mokamas keitimosi mokestis.

Dėl to, kad kvotos paskirstytos, o jų atsisakančių beveik nėra, pradėti žvejybą naujam ūkio subjektui beveik nėra galimybių. Siūloma formuoti žvejybos galimybių rezervą.

Tai padaryti nebus lengva, nes ir šiuo metu veikiančiam itin uždaram žvejų verslui kvotų trūksta. Jų deficitą dar padidino nuolatiniai menkių žvejybos draudimai.

Konstatuojama, kad Baltijos jūros žvejai ne visai panaudoja kai kurių žuvų rūšių, pavyzdžiui, lašišų, žvejybos galimybes. Todėl, jei kas nors naujai norėtų pradėti žvejybą, galbūt ir galėtų sulaukti siūlymo gaudyti lašišas.

Jų kvotos yra vienetinės – 2021 m.

iš rezervo skirta 156 vienetai. Pati žvejyba ekonomiškai ne itin palanki, nors nustatyta lašišų pirminė pardavimo kaina yra pati aukščiausia – 27,46 euro už vienetą arba 5 529 eurai už toną.

Palyginimui – menkių gyvo svorio tonos kaina yra 1 330 eurų, strimelių – 250 eurų, šprotų – 230 eurų.

Taip pat svarstoma, ar nereikėtų supaprastinti biurokratinę naštą žvejybos laivams. Dabar jie, kaip ir prekybiniai laivai, privalo turėti apie 30 įvairių liudijimų ir sertifikatų.

Atsisakys kvotų lubų

Iki šiol, skirstant kvotas arba žvejybos galimybes, Lietuvoje galiojo nuostata, kad vienas ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 proc. teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

Tokia nuostata atsirado tuomet, kai viena Baltijos jūros žvejų bendrovė valdė 60–70 proc. vienos žuvies kvotų.

Kai Seime buvo imtasi įvesti 40 proc. ribojimą, ta žvejybos įmonė išsiskaidė ir per abi (senąją ir išskaidytą) bendroves vis tiek valdė beveik tas pačias kvotas.

Tuomet sureguliuoti žvejybos koncentracijos vienose rankose tvarką labiausiai norėjęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas liko it musę kandęs.

Dabar siekiant naikinti ribojimą aiškinama, kad jis kertasi su Lietuvos civilinio kodekso nuostatomis dėl įmonių reorganizacijos. Šis kodeksas numato, kad vykstant reorganizacijai įmonių dalys ir pareigos yra išskaidomos procentais, todėl papildomi ribojimai esantys nereikalingi.

Rusijoje 1993 m. pagaminto laivo "Darius" paskirtis – žvejybinė.

Tai – 23 m ilgio, beveik 7 m pločio laivas, borto aukštis – daugiau nei 3 m.

Anksčiau jis priklausė Žuvininkystės tarnybai ir juo buvo atliekami moksliniai tyrimai, dabar laivą parduoda Turto bankas.

Būsimajame aukcione nustatyta laivo kaina sieks 89,2 tūkst. eurų. Kadangi valstybei priklausantys laivai, lėktuvai ir panašūs objektai pagal įstatymus yra prilyginami nekilnojamajam turtui, jų pardavimu rūpinasi Turto bankas.

Lygiai po savaitės laivą bus mėginama parduoti jau 10 kartą.

Pirmieji devyni aukcionai neįvyko, neatsiradus pirkėjo.

Pirmojo aukciono pradinė laivo kaina buvo 215,7 tūkst. eurų. Aukcionas buvo suorganizuotas 2019 m. gegužę.

"Iš viso buvo paskelbti devyni aukcionai, dešimtasis bus rugpjūčio 24 d. Neatsiradus pirkėjui, Turto bankas turi teisę sumažinti kainą vis paskesniame aukcione 10 proc. Būsimajame aukcione nustatyta laivo kaina sieks 89,2 tūkst. eurų. Kadangi valstybei priklausantys laivai, lėktuvai ir panašūs objektai pagal įstatymus yra prilyginami nekilnojamajam turtui, jų pardavimu rūpinasi Turto bankas", – teigė šios valstybės įmonės atstovas spaudai Tomas Bagdonas.

Aukciono dalyvių registracija prasidės šį pirmadienį ir baigsis trečiadienį, rugpjūčio 19 d.

Turto banko puslapyje nurodoma, kad laivas parduodamas be įrangos.

Laivas neturi galiojančio Saugaus plaukiojimo liudijimo bei leidimo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.

Laivo pardavėjas neteiks laivo pirkėjui jokių pareiškimų ir garantijų dėl laivo ir laivo įrangos faktinės būklės ir techninio statuso, jų tinkamumo naudoti tam tikrai paskirčiai.

Pardavėjas neįsipareigoja atlikti laivo ir laivo įrangos techninės apžiūros ir negarantuoja laivo ir jo įrenginių techninės būklės atitikties Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei laivui išduotiems konvenciniams dokumentams.

Laivas yra švartuojamas Klaipėdos uoste pagal eksploatavimo ir saugojimo paslaugų sutartį, kurios galiojimo terminas yra iki laivo nuosavybės teisės perleidimo.