Kaip pastebi saulės modulių gamintojos bendrovės „Solitek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė, šis naujas produktas yra ypač aktualus tiems, kurie iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) negauna techninių sąlygų prisijungti prie elektros tinklų arba gauna ESO leidimą prisijungti mažesnę nei norėtų įsirengti saulės elektrinę.

Tuo metu Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad ši gera iniciatyva nebus pasmerkta nesėkmei dėl planuojamos sumažinti paramos dalies ir didžioji dotacijai skirtų lėšų dalis nebus įšaldyta.

Savo ruožtu Energetikos ministerijos atstovai aiškina, kad šia priemone siekia, jog kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.

Elektros kaupikliai – išeitis negaunantiems ESO techninių sąlygų

S. Garšanikovienė sakė, kad kaupikliai yra dar gana naujas produktas rinkoje, o pagrindinis faktorius, nulemsiantis jų atsiperkamumą, tai – atsiskaitymas už pasinaudojimą elektros tinklais „pasaugant“ savo namų saulės elektrinėje pasigamintą elektros energiją.

Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas.

 

„Tačiau šiuo metu Lietuvoje populiarus dvipusės apskaitos modelis, kai taikomas mokestis už pasinaudojimą elektros tinklais už elektros energijos „pasaugojimą“ dar neskatina gyventojų įsirengti kaupiklius“, – teigė ji.

Pašnekovės teigimu pagrindinis argumentas šiuo metu juos įsirengti, tai situacijos, kai potencialūs gaminantys vartotojai negauna ESO techninių sąlygų saulės elektrinių prisijungimui arba jas gauna apribotas, t. y., mažesnes nei norėtų įsirengti saulės elektrinę. Pavyzdžiui, nori pasistatyti 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę, o ESO leidžia statytis tik 5 kW galios.

„Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas. Didžiausios elektros energijos generacijos laikotarpiu elektros energija gali būti jame kaupiama, o po to galėtų būti atiduodama be ribojimų vakaro valandomis arba naktį. Tokiu būdu užtikrinamas elektros energijos gamybos ir jos atidavimo į elektros tinklą balansas ir išsprendžiama nepakankamų techninių sąlygų problema“, – aiškino S. Garšanikovienė.

Pašnekovės teigimu, kaupiklių įsirengimas svarbus ir tiems vartotojams, kurie nori turėti užtikrintą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, nes kaupiklių dėka galima sukurti autonominę sistemą, veikiančią energetinės salos principu.

„Kaupikliai gali būti sprendimas ir nutolusiose sodybose, kai sudėtinga padidinti jau įvestą elektros energijos galią“, – teigė „Solitek“ atstovė.

Dotacijos kaupikliams įsirengti – svarbi paskata, bet ji turi būti pakankama

Ž. Vaičiūnas sakė, kad Energetikos ministerija planuoja skirti paramą gyventojams, įsirengiantiems kaupiklius, nes šiuo metu būtent dotacijos ir paramos skatina tai padaryti.

„Nors pats principas – remti gaminančius vartotojus, kurie įsigyja kaupiklius – yra teisingas, tačiau nerimą kelia Energetikos ministerijos numatytas dotacijos procentas. Tai pakankamai naujas produktas rinkoje ir gyventojams dar kyla daug klausimų dėl kaupiklių atsiperkamumo“, – pastebėjo buvęs energetikos ministras.

Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad pagal dabartinį aprašo projektą numatyta, jog planuojama skirti 21 proc. parama nuo fiksuotų įkainių.

„Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai“, – įsitikinęs Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius.

Jis priminė, kad per pirmąjį paramos kvietimą, vykusį 2022 m. rugsėjo mėnesį, fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupiklius, buvo skiriama 50 proc. parama arba iki 450 eurų už vieną kilovatvalandę (kWh).

„Anuomet tik trečdalis, t. y. tik 33 proc. rezervavusiųjų paramą realiai ja pasinaudojo ir įsirengė elektros energijos kaupiklius“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo įsitikinimu paramą dar sumažinus, šis kvietimas, jam net neprasidėjus gali būti pasmerktas nesėkmei.

„Tikėtina, kad rezervavusiųjų paramą gal ir bus nemažai, tačiau realiai ja pasinaudojusių tebus 10–15 proc. gyventojų nuo visų rezervavusiųjų paramą. Kartu tai reiškia, kad maždaug pusantrų metų laikotarpiui galimai bus įšaldyta bent 85–90 proc. arba 2,9–2,8 mln. eurų šio kvietimo lėšų“, – pastebėjo Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ministerija kaupiklių įsirengimą sveikina

ELTA pasiteiravo Energetikos ministerijos, remiantis kokiais argumentais ar skaičiavimais daromas planuojamas 21 proc. paramos pokytis (kai pernai parama buvo 50 proc.). Komunikacijos skyriaus parengtame atsakyme teigiama, kad ministerija skatina diegti energetines naujoves savo namų ūkiuose ir šiuo metu rengia dokumentus bei planuoja dotacijas fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius.

Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.

 

„Artimiausias kvietime suplanuotas 3 mln. 161 tūkst. eurų suma. ES investicijų programoje už skirtus pinigus numatyta įdiegti elektros energijos kaupimo įrenginių namų ūkių reikmėms. Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis. Šiuo metu yra paskelbtos ir viešai derinamos finansavimo sąlygų, po kurių bus įvertinti gauti pasiūlymai ir priimti sprendimai“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Jame taip pat teigiama, jog sparčiai didėjant nacionalinei atsinaujinančios energijos išteklių instaliuotai galiai ir išnaudojant įvairius energijos gamybos būdus, energijos kaupikliai tampa svarbia išmanaus bei energetiškai savarankiško namų ūkio dalimi. Kartu pažymima, kad kaupiklių naudojimas didina energetinį saugumą – kuo daugiau namų ūkių turi kaupimo įrenginius, tuo labiau jie apsaugoti nuo galimų elektros tiekimo trikdžių.

Iš nesėkmių Energetikos ministerija mokytis nenori

Ž. Vaičiūnas stebėjosi, jog Energetikos ministerija argumentuoja, kad suplanuotas finansavimas dotacijai yra susietas su patvirtinta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa.

„Nenoras didinti paramos intensyvumo yra argumentuojamas jau numatytais rodikliais, tačiau daugiau nei akivaizdu, kad dabar siūlomas 21 proc. dotacijos intensyvumas tikrai neprisidės prie sėkmingo patvirtintų rodiklių pasiekimo“, – teigė jis.

Ž. Vaičiūnas primena, kad patvirtinti rodikliai ir siūlomas dotacijos intensyvumas yra Energetikos ministerijos atsakomybė, kaip ir prievolė operatyviai šiuos rodiklius keisti, jei matoma, kad planai neatitinka realybės.

Jis pastebėjo, jog jei į dotacijos apimčių ir rodiklių keitimą bus žiūrima sausai biurokratiškai, tuomet šio kvietimo paskelbimas stipriai nusivėlins.

„Bet jei norima realiai pakeisti situaciją, visuomet yra išeičių, tam pakanka nuoseklaus ir aktyvaus Energetikos ministerijos politinės vadovybės įsitraukimo, nes biurokratija taip jau sutverta, kad visuomet ras aibę priežasčių teigti, kad esame vienų ar kitų procedūrų įkaitais ir kad nieko padaryti negalima“, – sakė pašnekovas.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad paskutinis toks blogai organizuoto, biurokratiškai atidėliojamų ir nesuvaldomų paramos kvietimų pavyzdys yra paskutinis kvietimas saulės elektrinių paramai.

Atsiperkamumas neturėtų būti ilgesnis nei garantinis laikotarpis

Savo ruožtu S. Garšanikovienė teigė, kad su dabar siūlomu 21 proc. paramos dydžiu kaupikliai atsipirktų per 15–16 metų.

Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų.

 

„Tai ilgas laikotarpis. Jei būtų teikiama 50 proc. parama, atsiperkamumo laikotarpis sutrumpėtų iki 10 metų. Beje, toks laikotarpis sutaptų ir įprastai kaupikliams taikomu garantiniu laikotarpiu“, – pastebėjo ji.

Pasak „Solitek“ atstovės, kalbant apie dotacijų svarbą kaupikliams, galima daryti analogiją su saulės elektrinėmis, kai 2015–2016 metais jų Lietuvoje buvo tik vienetai, nes nebuvo paramos jų įsirengimui.

„Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų. Būtent tada žmonės ėmė domėtis saulės elektrinėmis ir aktyviai jas įsirenginėti. Žinoma, pastaruoju metu buvo ir kitų faktorių, tokių kaip elektros energijos kainos rekordu mušusi energetikos krizė, kurie didino saulės elektrinių atsiperkamumą“, – prisiminė „Solitek“ atstovė.

Ž. Vaičiūnas atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų faktorių.

„Lietuvoje buitiniams gaminantiems vartotojams taikoma dvipusės apskaitos arba vadinamoji „net-metering“ (grynojo kaupimo) sistema, kai kaupiamos kilovatvalandės, o paskui atitinkamą jų skaičių galima pasiimti už tam tikrą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.

„Net-biling“ – arba grynojo atsiskaitymo – sistema taip pat galės būti pasirenkama ir fizinių asmenų, tokias galimybes įtvirtinantis įstatymas galioja nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau elektros energijos tiekėjai dar tik rengia konkrečius atsiskaitymo planus, kuriuos galėtų pasiūlyti gaminantiems vartotojams“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Pašnekovo teigimu, „net-metering“ atsiskaitymo sistema – o ji tarp buitinių vartotojų bus populiari dar ilgą laiką – neužtikrina greito kaupiklio atsiperkamumo.

„Šalyse, kur veikia „net-billing“ atsiskaitymo sistema, kaupikliai atsiperka kur kas greičiau ir be dotacijų. Kol Lietuvoje turime „net-metering“ sistemą, tol dotacijos elektros energijos kaupikliams turėtų būti gerokai didesnės ir tai yra esminis veiksnys skatinant mūsų vartotojus būti nepriklausomais nuo elektros energijos kainų svyravimų ir didinant jų išmanumą“, – įsitikinęs Ž. Vaičiūnas.

Jis sakė, kad šiuo metu turime paradoksalią situaciją, nes kitose ES šalyse, kur dominuoja „net-billing“ sistema, kuri garantuoja daug greitesnį kaupiklių atsiperkamumą, valstybės parama, skiriama kaupikliams, daug didesnė.

„Švedija, Vokietija, Graikija, Italija – tai šalys, kuriose parama yra bent 40–50 proc. elektros energijos kaupiklio įsirengimo kainos“, – pastebėjo pašnekovas.

„Buvo suderėta nauja metodika, kuri, mūsų (URM – ELTA) nuomone, turėjo dvi problemas. Pirma didžiulė problema buvo, kad ji neužtikrino anti-Astravo įstatymo įgyvendinimo, bet antra problema buvo, kad iš principo ta metodika vedė link didėjančios prekybos su trečiosiomis šalimis. Tai ilgalaikėje perspektyvoje, mūsų galva, galėjo sutrukdyti visam sinchronizacijos procesui“, – teigė A. Zananavičius.

Anot jo, šiai dienai Lietuvoje galioja senoji, 2018 metais patvirtina metodika.

„Turime pripažinti faktą, kad jokios naujos metodikos oficialiai galiojančios nėra ir šiandien galioja 2018 metų metodika. Užsienio reikalų ministerijos nuomonė visą laiką ir buvo, kad ta metodika galioja tol, kol ji nebus pakeista arba kol nepasitrauks iš jos Latvija arba Estija“, – „Lietuvos politikos forume“ DELFI TV sakė A. Zananavičius.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, galimybė, kad Latvija ir Estija pasitrauktų iš metodikos, buvo visą laiką.

„Ką ir sakėme prieš metus, iš trišalės metodikos Latvija ir Estija gali pasitraukti ir tiesiog negali vienu metu egzistuoti dvi metodikos. Ką padarė būtent Latvija ir Estija, patvirtino jų reguliatorius naują metodiką ir jiems patvirtinus naują metodiką, automatiškai jiems šita metodika (2018 metų – ELTA) nebegalioja. Taip, galime konstatuoti faktą, kad Lietuvoje 2018 metų metodika galioja, bet ji neturi didesnio efekto tol, kol nebus patvirtinta nauja“, – „Lietuvos politikos forume“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė kiek anksčiau sakė, kad politinis trijų Baltijos šalių susitarimas dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo kelia klausimų dėl jo įgyvendinimo. Anot jos, metodikos projektas yra tobulintinas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

Ž. Vaičiūno kandidatūrą Užsienio reikalų ministerijos atrankos komisija turėjo svarstyti šią savaitę, bet užsienio reikalų ministro Linas Linkevičiaus sprendimu klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

38 metų Ž. Vaičiūnas Energetikos ministerijai vadovauja nuo 2016 metų. Prieš tai jis ėjo energetikos atašė pareigas Lietuvos atstovybėje Briuselyje.

Apie Ž. Vaičiūno kandidatavimą į poziciją Los Andžele BNS paskelbė praeitą savaitę. Pats Ž. Vaičiūnas šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

L. Linkevičius procedūras nusprendė stabdyti po to, kai neskirti Ž. Vaičiūno paragino rinkimus laimėję konservatoriai. Konservatoriai kritikuoja Ž. Vaičiūną dėl jo taktikos siekiant blokuoti Astravo atominės elektrinės energijos patekimą į Baltijos šalių rinką.

Konsulai skiriami ministro įsakymu. Nei Užsienio reikalų ministerija, nei Ž. Vaičiūnas situacijos nekomentuoja, atranka į diplomatines pareigybes vyksta neviešai.

Lietuvos diplomatinėje tarnyboje pastaruoju metu daug įtampų kelia ir diskusijos dėl ambasadorių Vašingtone ir Briuselyje skyrimo. Šios dvi svarbios Lietuvos diplomatinės misijos be vadovų dirba nuo vasaros pabaigos.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę patvirtino, kad ambasadoriumi prie Europos Sąjungos nori matyti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, jam talkinusį per prezidento rinkimų kampaniją. Prezidentas sako, kad V. Jankūnas rodo daug entuziazmo, gerai moka anglų, prancūzų bei vokiečių kalbas ir turi ryšių Briuselio koridoriuose.

Kritikai sako, kad jam trūksta patirties eiti šias svarbias pareigas, o jo patirtis Europos Komisijoje yra prieštaringa.

Ambasadorių kandidatūras turi suderinti prezidentas, premjeras ir Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Parlamentas Žygimantas Pavilionis ministro teiravosi, ar elektra iš Baltarusijos nepatenka į Baltijos šalių rinką.

„Kaip žinoma, pagal 2018 metų sutartą tarp trijų Baltijos šalių metodologiją, nuo Astravo AE paleidimo turi būti nustatytas nulinis pralaidumas tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, tačiau, mūsų duomenimis, ta elektra jau patenka į Baltijos šalių rinką per Rusijos-Latvijos jungtį ir, atrodo, per mūsų skerspjūvį. Ar jūs galite tai patvirtinti ar paneigti?“ – Vyriausybės valandoje Seime klausė Ž. Pavilionis.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad komercinis srautas per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį yra nulinis.

„Tuo metu, kai startavo Astravo AE, (...) Lietuvos-Baltarusijos pjūvis buvo nunulintas per 32 minutes ir 11.38 val. prekybinis komercinis srautas buvo nulinis, yra iki šiol nulinis ir toks bus iki 2025 metų iki Baltijos šalių sinchronizacijos, kai nebeliks techniškai galimybių prekiauti elektra.

Jau metus tiek viešai, tiek ir ne viešai tarpinstituciniuose susitikimuose, tiek Seime šitą prognozę turėjome, šitą argumentą sakiau, tikrai gali būti tokia situacija, kad Latvija ir Estija turės dvišalę metodiką. Turėtume džiaugtis tuo, kad turime tą rezultatą ir jos vadovaujasi ta metodika, kuri buvo suderėta, kuri neleidžia prekiauti baltarusiška elektra ir sumažina rusiškos elektros apimtis“, – Vyriausybės valandoje Seime sakė Ž. Vaičiūnas.

ELTA primena, kad Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid” antradienį nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

Anot jo, panašią išvadą yra pateikę ir perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teisininkai, ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Tą riziką kėlėme ir klausimą akcentuojame, kad tokia galimybė yra, lygiai tą patį yra pateikę „Litgrid“ teisininkai, tiek VERT yra išaiškinimas, kad dabartinė metodika turėtų galioti tol, kol neatsiranda dvišalė metodika. Kitaip tariant, kitos dvi šalys gali išeiti iš galiojančios metodikos ir pagal ją vykdyti prekybą“, – žurnalistams antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai paskelbus apie sustabdytą prekybą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį, Latvijos perdavimo sistemos operatorius pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos prekyba su Rusija turėtų vykti pagal trišalę metodiką.

„Šis pirmas Latvijos žingsnis turbūt rodo tai, kad siekiama laikytis susitarimo, pirmiausia patvirtinti trišalę metodiką. Jeigu ji nėra patvirtinama būtent mūsų reguliatoriaus, tai yra teisiniai klausimai, kaip tai bus apiforminta“, – sakė ministras.

„Realiai Latvija turės technines galimybes prekiauti su Rusija“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila žurnalistams sakė, kad VERT jau pradėjo konsultacijas dėl naujos trišalės metodikos.

Tačiau VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS sakė, kad konsultacijos vyks iki lapkričio 5 dienos, todėl nerealu, kad metodika iki tol būtų patvirtinta. Kada ji bus svarstoma tarnyboje, kol kas neaišku. 

VERT iki šiol nepatvirtino naujos metodikos, nes jos projektas esą neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką, todėl turi būti tobulinamas. Tuo metu  Latvija ir Estija praėjusią savaitę metodiką patvirtino.

VERT pirmininkė Inga Žilienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad „Litgrid“ pateikta metodika kol kas neįgyvendintų Lietuvoje priimto „antiastravinio“ įstatymo. Anot jos, pagal „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.

I. Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 metų metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusija ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus. Tačiau tokiu atveju Latvija ir Estija gali patvirtinti savo metodiką prekybai su Rusija.

„Litgrid“ teigia, kad pagal naują trišalę metodiką iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais maksimaliai būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o netaikant  0,62 koeficiento – 6,6 mlrd. kWh.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas praėjusią savaitę paragino Lietuvą netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.

„Litgrid“ antradienį paskelbė, kad Baltarusija pradėjo elektros gamybą Astravo AE. Iškart po to Lietuva nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

„Litgrid“: Astravo elektra fiziškai tekės į deficitines Baltijos šalis

Astravo atominei elektrinei (AE) antradienį pradėjus elektros gamybą  ir Lietuvai nutraukus prekybą elektra su Baltarusija, Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas pripažįsta, kad Astravo elektra fiziškai dar tekės į „deficitines“ Baltijos šalis.

„Iš techninės pusės labai natūralu, Baltijos šalys yra deficitinės šalys, o atsiradus dideliam generacijos šaltiniui šalia mūsų sienos, iš tikrųjų fiziškai – pabrėžiu, fiziškai, ne komerciškai, elektra tekės į deficitines zonas. Fizikos dėsnių mes pakeisti negalime“, – žurnalistams antradienį sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

„Didelis generacijos šaltinis šalia Lietuvos reikšmingai darys įtaką fiziniams srautams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reiškė susirūpinimą, kad pagal parengtą naują trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką rusiškos elektros srautas Lietuvoje netgi išaugtų.

Tačiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas klausė, kodėl VERT tokius nuogąstavimus išreiškė tik pastaruoju metu.

„VERT dalyvavo procese su Europos Komisija, Baltijos šalių perdavimo operatoriais nuo pat metų pradžios. Formaliai jau paskutiniai metodikos variantai buvo pateikti rugsėjo mėnesį, bet tie skaičiai ir koeficientai buvo puikiausiai žinomi. Tai čia turbūt atviras klausimas vertinti, kodėl tik šiuo momentu VERT atliko tokius skaičiavimus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo kandidatūrą Užsienio reikalų ministerijos atestacinė komisija turėtų svarstyti artimiausiomis savaitėmis.

38 metų Ž. Vaičiūnas Energetikos ministerijai vadovauja nuo 2016 metų. Prieš tai jis ėjo energetikos atašė pareigas Lietuvos atstovybėje Briuselyje.

Sprendimą dėl konsulų skyrimo priima užsienio reikalų ministras.

Pats Ž. Vaičiūnas BNS atsisakė komentuoti situaciją.

Konservatoriai paragino ministrą Liną Linkevičių neskirti Ž. Vaičiūno į generalinio konsulo pareigas. Jie kritikuoja ministro veiksmus, siekiant blokuoti Astravo atominę elektrinę.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Seimo Užsienio reikalų komitete Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris viešame pareiškime paragino „susilaikyti ne tik nuo šios kandidatūros skyrimo, bet ir nuo bet kokių kitų politinio pasitikėjimo asmenų paskyrimų diplomatais“.

„Pakankamai ilgą laiką buvo naiviai tikimasi, kad Astravo atominė elektrinė nėra statoma, kad ten yra statybos aikštelė, papildomi pagalbiniai pastatai, bet tai nėra nieko rimto. Kalbu būtent apie 2009–2010 metus, kai vyravo toks požiūris. Ir nuo pat pradžių turint tokį požiūrį natūralu, kad nebuvo imtasi pakankamai aktyvių veiksmų. O pačioje pradžioje veiksmai, be abejo, yra patys efektyviausi stabdant tokį projektą. Taigi pradžia buvo praleista“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ministras.

Ž. Vaičiūnas taip pat pabrėžė, kad užkirsti kelią Astravo AE projektui trukdė ir vis dar trukdo didelis Lietuvos politikų susipriešinimas sprendžiant šį klausimą.

„Iki šiol matome pakankamai didelį Lietuvos politikų susipriešinimą. Vienas iš aktualiausių pavyzdžių – elektros nepirkimo (klausimas – ELTA). Mes jau turime netgi Latvijos pritarimą nepirkti elektros iš Baltarusijos, kai bus paleista Astravo AE, o opozicija vis dar bando mus, Baltijos šalis, skaldyti, kad tai nėra tas susitarimas, kurį turėtume pasirašyti ar jam pritarti. Tokie veiksmai, be abejo, tikrai stebina, ir jie neprisideda prie mūsų pastangų vieningumo“, – sakė jis.

„Ši nota reiškia, kad mūsų veiksmai regione, Baltijos šalims ieškant bendrų sprendimų dėl Astravo blokados tikrai yra teisingi“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, Baltijos šalims sutarus dėl baltarusiškos elektros nepirkimo po Astravo atominės elektrinės paleidimo bei sumažinus rusiškos elektros importo galimybes į Baltijos šalis, natūralu, kad Rusijos tokie sprendimai netenkina.

Sumažinama prekyba su Rusija maždaug trečdaliu ir natūralu, kad Rusijai tas klausimas, prekybos apimčių sumažėjimas yra pakankamai skausmingas ir dėl to gauta tokia nota.

„Sumažinama prekyba su Rusija maždaug trečdaliu ir natūralu, kad Rusijai tas klausimas, prekybos apimčių sumažėjimas yra pakankamai skausmingas ir dėl to gauta tokia nota“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, dėl šios situacijos Baltijos šalys pokyčių neplanuoja. Jis tai pat pabrėžė, kad bendrą valstybių sprendimą supranta ir Europos Komisija.

„Pats koeficientas (0,62 koeficientas prekybai elektra per Latvijos-Rusijos jungtį BNS) yra toks ir jis mažina prekybą tiek, kad jie gal ir gali imtis tam tikrų teisinių žingsnių, bet kad imtųsi neplanuotų žingsnių Baltijos šalių atžvilgiu, nemanau, nes turėjome pakankamai ilgą procesą dalyvaujant Europos Komisijai, tiek klausimai buvo derinti su Europos Komisija. Kitaip tariant, už mūsų pečių stovi visa Europa ir šitas koeficientas žinomas Europos Komisijai ir jo išskaičiavimo logika taip pat Komisijai yra suprantama“, – teigė ministras.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas šią savaitę atsiuntė notą Ž. Vaičiūnui, kurioje ragina netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.

Maskva taip pat ragina atverti prekybai Estijos-Rusijos jungtį, kuri pagal naują metodiką liktų uždaryta.  

Naująją metodiką jau suderino Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, tačiau ją dar turi patvirtinti nacionaliniai reguliuotojai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė BNS antradienį sakė, kad dabartinis metodikos projektas neįgyvendintų Lietuvos priimto vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo ir jį reikia tobulinti.

Ž. Vaičiūnas tikisi, kad nauja metodika bus patvirtinta iki lapkričio, kai Baltarusija skelbia ketinanti į sistemą įjungti Astravo AE.  

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad metodika leis Baltijos šalims boikotuoti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Jis antradienį išsakė lūkestį, kad metodika bus patvirtinta šią savaitę.

Konservatoriai teigia, kad siūloma metodika gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.

Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis antradienį išplatino bendrą pareiškimą, kad „nueinantis energetikos ministras neturėtų prisiimti nepagrįstų įsipareigojimų“.

„Kviečiame energetikos ministrą̨ Ž. Vaičiūną būsimame Baltijos Ministrų tarybos posėdyje neprisidėti prie sprendimų, kurie įteisintų Baltijos šalių prekybą su trečiosiomis šalimis naudojant elektros perdavimo linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei elektros srautus iš Astravo AE į Lietuvos energetikos sistemą“, – rašoma I. Šimonytės ir G. Landsbergio pareiškime.

„Matome riziką, kad šios antiastraviniame įstatyme draudžiamos veiklos būtų įteisintos patvirtinus Energetikos ministerijos viešam svarstymui pateiktą elektros prekybai su trečiosiomis šalimis (Rusija) skirtą metodiką“, – teigia konservatorių lyderiai.

Ž. Vaičiūnas BNS antradienį sakė, kad Baltijos šalių reguliuotojai trišalę prekybos elektra su Rusija metodika patvirtins šią savaitę.

„Mūsų sistemos operatoriai yra suderinę metodiką ir šią savaitę kaip tik turi būti pritarimas tiek Latvijos, tiek Estijos, mano žiniomis, šiai metodikai. To paties pritarimo tikiuosi ir iš mūsų reguliatoriaus. Tai šiame fronte būsime tikrai padarę viską, kad elektra netiesiogiai taip pat nepatektų“, – po susitikimo su su prezidentu Gitanu Nausėda BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Baltarusija paskelbė, kad elektros gamyba Astravo jėgainėje turėtų prasidėti lapkričio 1-10 dienomis. Lietuviai sako, kad elektrinė pastatyta pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nustatys nulinį komercinį pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą iš karto po to, kai bus pagaminta pirmoji elektros kilovatvalandė Astravo AE. 

„Kas matyti iš skaičių, iš tendencijų, kurios yra pateiktos, – ir šiemet tą siekiame daryti kaip įmanoma anksčiau – tai yra akivaizdu, kad elektros energijos kaina 2021 metams turėtų išlikti tokia pati, kaip yra dabar, o gal ir nežymiai mažėti“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Galutinius elektros ir dujų tarifus paskelbs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), jau patvirtinusi kai kurias elektros kainos dedamąsias.

Paprastai tarifus buitiniams vartotojams ji paskelbia lapkričio pabaigoje, tačiau, pasak energetikos ministro, šiemet tikimasi tai padaryti anksčiau – Lietuvai galutinai liberalizuojant elektros tiekimo rinką, taip norima suteikti daugiau laiko ir vartotojams, besirenkantiems nepriklausomą tiekėją, ir patiems tiekėjams.

„Litgrid“, ESO yra pasirengusios atlikti visus žingsnius ir juos atlieka, kad šiemet reguliuojama elektros energijos kainos dalis būtų nustatoma kaip įmanoma anksčiau. Tai yra, turime planą, kiek tai nuo mūsų priklauso, kad kaina galėtų būti nustatyta jau spalio mėnesį“, – sako ministras.

Ž. Vaičiūno manymu, nėra svarbių priežasčių didėti ir gamtinių dujų kainoms, jos turėtų išlikti tokios pat. 

„Dėl dujų kainos, galbūt pabrėžčiau tai, kad nematau ženklų ar priežasčių, dėl kurių turėtų kilti dujų kaina 2021-iesiems metams – tos tendencijos, kurios buvo dabar, jos turėtų ir išlikti. Kitaip tariant, kaina turėtų nedidėti, ji turėtų išlikti stabili“, – sakė ministras.

Nuo šių metų liepos elektra buitiniams vartotojams atpigo vidutiniškai 8 proc., dujos – 15-22 proc.