725 metrų aukščio Ruangas, esantis į šiaurę nuo Sulavesio, naktį į antradienį į dangų išsviedė 2 000 metrų aukščio pelenų, dūmų ir uolienų stulpą. Institucijos paskelbė aukščiausią pavojaus laipsnį. Laikinai buvo uždarytas tarptautinis Manado oro uostas, esantis Sulavesio provincijos sostinėje. Už 5 km esančioje kaimyninėje Tagulandango saloje atsargumo sumetimais buvo atjungtas elektros tiekimas.

Šis 725 metrų aukščio ugnikalnis yra vienas iš aktyviausių Indonezijoje. Paskutinis didelis Ruango išsiveržimas įvyko 2002 m., jo metu išsiveržusi lava pridarė žalos aplinkinei teritorijai.

Vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede esančioje Indonezijoje dažnai fiksuojamas padidėjęs seisminis ir vulkaninis aktyvumas.

„Iceland monitor“ teigimu, ant iš Lietuvos kilusio vyro kūno buvo aptikti sužalojimai.

Pareigūnai sulaikė keturis asmenis, jie buvo uždaryti į areštinę. Pranešama, kad sulaikytieji irgi Lietuvos piliečiai. Trys iš jų apskundė teismo nutartį.

Policijos vyresnysis policijos pareigūnas Jónas Gunnaras Þórhallssonas sakė, kad buvo gautas pranešimas apie sąmonės netekusį vyrą. Tačiau atvykus į įvykio vietą, vyro sužalojimai rodė, kad mirtis – galima žmogžudystė. 

RÚV.is skelbė, kad įtariamieji Kidjaberge statė namą. Šalia aikštelės darbuotojams buvo išnuomotas kitas namas, kuriame jie galėjo būti, kol vyko statybos.

B. Benediktssonas, ankstesniame K. Jakobsdóttir kabinete ėjęs finansų ministro pareigas, antradienį spaudos konferencijoje, transliuotoje per Islandijos televiziją, pats pranešė apie pokyčius.

Konservatyvios Nepriklausomybės partijos narys B. Benediktssonas premjero pareigas ėjo 2017 metų sausio-lapkričio mėnesiais, kai jo vyriausybę sukrėtė skandalas dėl jo tėvo pasisakymo už seksualinio nusikaltėlio teistumo panaikinimą.

Dėl K. Jakobdóttir atsistatydinimo vyriausybėje įvyko pertvarka. Užsienio reikalų ministre taps finansų ministrė Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadóttir iš Nepriklausomybės partijos. Naujuoju finansų ministru taps Sigurduras Ingi Jóhannssonas iš Pažangos partijos.

Naujasis ministrų kabinetas pradės darbą po antradienį vakare rengiamo Valstybės tarybos posėdžio.

Kairiųjų ir žaliųjų judėjimui priklausanti K. Jakobsdóttir ministro pirmininko pareigas ėjo nuo 2017 metų. Ji siekia pakeisti prezidentą Gudnį Th. Jóhannessoną, kuris nesieks perrinkimo į šias daugiausia reprezentacines pareigas birželio 1 dieną numatytuose prezidento rinkimuose.

Anot jo, skrydžiai pradžioje bus vykdomi kartą per savaitę, šeštadieniais.

„Nuo šiol turėsime dar geresnes galimybes atrasti Islandiją ir vieni kitus. Be to, ši aviakompanija siūlo ir skrydžius į JAV ir Kanadą su galimybe pakeliui iš Europos ar atgal iki 10 dienų praleisti Islandijoje“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė ministras.

Pasak jo, „Play Airlines“ kelerius metus turi biurą Vilniuje, kuriame vykdoma dalis bendrovės administracinių funkcijų.

Šiuo metu į Islandijos sostinę iš Vilniaus reguliariai skraidina Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jau 33 metus vasario 11-oji Lietuvai yra dėkingumo Islandijai diena, simbolizuojanti drąsą. Patvirtinimas, kad tada pasirinkome geriausia, ką galėjome, – laisvę. Ir priminimas, jog istorijos pamokas reikia nuolat kartoti.

„1991 m. vasario 11 d. Islandijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nedidelė šalis. Pirma tarp užsienio valstybių. Suprasdami tuometį kontekstą ir sąlygas, šį istorinį žingsnį nuo tol vadiname drąsa“, – pranešime sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, šią dieną taip pat priimame kaip patvirtinimą, kad drąsus Lietuvos apsisprendimas siekti nepriklausomybės buvo teisingas. O žinojimas, kad esame ne vieni, visada stiprino ir palaikė mus. 

„Minėdami šią džiaugsmingą dieną kartu suprantame, kad istorijos pamokų nepakanka išmokti vieną kartą. Jas reikia nuolat kartoti ir daryti išvadas. Kaip Lietuva tada, taip dabar jau beveik dvejus metus Ukraina ieško tarptautinio palaikymo ir paramos, – teigia V. Čmilytė-Nielsen. – Ir šiuo atveju, nėra mažų ar didelių valstybių. Yra delsiančios arba drąsios valstybės kaip Lietuva“.

Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO) ketvirtadienio vakarą pranešė, kad išsiveržimo intensyvumas reikšmingai sumažėjo.

Išsiveržimas prasidėjo ketvirtadienį apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku trijų kilometrų plyšyje į šiaurės rytus nuo Sylingarfelo kalno.

Po įsiveržimo teko evakuoti turistų pamėgtą geoterminį SPA „Blue Lagoon“, o kelioms Reikjaneso pusiasalio bendruomenėms buvo nutrauktas šilumos ir karšto vandens tiekimas, lavai užliejus tiekimo vamzdyną.

Pasak Islandijos ministrės pirmininkės Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir), valdžios institucijos tikisi atnaujinti karšto vandens tiekimą iki penktadienio vidurdienio, pranešė nacionalinis transliuotojas RUV.

Išsiveržimo vieta yra maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miestelio Grindaviko, kuriame gyvena 3,8 tūkst. asmenų. Šis miestelis jau buvo evakuotas prieš ankstesnį išsiveržimą gruodžio 18 dieną.

Dabar tiesioginio pavojaus miestui nėra.

Islandijos meteorologijos tarnybos geofizikas Benediktas Ofeigssonas (Benediktas Ofeigsonas) RUV sakė, kad ateinančius kelis mėnesius išsiveržimo šioje vietovėje galima tikėtis maždaug kas mėnesį.

„Ilgalaikėje perspektyvoje tai labai sunku pasakyti, tačiau trumpuoju laikotarpiu, artimiausiais mėnesiais, tikriausiai ir toliau matysime pasikartojančius magmos [...] išsiveržimus“, – pridūrė jis.

Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausia Europoje.

Šiaurės Atlante esanti Islandija yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Islandijos meteorologijos biuras (IMO) pareiškė, kad „seisminis aktyvumas magmos pylimo vietoje toliau mažėja“, o stebėjimai rodo, jog, lyginant su ankstesnėmis dienomis, žemės judėjimo ir deformacijų tempas gerokai sulėtėjo. „Ši informacija leidžia spręsti, kad magma nebesiveržia į pylimą, o išsiveržimas baigėsi“, – tvirtino IMO.

Nors pavojaus lygis netoli erupcijos esančiose zonose sumažėjo, agentūra nurodė, kad teritorija netoli žvejų miestelio Grindaviko tebėra pavojinga. „Vis dar esama didelio pavojaus, kad miestelyje į plyšius gali įgriūti žemė“, – sakė IMO.

Sekmadienį Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose išsidėstęs Grindavikas buvo skubiai evakuotas – gyventojai išvyko likus kelioms valandoms iki vulkaninio plyšio atsivėrimo netoliese esančiame lauke. Vėliau šio miestelio pakraštyje atsivėrė antras plyšys, iš kurio į gatves ėmė lietis oranžinės spalvos lava. Ji pelenais pavertė tris namus.

Tai buvo penktas ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje per mažiau nei trejus metus.

Paskutinė erupcija įvyko vos prieš kelias savaites tame pačiame regione. Likus kelioms savaitėms iki išsiveržimo, pareigūnai atsargumo sumetimais evakavo 4 tūkst. Grindaviko gyventojų. Netrukus po gruodžio 18 d. įvykusios erupcijos žmonėms buvo leista sugrįžti tik trumpam, o gruodžio 23 d. buvo duotas leidimas grįžti visam laikui, tačiau tai padarė tik kelios dešimtys gyventojų.

Trečiadienį IMO pareiškė, kad nebėra jokių matomų išsiveržimo požymių, tačiau pažymėjo, kad toje vietovėje toliau kaupiasi magma.

Skaičiuojama, kad Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos.

Ši sala yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Radijo stotis „RÚV“, cituodama Islandijos meteorologijos instituto stichinių nelaimių ekspertę Elísabet Pálmadóttir, antradienį pranešė, kad lava paskutinį kartą buvo pastebėta besiliejanti iš plyšio šiauriniame ugnikalnio šlaite maždaug 1 val. nakties.

Iš toliau į pietus netoli Grindaviko miesto esančio plyšio daugiau lavos nuo pirmadienio ryto nesiliejo, paaiškino E. Pálmadóttir. Tačiau ji pabrėžė negalinti pasakyti, ar išsiveržimas liovėsi ir perspėjo, kad šiame regione staiga gali atsiverti naujų plyšių.

Sekmadienio ryte netoli Grindaviko esantis ugnikalnis išsiveržė jau antrą kartą per vos keturias savaites. Deginanti lava pasiekė ir sugriovė namus – paskutinį kartą Islandijoje taip buvo prieš pusšimtį metų. Ankstyvą sekmadienio rytą evakuoti visi pakrantės miestelio gyventojai – iš viso maždaug 4 tūkst. žmonių.

Grindavikas yra įsikūręs Reikjaneso pusiasalyje pietvakarinėje šalies dalyje, kur pastaraisiais metais ne kartą vyko ugnikalnių išsiveržimai.

Įamžinta, kaip bent du namai siaubiami gaisro.

Apie 40 km į pietvakarius nuo Reikjaviko esantis miestas, turėjęs 4 tūkst. gyventojų, buvo evakuotas naktį prieš pat prasidedant išsiveržimui sekmadienio rytą. Šįkart vos keliasdešimt gyventojų, nes tik tiek jų buvo grįžę į Grindaviką po ankstesnio vulkano siautėjimo.

Gruodžio viduryje žvejų miestas jau buvo nukentėjęs, bet ne nuo lavos, o nuo kelių žemės drebėjimų, kurie pranešė apie būsimą išsiveržimą. Vėrėsi plyšiai, eižėjo keliai, skilinėjo pastatai. Specialistai sako, kad padėtis dabar dar rimtesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Užtvaros, kurias statome miestui apsaugoti, atlieka funkciją, tad dalis lavos srauto kreipiama kita kryptimi. Bet vidurdienį mieste atsivėrė naujas plyšys, iš kurio trykšta lava. Ir ji pasiekė kelis namus. Padėtis labai rimta. Tai tikrai keičia situaciją, nes vakar skelbėme, kad nerimaujame dėl įtrūkimų ir plyšių po miestu, o dabar ugnikalnis veržiasi tiesiog mieste“, – komentavo Islandijos premjerė Katrín Jakobsdóttir.

Islandijos prezidentas skelbia, kad žmonių gyvybėms pavojus negresia, kol kas skrydžiai netrinka, bet gali kilti grėsmė infrastruktūrai.

„Negaliu įsivaizduoti, ką žmonės išgyvena. Tai, kad galima žiūrėti per televiziją ir per interneto kameras gyvai – keistokas jausmas stebėti, kaip miestas naikinamas beveik sulėtintai. Sunku išreikšti žodžiais tai, ką jaučiu. Man be galo liūdna“, – sakė fotografas Jeroen Van Nieuwenhove.

LNK stop kadras. 

Specialistai ruošiasi statyti dar daugiau barjerų, ir lavai net aušinti, kad nukreiptų kuo toliau nuo uosto ir pramonės rajono.

„Nuo 1973-ųjų turime patirties, kaip aušinti lavą pumpuojant jūros vandenį - tiesiai ant jos . Esame parengę planus, tai daryti, jei prireiktų. Ir tai planuojame, jei tai padės išgelbėti bent dalį Grindaviko miesto“, – teigė Civilinės gynybos vadovas Víðir Reynisson.

Tai penktas ugnikalnio išsiveržimas per mažiau nei trejus metus.