„Kai kurie pastebėjo ir nusistebėjo, kad Neries upės vandens lygis staiga pakilo ir net apsėmė krantines. Juk buvo sausa, o sniegas jau seniai ištirpo. Kaip rodo prie Neries esančios vandens matavimo stotelės duomenys, vandens lygis per savaitę pakilo maždaug 70 centimetrų. Kaltininkas – prieš savaitę (naktį iš balandžio antros į trečią dieną) netoli Lietuvos, Baltarusijos vakarinėje pusėje, praslinkusi vasariško tipo audra su intensyviomis liūtimis. Tuomet žaibavimas matėsi net ir iš sostinės.

Dalyje kaimyninės šalies vietovių iškrito virš mėnesio normos. Daug kritulių tada sulaukė ir mūsų šiaurės rytiniai rajonai. Na, o kadangi augalija dar nesuvešėjus, todėl didelė dalis vandens tiesiog nutekėjo į upelius. Jie pamažu atnešė vandenį į Nerį, o šioje palaipsniui ėmė kilti vandens lygis. Mažesnėse Rytų Lietuvos upėse vandens lygis jau nukritęs (pikas buvo pasiektas keletu dienų anksčiau). Trečiadienį ryte vandens lygis Neryje ties Vilniumi ir Buivydžiais jau pamažu stabilizuojasi“, – praneša Meteo.lt

 PAGD duomenimis, 14 val. 39 min. pranešta, kad Kaune, ties Mažeikių gatve, Nemuno upėje, pastebėtos naftos produktų dėmės. Paaiškėjo, kad iš lietaus surinkimo vamzdžio bėgo naftos produktai. Pastatytos trys bonos. Naftos produktų skaidikliu neutralizuoti teršalai upės paviršiuje.

Anot PAGD, 16 val. 31 min. pranešta, kad pastebėtos tepalo dėmės Neryje, Jonavos rajone, Taurostos ir Ruklos gatvių sankirtoje.

Paaiškėjo, kad iš lietaus nuotekų vamzdžio tekėjo teršalai. Informuota bendrovės „Jonavos vandenys“ avarinė tarnyba, atvykę jų darbuotojai užsuko sklendę ir sustabdė teršalų tekėjimą.

Neries upėje pastatytos penkios bonos teršalams surinkti, vandens paviršius nupurkštas naftos produktų skaidikliu. Atvyko Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paimti vandens mėginių žalai nustatyti.

Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų. BNS žiniomis, per posėdį pirmadienį apklausti liudytojai, ekspertai, prokuratūra siūlo moteriai skirti priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje.

Teismas savo verdiktą skelbs kovo 14 dieną.

Moteris procese nedalyvauja, ekspertai yra anksčiau nustatę, kad ji negalėjo suvokti savo veiksmų, jai nerekomenduota dalyvauti teismo procese.

Dėl savo būklės vilnietė nebuvo teisiama, jai atstovavo advokatas.

Už dviejų mažamečių vaikų nužudymą, esant pakaltinamai, moteriai būtų grėsusi griežta bausmė – įstatymas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Lietuvoje už savo dviejų vaikų nužudymą kalėti iki gyvos galvos buvo nuteista ir iki šiol bausmę atlieka Alma Svirbutavičienė, tuomet turėjusi Bružaitės ir Jonaitienės pavardes.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei ekspertų išvadas, Vilniaus apygardos teismui perduotoje byloje prokuroras prašo moteriai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai rugsėjo 3-iąją, apie 11 val., moteris sostinėje kartu su savo dviem dukromis įbrido į Neries upę, tyčia jas panardino į vandenį ir nuskandino.

Keistai upėje besielgiančią moterį pastebėjo šunį vedžiojęs vyras. Jis, nubridęs iki jos, pamatė netoliese skęstantį vaiką. Ištraukęs iš vandens dar trejų metų neturinčią mergaitę, vyras bandė ją gaivinti, iškvietė pagalbą. Kitos, dar metukų nesulaukusios mergaitės kūną upėje aptiko baidare plaukę žmonės.

36-erių moteris sulaikyta įvykio vietoje. Atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, po sulaikymo ji buvo prižiūrima medikų specializuotose gydymo įstaigose.

Tyrimo metu įtariamajai skirta stacionari teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai pateikė išvadas, kad dėl psichikos sutrikimo moteris nusikaltimo įvykdymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Specialistai konstatavo, kad moteriai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Po šios tragedijos, medikai, politikai, visuomenininkai ėmė diskutuoti apie pagalbą pagimdžiusioms mamoms, o Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo pagalbos nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims stiprinimo priemones.

Miesto savivaldybės teigimu, sutvarkyta 1,6 hektaro teritorija tarp Eigulių gatvės ir Neries upės kairiajame jos krante, netoli Lazdynų tilto.

„Sutvarkyta teritorija ir jos prieigų kraštovaizdis, įrengti minimalistiniai pažintiniai takai – gamtinėje aplinkoje puikiai derantis žaliatakis, nuosaikiai išvalyti šlaitai nuo menkaverčių sąžalynų išryškintas šiai vietovei būdingas vaizdingas slėnio kraštovaizdis, jo estetinės vertybės, padidėjo kraštovaizdžio informatyvumas, socialinis-rekreacinis patrauklumas ir susikūrė nauja apžvalgos vieta vilniečiams“, – BNS komentavo savivaldybė.

Teritoriją sutvarkė buvusios „Velgos“ gamyklos teritoriją pertvarkančios ir „Akropolį“ čia statyti ketinančios bendrovės „Galio Group“ ir „Akropolis Group“.

Pasak jų, mediniai laiptai su poilsio ir apžvalgos aikštelėmis sujungė šlaitą bei palei upę vingiuojantį vadinamąjį bebrų taką, pasodinti medžiai.

„Prie pat upės einantis žaliatakis, dar vadinamas bebrų taku, išlaikytas natūraliu, tačiau dabar juo galima patogiai praeiti ir sklandžiai pasiekti Vingio parką. Takas su šlaito viršumi sujungtas mediniais pėsčiųjų laiptais, taip pat įrengtos kelios apžvalgos aikštelės, iš kurų atsiveria vaizdas į dešinįjį Neries krantą“, – pranešime sakė „Galio Group“ ir „Akropolis Group“ vadovas Nerijus Maknevičius.

Pasak jo, infrastruktūra bei sutvarkyta Neries krantinės atkarpa perduota savivaldybei. Investicijos siekė apie 300 tūkst. eurų.

Be minėtų darbų, čia išgenėti ir pašalinti blogos būklės medžiai, perteklinės atžalos bei savaiminiai sąžalynai, invazinių želdinių grupės pakeistos vietovei labiausiai būdingais medynais.

Žaliatakyje, pačioje upės pakrantėje, įveista daugiau čia natūraliai augančių geltonųjų vilkdalgių. Visoje šlaito zonoje saugomas ir skatinamas natūralus savaiminių neinvazinių želdinių augimas.

„Tikrąjį rezultatą matysime pavasarį, kai viskas sužaliuos, o medinių laiptų ir apžvalgos terasų konstrukcijos apžels apyniais ir spalviškai labiau derės prie aplinkos“, – teigė N. Maknevičius.

Savivaldybės teigimu, bendradarbiaujant su vystytojais pernai pabaigtos dar dvi viešosios erdvės, šiemet planuojama pabaigti bent tris erdves, šiuo metu iš viso rengiama daugiau nei 20 viešųjų erdvių.

Byla nagrinėjama už uždarų durų. BNS žiniomis, pirmame posėdyje spręsti tik organizaciniai klausimai. Teismas bylą toliau nagrinės vasario 19 dieną.

Moteris procese nedalyvauja, ekspertai yra anksčiau nustatę, kad ji negalėjo suvokti savo veiksmų, jai nerekomenduota dalyvauti teismo procese.

Vilnietė nebus teisiama, jai siūloma skirti priverstinį gydymą. Už dviejų mažamečių vaikų nužudymą, esant pakaltinamai, moteriai būtų grėsusi griežta bausmė, įstatymas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Lietuvoje už savo dviejų vaikų nužudymą kalėti iki gyvos galvos buvo nuteista ir iki šiol bausmę atlieka Alma Svirbutavičienė, tuomet turėjusi Bružaitės ir Jonaitienės pavardes.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei ekspertų išvadas, Vilniaus apygardos teismui perduotoje byloje prokuroras prašo moteriai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

„Jeigu bus pripažinta, kad ji padarė nusikalstamą veiką, bus ne bausmė skiriama, o taikoma medicinos priemonė, kurią ekspertizės akte nurodė ekspertai. Tikriausiai ji ir toliau bus gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, – BNS yra sakęs bylos tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai rugsėjo 3-iąją, apie 11 val., moteris sostinėje kartu su savo dviem dukromis įbrido į Neries upę, tyčia jas panardino į vandenį ir nuskandino.

Keistai upėje besielgiančią moterį pastebėjo šunį vedžiojęs vyras. Jis, nubridęs iki jos, pamatė netoliese skęstantį vaiką. Ištraukęs iš vandens dar trejų metų neturinčią mergaitę, vyras bandė ją gaivinti, iškvietė pagalbą. Kitos, dar metukų nesulaukusios mergaitės kūną upėje aptiko baidare plaukę žmonės.

36-erių moteris sulaikyta įvykio vietoje. Atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, po sulaikymo ji buvo prižiūrima medikų specializuotose gydymo įstaigose.

Tyrimo metu įtariamajai skirta stacionari teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai pateikė išvadas, kad dėl psichikos sutrikimo moteris nusikaltimo įvykdymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Specialistai konstatavo, kad moteriai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Moteris toliau gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tokį režimą ekspertai rekomenduoja taikyti įtariamajai ir toliau.

Po šios tragedijos, medikai, politikai, visuomenininkai ėmė diskutuoti apie pagalbą pagimdžiusioms mamoms, o Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo pagalbos nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims stiprinimo priemones.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei ekspertų išvadas, Vilniaus apygardos teismui perduotoje byloje prokuroras prašo moteriai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, rugsėjo 3-ąją, apie 11 val., moteris sostinėje kartu su savo dviem dukromis įbrido į Neries upę, tyčia jas panardino į vandenį ir nuskandino.

Keistai upėje besielgiančią moterį pastebėjo šunį vedžiojęs vyras, kuris, nubridęs iki jos, pamatė netoliese skęstantį vaiką. Ištraukęs iš vandens 2020 metais gimusią mergaitę, vyras bandė ją gaivinti, iškvietė pagalbą. Kitos 2022 metais gimusios mergaitės kūną upėje rado baidare plaukę žmonės.

Moteris buvo sulaikyta įvykio vietoje. Atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, po sulaikymo ji buvo prižiūrima medikų specializuotose gydymo įstaigose.

Tyrimo metu įtariamajai buvo skirta stacionari teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai pateikė išvadas, kad dėl psichikos sutrikimo moteris nusikaltimo įvykdymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Specialistai konstatavo, kad moteriai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

„Nustatyta liga, ekspertai mano, kad jai būtina taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones. Ji nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti“, – BNS ketvirtadienį sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas.

Moteris toliau gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tokį režimą ekspertai rekomenduoja taikyti įtariamajai ir toliau.

Pasak prokuroro, toliau procesas vyks dėl medicininių poveikio priemonių taikymo.

Jeigu bus pripažinta, kad ji padarė nusikalstamą veiką, bus ne bausmė skiriama, o taikoma medicinos priemonė, kurią ekspertizės akte nurodė ekspertai.

„Buvo procesas atliekamas bendra tvarka, kai gavom ekspertizės aktą, procesą atliekame dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Byla bus perduota teismui dėl medicinos priemonių taikymo. Teismas aiškinsis, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar būtent ji padarė. Jeigu bus pripažinta, kad ji padarė nusikalstamą veiką, bus ne bausmė skiriama, o taikoma medicinos priemonė, kurią ekspertizės akte nurodė ekspertai. Tikriausiai ji ir toliau bus gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, – sakė prokuroras.

Skyrus gydymą, teismas paprastai kas pusę metų peržiūri medikų pateiktą informaciją ir vertina, ar žmogui toliau reikalingas priverstinis gydymas ir kokiomis sąlygos jis turi vykti.

Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar moteris serga psichikos liga, ar gali suvokti savo veiksmus bei juos valdyti.

Moteris yra įtariama savo vaikų nužudymu po to, kai rugsėjo pradžioje Vilniuje, Verkių gatvėje, Neries upėje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti dar trejų metų neturinti mergytė, ji mirė gaivinama medikų.

Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi dar metukų nesulaukusi mergaitė.

Tuomet skelbta, jog 36-erių įtariamoji norėjo nusižudyti upėje ir skandino savo vaikus.

Po šios tragedijos, medikai, politikai, visuomenininkai ėmė diskutuoti apie pagalbą pagimdžiusioms mamoms, o Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo pagalbos nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims stiprinimo priemones.

Laivybos sezonas – vienas dalykas, o dar ledonešis. Kaip seniai šie vamzdžiai čia pakloti? Visada taip badė akis? Kieno jie?

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius komentarų neturi, kaip ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Pirma mintis – tai galėtų būti „Kauno vandenų“ vamzdžiai. Bendrovės atstovai patikino, kad per upes eina ne vienas jų vamzdis, bet visi jie įkasti giliai, todėl nuotraukose esantys – tikrai ne jų. Užsiminė, kad galbūt šiais vamzdžiais teka dujos.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė patvirtino, kad ties Kauno pilimi, tarp Neries žiočių ir P. Vileišio (Vilijampolės) tilto, yra paklotas povandeninis dujotiekis (diukeris). Toje vietoje yra du lygiagrečiai einantys dujotiekiai.

Pastebėjo: žvejui užkliuvo šie per upę nutiesti vamzdžiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jeigu kalbama apie juos, teikiu informaciją. Diukeris – tai inžinerinis sprendimas, skirtas pakloti dujų vamzdį po upe. Iškasama tranšėja upės dugne, vamzdynas atplukdomas į jo vietą, guldomas į tranšėją, inkaruojamas ir užkasamas; kur gruntas nuo diukerio nuplaunamas srovės, diukeris padengiamas gelžbetoniniais kevalais. Šis povandeninis dujotiekis (diukeris) yra suprojektuotas ir pastatytas 1964 m.“, – komentavo R. Juodkienė.

Ji nurodė, kad ESO, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, kas penkerius metus organizuoja povandeninio dujotiekio (diukerio) techninę priežiūrą, kurios metu narai neria į upės dugną ir tikrina, ar nėra vamzdžių nuokrypio nuo projektinės ašies, išmatuoja upės dugno ir dujotiekio altitudes, patikrina dujotiekio izoliacijos būklę, ar nėra dujų nuotėkio.

„Pastarasis patikrinimas atliktas 2019 m., kitas suplanuotas 2024 m., t. y. kitais metais. Pažymime, kad Kauno mieste Neries, Nemuno ir Nevėžio upėse iš viso yra aštuoni povandeniniai dujotiekiai (diukeriai) jie periodiškai tikrinami ir visų jų būklė yra gera, taip pat nuo statybos metų nė vienas diukeris nepažeistas ledonešio. Bendrovės duomenimis, povandeninių dujotiekių ties Kauno pilimi ir kitose vietovėse būklė yra gera, dėl to Kauno miesto gyventojai gali jaustis ramūs“, – teigė bendrovės atstovė.

Iš atsakymų atrodo, kad nuotraukose esantys vamzdžiai – ne tie, apie kuriuos kalba ESO ir „Kauno vandenys“.

Tad kieno jie ir kas laukia upės ir miesto, jeigu jie bus pažeisti?

„Esate labai turtingi“, – kreipdamosi į susirinkusių Kauno bendruomenių atstovus pastebėjo vilnietės urbanistės, VILNIUS TECH universiteto dėstytojos Dalia Dijokienė ir Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, pristatydamos atliktą analitinį tyrimą.

Jos turėjo omenyje įspūdingą per Kauną besiraizgančių upių atkarpų ilgį. Nemunas, Neris ir Nevėžis Kauno teritorija vingiuoja net 41,25 km.

Kaip tą būtų galima išnaudoti gyventojų labui? Kaip tą būtų galima išnaudoti miesto labui, turistų traukai ir t.t.? Kaip siekiant naudos nesugadinti to gėrio, kurį davė pati gamta?

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Svarbi šių klausimų sprendimo dominantė – bendruomenių nuomonė.

Diskusija su Kauno bendruomenėmis yra projekto „Kauno krantinių atgimimas“ dalis. Visa surinkta informacija bus integruota į atliekamo darbo ataskaitą, kuri, kaip tikimasi, taps atspirties tašku rengiant Kauno krantinių sutvarkymo specialųjį planą.

Po pristatymo bendruomenių atstovai pateikė savo siūlymus, kurie buvo fiksuojami raštu. Pasisakė apie kiekvieną iš keturių scenarijų, pagal kuriuos „upės geriausiai atsivertų miestui ir miestiečiais galėtų mėgautis, jausti, matyti, aktyviai jomis naudotis.

Dalyje pakrančių galėtų vykti intensyvi urbanizacija. Pagal šį scenarijų, pavadintą „Miestas brenda į upę“, vyktų intensyvus pakrantės užstatymas, būtų išvystyta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros.

Dar ne visi suvokia, kad jie patys yra miesto ir jo erdvių, teritorijų šeimininkai.

Daliai pakrančių galbūt tiktų ekstensyvi urbanizacija. Scenarijus „Idilė prie vandens“ – tai mažaaukštis sodybinis užstatymas, taškiniai objektai, susisiekimo infrastruktūra, parkai, žalioji jungtis, pylimas.

Tam tikrose pakrančių Kauno teritorijoje vietose galėtų likti tiesiog natūrali gamta. „Tegul upė teka laisvai“ sudarytų draustiniai, miškai, šlaitai, dideli gamtos plotai.

Dar vienas scenarijus skirtas vidaus vandenų transportui plėtoti ir apimtų visas upes.

Kol prie stalų virė diskusijos ir liejosi pasiūlymai, pageidavimais, Aleksoto bendruomenės atstovė, buvusi seniūnė Liukrecija Navickienė, apžvelgusi susirinkusiuosius, pasidžiaugė, kad mato įvairių bendruomenių atstovus. Daugiausiai tų, kurių seniūnijos yra prie upių.

Redakcijos nuotr.

„Miestas turi žinoti, ką daryti savo pakrantėse, ką daryti su visu šiuo turtu“, – kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės valdybos narys Virginijus Baranauskas. Bendruomenių aktyvumą jis įvardijo kaip „galėtų būti ir didesnis“, bet situacija geresnė nei anksčiau.

„Dar ne visi suvokia, kad jie patys yra miesto ir jo erdvių, teritorijų šeimininkai. Tik nuo jų aktyvumo priklauso, kas bus, kas atsiras šalia, kaip keisis miestas. Jeigu aš nenori realizuoti savo, kaip šeimininko, teisių, žinoma, kad atėjūnas tuo pasinaudos. Projekto vykdytojas grubiai tariant yra atėjūnas. Jeigu vietos gyventojai jam nepasako savo nuomonės, tada jis daro taip, kaip jam reikia. Bet jeigu bendruomenė sako „brolyti, ne“, tada jis bus priverstas atsižvelgti“, –sakė V. Baranauskas.

Kalbėdamas apie projekto reikalingumą ir prasmę jis buvo nusiteikęs optimistiškai, nors  teigė, kad „tik laikas parodys, ar visos šios diskusijos pavirs į ką nors apčiuopiamo ir mums visiems naudingo“.

Diskusijos-aptarimo rezultatus projekto rengėjai pristatys gruodį.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 15.55 val., Bratoniškių kaime, iš Neries upės ištrauktas nuskendusio nenustatytos tapatybės ir amžiaus vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.