Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS šeštadienį informavo, kad įmonė savo ruožtu nutarė, kaip įmanoma greičiau iš Vilniaus ir Kauno oro uostų pašalinti reklaminės kampanijos plakatus, nes siūlymas dabar skambinti rusams neatitinka politinio konteksto artėjant NATO viršūnių susitikimui.

Vienas iš komunikacijos kampanijos „Call Russia“ autorių Tomas Balžekas viešame pranešime apgailestavo, kad „tai, kas buvo grįsta tik gerais ketinimais, sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą“.

Anot jo, Lietuvoje kabantys plakatai bus nukabinti kaip galima greičiau.

„Komunikacijos kampanijos tikslas buvo priminti, kad greta karinės pagalbos Ukrainai egzistuoja ir pilietinio pasipriešinimo judėjimai. „Call Russia“ iniciatyva kviečiama skambinti paprastiems Rusijos gyventojams ir pabandyti pokalbio metu paveikti jų nuomonę, stipriai veikiamą ilgametės informacijos cenzūros. Nuo pat globalios iniciatyvos pradžios pernai kovą daugiausiai tokių skambučių buvo padaroma būtent iš Lietuvos. Iš viso paskambinta per 180 000 kartų“, – teigė T. Balžekas.

Jo teigimu, antroji iniciatyvos kampanijos banga pasirodė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kontekste, siekiant atkreipti užsienio žiniasklaidos dėmesį.

Minėta akcija, skatinanti skambinti Rusijos piliečiams ir taikiai pasakoti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, pradėta pernai kovą, Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje. Tuomet per trumpą laiką sugeneruota beveik 100 tūkst. skambučių.

Apie Vilniuje gimusią iniciatyvą pasauliui pranešė beveik 600 žiniasklaidos kanalų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Brazilijoje, Čilėje, Honkonge, teigia kampanijos organizatoriai.

Iniciatyva „Paskambink į Rusiją“ kilo Vilniuje. Projekto autoriai pasinaudojo milijonų rusiškų telefonų numerių duomenų baze ir sukūrė interneto platformą, kuri automatiškai juos generuoja.

Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui mieste buvo iškabinta naujų plakatų, kviečiančių skambinti į Rusiją. Tačiau šįkart tai sukėlė dalies visuomenės, politikų pasipiktinimą, iniciatyva vadinta geriausiu atveju naivia, blogiausiu – naudinga Rusijai. Žmonės savo inciatyva ėmėsi užklijuoti šiuos plakatus juoda plėvele.

Judėjimo „Call Russia“ iniciatorius T. Balžekas teigė nenorintis kelti susipriešinimo ir destrukcijos, todėl stabdantis šią reklaminę kampaniją.

T. Balžekas yra naujienų portalo „15min“ ir naujienų agentūros BNS generalinis direktorius, tačiau kampanijoje „Call Russia“ jis dalyvauja kaip privatus asmuo.

Jos pagrindiniais herojais tapo ne abiturientai, o jų tėvai, kurie ramūs dėl vaikų studijų pasirinkimo ir švenčia gyvenimą.

Pasak Jurgos Strimaitienės, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro vadovės, su reklamine kampanija pirmiausia universitetas nori pasiekti 18–20 metų jaunuolius, moksleivius iš didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų, kurie nesivaiko akademinių „madų“, siekia perspektyvių, praktiškų ir lanksčių studijų.

„Tai jaunuoliai, kuriems prioritetas – ne „universiteto iškaba“, o žinių pritaikomumas, užtikrintumas savo ateitimi. Agentūrai formulavome užduotį – kaip suprantamai ir be patoso perteikti tikslinėms auditorijoms faktą, kad Mykolo Romerio universitetas yra tarp lyderių Lietuvoje pagal įsidarbinusiųjų rodiklį praėjus pusei metų po studijų, o absolventai sėkmingai konkuruoja darbo rinkoje. Siekta, kad kampanijos žinutė išskirtų universitetą iš informacinio triukšmo ir paskatintų potencialius studentus domėtis studijomis universitete bei siūlomomis studijų programomis“, – sako J. Strimaitienė.

MRU reklaminę kampaniją „Tėvai visada žinojo, ką veiks tau užaugus“ kūrė nepriklausoma kūrybinė agentūra „Autoriai“.

„Kalbėdamiesi ir su abiturientais, ir su jų tėvais, pastebėjome, koks tėvams svarbus šis vaikų sprendimas. Neretai įtampos ir baimės dėl vaiko ateities tėvų akyse netgi daugiau. Būtent dėl šios priežasties mūsų kampanijos herojai – ne dabartiniai dvyliktokai, bet jų tėvai. Ir jie nejaučia nerimo, o su dideliu džiaugsmu švenčia savo pačių gyvenimą ir ramybę dėl vaiko studijų krypties pasirinkimo. Vienu ėjimu kalbamės su dviem skirtingomis auditorijomis – ir būsimaisiais studentais, ir jų tėvais“, – pasakoja Giedrė Šileikytė, „Autoriai“ vadovė.

Esu tikra, kad būtent tokios nuotaikos ir vyraus abiturientų tėvų namuose sužinojus, kad jų vaikui pavyko tapti MRU studentu.

J. Strimaitienė sako, kad vaikams renkantis studijų programą ir universitetą karjeros perspektyvos tėvams būna vienas svarbiausių kriterijų: „Visiems tėvams rūpi sėkminga jų vaikų ateitis, o statistika rodo, kad turinčių universitetinį išsilavinimą pajamos yra aukštesnės, gyvenimo kokybė geresnė.“

G. Šileikytė pastebi, kad MRU yra šiuolaikiškas universitetas, kūręsis jau nepriklausomoje Lietuvoje, puikiai prisitaikęs prie dabartinės darbo rinkos bei jauno žmogaus tiek akademinių, tiek praktiškųjų poreikių.

„Vertybiškai buvo svarbu parodyti tokią situaciją, kurioje į jaunuolį žiūrima kaip į laisvą rinktis žmogų. Jo pasirinkimą tėvai gerbia ir palaiko taip labai, kad net susiruošia švęsti. Esu tikra, kad būtent tokios nuotaikos ir vyraus abiturientų tėvų namuose sužinojus, kad jų vaikui pavyko tapti MRU studentu“, – sako „Autoriai“ vadovė.

Pasak J. Strimaitienės, ir reklaminis kampanijos klipas, ir kiti rinkodaros sprendimai netiesiogiai atspindi ir džiugų tėvų požiūrį, kad universitete, kurį pasirinks jų sūnus ar dukra, bus įdomu studijuoti, jų vaikai įgis reikalingų žinių, susiras naujų draugų, turės galimybę keliauti, dalyvauti įvairiose veiklose, subręs kaip asmenybės.

„Kartu artėjant egzaminams norėjome pasiųsti žinutę abiturientams, kad su egzaminais gyvenimas nesibaigia ir nesustoja, o svarbiausias dalykas – mums brangių ir artimų žmonių palaikymas“, – teigia MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro vadovė.

Atrodo, kad įmonėms, norinčioms prisivilioti naujų darbuotojų, ar bandančioms sulaikyti senus gerus darbuotojus, sumaniusius keisti darbovietę, vien piniginės paskatos nebeužtenka.

Automobilių nuomos paslaugas Lietuvos didmiesčiuose teikianti įmonė „CityBee“ sugalvojo tikrai meistrišką sprendimą, kaip įtikinti įmonę norinčią palikti darbuotoją likti.

Bandant įtikinti darbuotoją, vardu Pija, nepalikti įmonės, pradėta reklaminė kampanija Vilniuje „Pija, pasilik!“.

„Tikime, kad dar yra šansas, jog persigalvosi ir pasiliksi „CityBee“, todėl su komanda nusprendėme imtis CityBee’iškų priemonių ir sukūrėme reklaminę kampaniją Tau! Juk, žinai, kad nė viena kita komanda nebus tokia “crazy“, – rašoma įmonės socialinio tinklo paskyroje.

Reklaminis stendas su užrašu „Pija, pasilik!“ išdygo šiandien anksti rytą Vilniuje Kalvarijų g., netoli įmonės ofiso, taip pat dar per pusšimtis „CityBee“ automobilių papuošti žinute „Pija, pasilik!“.

Be to, buvo sukurtas ir vaizdo klipas, kuriame Piją likti „CityBee“ ragina ir kolegos, ir net Lietuvos garsenybės. Tarp jų – Andrius Užkalnis, dainininkė Monika Linkytė, socialinių tinklų žvaigždės Naglis Bierancas-Naglimantas.

Kad ir kokį sprendimą priimtų garsioji darbuotoja Pija, keisti darbą ar vis dėlto likti senoje darbovietė, ši reklaminė kampanija jai tikriausiai įsimins visam gyvenimui.

Šiandien startavo Vilniaus miesto savivaldybės sukurta reklaminė kampanija „Nedėk skerso“, kurios tikslas – užmegzti dialogą su paspirtukininkais ir paraginti juos po kelionės tvarkingai statyti dvirates priemones.

Problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio didmiesčių, ima ryškėti ir Vilniuje, todėl savivaldybė nusprendė imtis tokios netradicinės kampanijos – orientuojamasi į dažniausius paspirtukų naudotojus, o ypač tuos, kurie šia priemone rieda pirmuosius kartus, rašoma savivaldybės išplatintame pranešime.

Tam, kad taisyklės būtų suprantamos ir kartu patrauklios, Vilniaus savivaldybė taip pat sukūrė savotišką rekomendacijų rinkinį – „Tikro Vilniaus paspirtukininko Bibliją“ (www.vilnius.lt/paspirtukai). Joje 10 rekomendacijų, kaip saugiai ir atsakingai keliauti el. paspirtuku, kur jį palikti po kelionės ar ko nedaryti vairuojant paspirtuką.

„Vilniečiai greitai pamėgo el. paspirtukus, jie populiarėja itin sparčiai. Tai puiku – mažesnė oro tarša, daugiau paspirtukų – mažiau automobilių ir t.t. Visgi yra rizikų ir nepatogumų, kuriuos miestuose kelia didelis el. paspirtukų skaičius ir jų judėjimas. Ši kampanija yra vienas iš būdų kalbėtis su miestiečiais. Pradedami nuo dialogo ir aiškių lūkesčių, tikimės pozityvaus atsako iš paspirtukų bendruomenės“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, šiuo metu Vilniuje veikia dvi bendrovės, siūlančios trumpalaikę elektrinių paspirtukų nuomą, tačiau dar bent 2–3 planuoja startuoti iki rudens.

„Lyderiaujame Europoje pagal dalijimosi automobiliais paslaugą, todėl matau visas galimybes el. paspirtukų populiarumo šuoliui. Tačiau norime, kad naudą pajustų visi vilniečiai, o ne tik tam tikros grupės“, – teigė P. Poderskis.

Reklaminė kampanija „Nedėk skerso“ ragina nestatyti paspirtukų skersai pėsčiųjų tako. Jos sklaidai bus pasitelktos priemonės internete bei reklaminiai plakatai mieste.

„Tikro Vilniaus paspirtukininko Biblija“ naudinga ir tiems, kas įsigijo nuosavą paspirtuką. Ji rekomenduoja nevairuoti viena ranka, neužsikimšti ausų ausinėmis, nebūti šaligatvių gaideliu, negeisti svetimo turto ir negadinti paspirtukų, atsargiai važiuoti ten, kur yra vaikų, ir kt.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje svarstomos elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos taisyklės, kurios artimiausiu metu turėtų būti pateiktos tvirtinti miesto Tarybai. Jos numato pagrindines gaires verslams, norintiems plėtoti mikromobilumo dalijimosi sistemas sostinėje, ir apima reikalavimus saugumui, priežiūrai, priemonių parkavimui, dalijimuisi duomenimis su miestu.

„Bet kas, kas yra susiję su mažmenine prekyba, ar tai būtų kalbos apie turguje esančias kainas, ar būtų nauja parduotuvė, visą laiką sulaukia labai didelio susidomėjimo. Bet kainos, aš manau, yra vienas iš pagrindinių variklių, nes Lietuvoje, kaip bebūtų, namų ūkiai išleidžia 20-30 proc. savo pajamų. Tai iš tiesų didelis rodiklis, kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 15 proc.“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ ketvirtadienį kalbėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Vadybos konsultantas Justas Gavėnas sako pritariantis nuomonei, kad „Lidl“ pakankamai gerai pasiruošė vykdydama informacinę kampaniją iki šio ketvirtadienio, kai vienu metu atidaryta penkiolika parduotuvių.

„Jos metu susidarė informacinis vakuumas, kuris prasprogo būtent šiandien ir įtraukė visus tuos žmones, „duonos ir reginių“ stebėtojus patirti fiestą, kurią jie patyrė. Turime kalbėti apie masinę euforiją, ją matome ir tradicinėje prekyboje, kai būna didelės nuolaidų, išpardavimų akcijos (...). Tai yra didelis įvykis, tai didelis žaidėjas, pasaulinio lygio mažmeninių prekybos tinklų su dideliu asortimentu, atnaujintomis parduotuvėmis - reginys didžiulis, tuo pačiu, smalsumas nugali“ - svarstė ekspertas.

Pasak jo, fenomenalu, jog „Lidl“ pavyko reklaminei kampanijai pritraukti Lietuvos krepšinio legendą Arvydą Sabonį.

„Galime kritikuoti kiek norime, bet matome rezultatą, o rezultatas yra tas, kuris tenkina „Lidl Lietuvą“, - sakė jis.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ ketvirtadienį Lietuvoje atidarė pirmąsias 15 parduotuvių, prie kurių nuo pat ankstyvo ryto rikiavosi ilgos pirkėjų eilės. Lietuva yra 26-oji rinka, kurioje veikia šis tinklas. Vilniuje ketvirtadienį atidarytos penkios, Kaune – dvi, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje ir Mažeikiuose - po vieną „Lidl“ parduotuvę.

BNS skaičiavimais, įmonė stato ir planuoja atidaryti daugiau nei 30 parduotuvių įvairiuose šalies miestuose. Bendrovė taip pat vis dar aktyviai įsigyja nekilnojamojo turto visoje Lietuvoje.