V. Putino pareiškimas nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vienas JK pareigūnas pareiškė, kad Londonas galėtų aprūpinti Ukrainą tokia ginkluote.

„Rusija, žinoma, turi, ką pasakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – sakė jis interviu Rusijos televizijai.

„Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.

Paklaustas, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai aprūpintų Ukrainą nusodrinto urano sviediniais, po to, kai Jungtinė Karalystė pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas atsakė, kad Rusija turi didelį kiekį šios ginkluotės.

„Rusija, be abejo, turi, ką atsakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.

Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų likvidavimą (ICAN) ne kartą įspėjo, kad grasinimai branduoliniais ginklais sukuria labai pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo.

ICAN praėjusį mėnesį, minint pirmąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, perspėjo, kad kuo ilgiau tęsis Maskvos karas Ukrainoje, tuo labiau didės branduolinio smūgio rizika.

Vasarį V. Putinas pareiškė, kad Rusija stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas apkaltino Maskvą suspendavus branduolinių ginklų apribojimo sutartį su JAV ir pareiškė, kad tai rodo Europos ginklų kontrolės architektūros po Šaltojo karo pabaigą.

Maskva apie tai pranešė po to, kai praėjusių metų rugpjūtį pagal Naująjį START susitarimą sustabdė Jungtinių Valstijų vykdomus patikrinimus savo kariniuose objektuose.

Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Penktadienį Rusijos naujienų agentūros ir vienas naujienų agentūros AP žurnalistas aptiko A. Galiamovą Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Įraše buvo nurodyta, kad jis ieškomas „dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio“, tačiau nenurodytas įstatymas, kurio pažeidimu jis kaltinamas.

Praėjusį mėnesį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė A. Galiamovą į savo „užsienio agentų“ registrą, o tai reiškia papildomą valdžios kontrolę. Be to, ši etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.

Ministerija, pavartodama Maskvos terminą Rusijos sukeltam karui Ukrainoje pavadinti, tvirtino, kad A. Galiamovas „platino užsienio agentų sukurtą medžiagą neribotam asmenų ratui, pasisakė prieš specialiąją karinę operaciją Ukrainoje, dalyvavo kaip ekspertas ir respondentas užsienio struktūrų sukurtose informacinėse platformose“.

Penktadienį A. Galiamovas sakė AP, kad apie tai, jog yra ieškomų asmenų sąraše, sužinojo iš žiniasklaidos. Jokia teisėsaugos institucija su juo nesusisiekė, todėl jis nežino, kokie kaltinimai jam gresia Rusijoje.

„Manau, kad formaliai tai yra „kariuomenės diskreditavimo“ nusikaltimas, – interviu telefonu sakė A. Galiamovas. – Jis naudojamas prieš visus, kurie atsisako skleisti Kremliaus naratyvą ir bando atlikti objektyvią, nešališką to, kas vyksta, analizę.“

Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimas tapo nusikaltimu pagal naują įstatymą, priimtą po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą. Kremliaus kritikai nuolat sulaukia kaltinimų pagal šį įstatymą.

A. Galiamovas apibūdino prieš jį nukreiptus veiksmus kaip Rusijos vyriausybės „bauginimo strategijos“ dalį.

„Tai nėra bandymas pričiupti mane – tai neįmanoma. Tai žinia kitiems, – sakė jis. – Lyg jie sakytų: „Nekritikuokite, nemanykite, kad jūsų nepriklausomas požiūris į tai, kas vyksta, liks nenubaustas“.

 Rūta Androšiūnaitė

Vėl barbariška okupantų ataka. Du viršutiniai gyvenamojo namo aukštai griuvo kaip kortų namelis. Žmonės nepraranda vilties, kad jų giminaičiai bus rasti gyvi ir nenukentėję. Gelbėtojai ieško butuose įkalintų žmonių po bombardavimo Zaporižioje. Kaip teigia Ukraina, per tyčinį smūgį, kuriuo siekta nužudyti civilius gyventojus, žuvo mažiausiai vienas žmogus, sužeisti – trisdešimt keturi. Tuo metu D. Medvedevas spjaudosi grasinimais. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar išnyko branduolinio konflikto grėsmė? Ne! Išaugo. Kiekvieną dieną į Ukrainą gabenama užsienio ginklų. O tai galų gale priartina šią branduolinę apokalipsę“, – kalbėjo D. Medvedevas.

Įsivaizduokime, kas įvyktų, jei, tarkim, į Vokietijos teritoriją atvyksta branduolinės valstybės vadovas ir yra suimamas. Kas tai? Tai – karo paskelbimas Rusijai.

 

O jeigu būtų suimtas V. Putinas, gąsdina pasauliniu karu.

„Kai kurie kvailiai ir puspročiai, kaip Vokietijos teisingumo ministras, sako: „Gerai, jei V. Putinas atvyks, mes jį suimsime“. Jis teisininkas ar ne? Ar jis supranta, ką tai reiškia?! Akivaizdu, kad šis scenarijus niekada nebus įgyvendintas. Bent akimirkai įsivaizduokime, kas įvyktų, jei, tarkim, į Vokietijos teritoriją atvyksta branduolinės valstybės vadovas ir yra suimamas. Kas tai? Tai – karo paskelbimas Rusijai. Tokiu atveju visas mūsų turtas – raketos ir panašiai, skris į Bundestagą, kanclerio biurą ir taip toliau“, – grasinimais svaidėsi D. Medvedevas.

Negana to, D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija šiemet ketina pasigaminti 1,5 tūkst. tankų ir greitai turės visą bepiločių orlaivių paletę. Jau kelis mėnesius agresorė Rusija atakuoja Ukrainą dronais, kurie naikina šalies infrastruktūrą ir žudo nekaltus civilius. Tiesa, jei ir toliau Rusijos įmonėse kils mistiniai gaisrai, kaip kad vakar Jaroslavlio variklių gamykloje, kuri gamina variklius okupantų armijai bei branduoliniams kompleksams, tai vargu, ar D. Medvedevo kalbos taps realybe.

„Esu tikra, kad priėmus šį arešto orderį, buvo įvertinta ta medžiaga, kuri turi ir leidžia jau rašyti arešto orderį ir jį išduoti. Kitaip sakant, nėra trūkstamų grandžių nustatyti konkrečių pasekmių nuo vaikų deportacijos iki to, kad už tai atsakingas labai konkretus asmuo – Putinas“, – „Žinių radijui“ sakė E. Dobrowolska.

Anot jos, jungtinė prokurorų tyrimo grupė iš įvairių šalių turi surinkti pakankamai įrodymų daugybei V. Putino įvykdytų nusikaltimų karo Ukrainoje metu. Todėl, pažymi teisingumo ministrė, procesas užtrunka.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ar prokuroras, ta bendra jungtinio tyrimo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos prokuratūra, Ukrainos prokuratūra, Lenkijos ar kitos valstybės, apima labai daug epizodų, apima labai daug nusikaltimų, kuriems reikia surinkti įrodymus. Tam tikrą medžiagą kvalifikuoti, suderinti, pažiūrėti, ar visko užtenka, tai tas procesas bus ilgesnis“, – paaiškino E. Dobrowolska.

„Juolab, kad karo nusikaltimų kiekvieną dieną mes turim naujų. Mes turime kiekvieną dieną ir naujų ukrainiečių, kurie bėga nuo karo, liudija apie karo nusikaltimus. Tai puikiai suprantama, kad to dar darbo, kiek bus kvalifikuota karo nusikaltimų, kokių jų bus, bus daug“, – tikino ministrė.

Tai mes dabar jau galime džiaugtis orderiu Putinui ir tai yra turbūt sunkiai įsivaizduojamas tokio greičio pirmasis žingsnis link teisingumo.

Ji įsitikinusi, kad arešto orderių bus ir daugiau, nes bus identifikuota ir daugiau nusikalstamų veikų.

„Esu tikra, kad mes jų (arešto orderių – ELTA) matysime žymiai daugiau, bus žymiai daugiau nusikalstamų veikų“, – pridūrė „laisvietė“.

E. Dobrowolska atkreipė dėmesį, kad ne visi arešto orderiai yra viešinami dėl galimybės atsekti aukas ir pakenkti vaikams ar kitiems nukentėjusiems asmenims.

„Kas yra labai svarbu, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kai išdavė šitą orderį, viešame savo komunikate pažymėjo, kad ne visi arešto orderiai viešinami. Tam tikri arešto orderiai gali būti neviešinami, įkeliami tik į sistemas, ne žiniasklaidai, su tikslu jeigu būtų galima atsekti grandinę tarp aukų, pakenkti vaikams arba kitiems nukentėjusiems asmenims“, – teigė ministrė.

Arešto orderis V. Putinui yra laimėjimas ir Lietuvai

Teisingumo ministrė akcentavo, kad išduotas arešto orderis V. Putinui yra laimėjimas ir Lietuvai, nes Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. E. Dobrowolska pažymi, kad Lietuva turi džiaugtis ir dėl to, kad išdavimo procesas buvo greitas.

„Reikėtų labai pasidžiaugti šiuo rezultatu, tai yra didelis laimėjimas tarptautinės teisės, ir tai yra labai didelis laimėjimas demokratijos, ir taip pat pačios Lietuvos. Nes būtent Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą vos porai dienų nuo invazijos pradžios. Ir būtent pagal Lietuvos pareiškimą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradėjo tyrimą“, – pabrėžė ministrė.

„Tai mes dabar jau galime džiaugtis orderiu Putinui ir tai yra turbūt sunkiai įsivaizduojamas tokio greičio pirmasis žingsnis link teisingumo, jei mes žiūrėtume į tarptautinę teisę bendrai“, – pridūrė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad TBT praėjusį penktadienį paskelbė, jog išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Tai laikoma karo nusikaltimu. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai. Pasak prokuroro, jis galios visą jų likusį gyvenimą.

Kyjivo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Statuto valstybių šalių asamblėja, kuri jungia TBT nares, pareiškime teigė, kad buvo „grasinimų Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir priemonių, nukreiptų prieš jo prokurorą ir teisėjus“.

O didysis rusų vadas mielai apsikeistų vietomis su spalvinguoju scenos talentu, net su visomis naujomis jo pilvo kaladėlėmis ir gal net imtų giedoti choralus tiesioginiame eteryje, kad tik bent kiek būtų galima atsukti laiką atgal. Tik tai neįmanoma.

Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos neatšaukiamas. Ir jis galios iki VVP mirties, nes karo nusikaltimams senaties nėra.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai?

Ukrainos valdžios vertinimais, rusai per karą ištrėmė apie 16 tūkst. vaikų. Rusija pripažįsta pagrobusi 2 tūkst., tačiau ir to daugiau nei pakanka.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai? Galbūt daug šiandieninių bėdų būtų pavykę išvengti, jei savu laiku būtų išaiškinti tikrieji daugiabučių sprogdinimų užsakovai pačioje Rusijoje, pasaulio visuomenė nebūtų akių užmerkusi į kruviną tos pačios Rusijos smurtą Čečėnijoje, Dubrovkos ir Beslano teroro aktų padarinius, mįslingas rusų politikų, žurnalistų ar perbėgėlių mirtis, agresiją Gruzijoje, Rytų Ukrainoje, Krymo užėmimą ar Malaizijos lėktuvo katastrofą. Dėl viso to VVP jau seniai turėjo sulaukti Hagos teismo dėmesio, jeigu ne kaip įtariamasis, tai bent jau kaip specialusis liudytojas. Tačiau, kaip tikina beviltiški optimistai – geriau vėliau negu niekada.

Ekonominiai rodikliai iškalbingesni nei keliaaukštės brežnevinio stiliaus metaforos apie draugystę ir painūs eufemizmai, kuriais Pekinas apibūdina santykius su Maskva.

Apie ką ir kaip kalba aukščiausio lygio pareigūnai, paprastai viešumą pasiekia tik memuruose. Ką vienas kitam sako diktatoriai, neabejotinai žino, bet neišduos trečiųjų šalių žvalgyba. Kol ji nutekins tai, ką naudinga paviešinti, galima tik pamąstyti.

Pu atsiprašo Xi, kad juvelyrišką trijų dienų specialią operaciją Ukrainoje (apie kurią neabejotinai iš anksto informavo Xi) pavertė savidestrukcijos aktu. Kad priminė Vakarams, jog, esama ne tik pigios (kiniškos) darbo jėgos, bet ir tikrųjų vertybių, kurias būtina ginti ne deklaracijomis, bet paraku. Pu planavo prašyti Xi pagalbos. Jei ne ginklu, tai bent amunicija ir bomžpakiais.

Xi klausosi Pu, iš anksto žinodamas, ką atsakys. Jis gali per trečiąsias šalis ar tariamai privačius asmenis pasiųsti tai, ko prašomas. Tačiau Xi – ne koks šrioderis. Jis – žmogus, norintis tapti naujuoju Mao. Į svetimą takelį iš savojo kelio Xi nenuklys net vedamas už parankės.

Žmogus, jau šiandien Kinijos žiniasklaidoje minimas dažniau nei Mao, nenori būti izoliuotos, tegu ir milžiniškos šalies vadovu. Jis pats nori būti milžinas.

Realybę Xi matuoja kitokiais matais. Visa, kas vyksta kitapus Kinijos sienų, Xi vertina per vienpusės naudos kriterijų. Jam nereikia strateginių partnerysčių, sąjungų – tik ekonominių sandorių ir vasalų. Karą Ukrainoje Xi vertina tik operacijos prisijungti Taivaną kontekste. Xi gali per trečiąsias šalis ar tariamai privačius asmenis pasiųsti tai, ko prašomas. Tačiau Xi – ne koks šrioderis. Jis – žmogus, atvirai deklaruojantis tikslą tapti naujuoju Mao. Į svetimą takelį iš savojo kelio Xi nenuklystų net vedamas už parankės. Ne tam jis sulaužė vadovavimo Kinijos komunistų partijai rotacijos tradiciją, kad rizikuotų dėl šalies, turinčios tiek gyventojų, kiek gyvena vidutinio dydžio Kinijos provincijose.

Vykdamas į Maskvą Xi puikiai žinojo apie sankcijas, kurias, Pekinui parėmus Maskvą ginklais, pažadėjo paskelbti JAV. Žinojo, kad, skirtingai nei Rusijos atveju, sankcijos kirstų ne vien Kinijos, bet ir sankcijose nedalyvaujančioms šalims. Todėl nei Rusija, nei Afrika, į kurią Pekinas taip intensyviai investuoja, neatstotų net menkos dalies Vakarų rinkų. Tad gelbėjimosi rato Pekinas neturėtų.

Kita vertus, Xi žino, kad su abipusiai naudingi ryšiai su Vakarais – ne amžini, nes pastarieji per pandemiją suprato priklausomybės nuo pasaulio fabriku tapusios Kinijos pavojų, todėl kardinaliai keičia požiūrį į ekonominį saugumą: rūpinasi perkelti gamybą į logistikos ir politine prasme saugesnes vietas. Žinoma, tai pasiekti pavyktų ne anksčiau 2026-2027 m., tad iki to laiko Vakarai, net ir mosuodami sankcijų vėdzu, nenukirs ryšių su Kinija.

Tačiau Xi – ne koks šrioderis. Jis – žmogus, norintis tapti naujuoju Mao. Į svetimą takelį iš savojo kelio Xi nenuklys net vedamas už parankės. Žmogus, jau šiandien Kinijos žiniasklaidoje minimas dažniau nei Mao, nenori būti izoliuotos, tegu ir milžiniškos šalies vadovu. Jis pats nori būti milžinas. Antraip nė nebūtų tapęs mirtinų priešų, Irano ir Saudo Arabijos.

Vykdamas į Maskvą Xi buvo nusiteikęs pasiimti tiek rusiškos ekonomikos gėrybių, kiek paneštų jo svita.

Tačiau kelionės išvakarėse įvyko tai, kas sujaukė Xi planus ir neabejotinai sukėlė jo susierzinimą.

Paaiškėjo, kad Xi bus priverstas spausti ranką žmogui, kuris dėl Hagos tribunolo išduoto arešto orderio, it koks vagis su apykoje gali judėti tik po savo kiemą. Ką globalios politikos milžinas gali pasakyti ateities nebeturinčiam veikėjui? Apie ką tartis, jei Pu negali būti tikras ne tik dėl būsimų sandorių, bet ir dėl savo paties saugumo?

Manykime, kad žvelgdamas į Pu, Xi mato jau nebe potencialo turintį vasalą, bet žmogų, nebesugebantį suvaldyti nei savo liguistos fantazijos, nei kojų, kurias, erzindamas aplinkinius, nuolat judina net ir pozuodamas protokolui.

Derybose buvo pademonstruota vienybė prieš Vakarus, tačiau nebuvo jokių akivaizdžių ženklų, kad pavyks pasiekti proveržį siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.

Valstybės išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje ir susitarė gilinti partnerystę, kuri tapo glaudesnė V. Putinui pradėjus puolimą Ukrainoje.

Xi Jinpingo lėktuvas iš Maskvos Vnukovo oro uosto išskrido po išlydėjimo su garbės sargyba ir Rusijos bei Kinijos himnais, sakoma valstybinės agentūros „RIA Novosti“ pranešime.

Kinijos prezidentas trijų dienų vizitą, per kurį netrūko pompastikos, užbaigė netrukus po to, kai Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) išvyko iš Kyjivo. F. Kishida Ukrainos sostinėje netikėtai apsilankė antradienį, atitraukdamas dalį dėmesio nuo Xi Jinpingo vizito Rusijoje.

V. Putinas pareiškė, kad yra atviras deryboms dėl Ukrainos, ir palankiai įvertino Pekino 12 punktų poziciją dėl karo, kurioje raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Maskvoje kinų lyderis stūmė Pekino taikos planą Rusijos užpultai Ukrainai, bet jį Vakarų šalys jau atmetė.

„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali tapti taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – sakė V. Putinas po derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

„Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – tvirtino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją derėtis ir laukia atsakymo iš Pekino.

„Mes pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Tačiau Jungtinės Valstijos pareiškė nemanančios, kad Kinija gali būti nešališka tarpininkė – tai kol kas pati tiesmukiausia Vašingtono kritika Pekinui, siekiančiam būti tarpininku dedant pastangas užbaigti konfliktą.

„Neribotos galimybės“

Pastaraisiais metais Maskva ir Pekinas sustiprino bendradarbiavimą, abiem šalims siekiant atsverti JAV dominavimą pasaulyje.

Kinijos vadovo vizitas Maskvoje buvo laikomas postūmiu V. Putinui, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

„Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas per valstybinę vakarienę po derybų, kurios metu jis kėlė tostą už, jo žodžiais, Rusijos ir Kinijos žmonių klestėjimą.

Anksčiau per valstybinę televiziją transliuotose pastabose jis pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu abiejų šalių santykių pobūdžiu.

Antrąją vizito Maskvoje dieną Xi Jinpingas sakė, kad ryšiai su Rusija „įžengia į naują erą“.

V. Putinas derybas pavadino „prasmingomis ir nuoširdžiomis“ ir sakė, kad Rusija, kuri dėl sankcijų iš esmės buvo atkirsta nuo Europos rinkų, galės patenkinti „augantį Kinijos energijos poreikį“.

Energetika buvo vienas pagrindinių Xi Jinpingo vizito akcentų, ir V. Putinas paskelbė, kad abi šalys pasiekė susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“, kuris sujungs Sibirą su šiaurės vakarų Kinija.

Kaltinimai JAV

Bendrame pareiškime abu lyderiai nusitaikė į Vakarus, kaltindami Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio saugumui.

„Šalys ragina Jungtines Valstijas liautis kenkus tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašališką karinį pranašumą“, – sakoma Rusijos ir Kinijos pareiškime.

Jos taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

Pirmadienį Xi Jinpingas ir V. Putinas surengė keturias su puse valandos trukusias derybas ir vadino vienas kitą „brangiu draugu“.

Kinija ir Rusija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dažnai dirba išvien, naudodamosi savo, kaip nuolatinių Tarybos narių, veto teise, kad pasipriešintų Vakarams.

Rusijos puolimas Ukrainoje taip pat sustiprino Vakarų valstybių nuogąstavimus, kad Kinija vieną dieną gali bandyti perimti savivaldžios Taivano salos, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi, kontrolę.

Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad Pekino veiksmai gali būti „vilkinimo taktika“, kuria siekiama padėti Maskvai.

Jungtinės Valstijos taip pat apkaltino Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.

Japonų premjero viešnagė Kyjive

Xi Jinpingo kelionė sutapo su netikėtu Japonijos ministro pirmininko F. Kishidos vizitu į Kyjivą. Jis, be kita ko, lankėsi Bučoje – mieste, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos padariusios žiaurių nusikaltimų per okupaciją praėjusiais metais.

„Mūsų derybos su ponu Kishida buvo gana produktyvios“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.

„Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą dirbti kartu su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį tarptautinės tvarkos, apsaugos nuo agresijos, apsaugos nuo Rusijos teroro labui“, – sakė jis.

F. Kishida, paskutinysis iš Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių lyderių, apsilankęs šioje šalyje, pastaruoju metu patyrė vis didesnį spaudimą vykti į šią kelionę, nes Japonijoje gegužę vyks grupės aukščiausiojo lygio susitikimas.

V. Zelenskis antradienį patvirtino, kad G-7 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus vaizdo ryšiu.

Be to, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių (14,5 mlrd. eurų) dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą.