"Kokteilis", po to, kai pateikė pikantišką žinią apie tai, kad lietuviai, labiau nei latviai ar estai, negali gyventi be televizorių ir per juos rodomų programų, sulaukė gausybės komentarų.
"Alkoholis, narkotikai, televizorius – lygiavertės lietuvių priklausomybės, – pareiškė Zelemunčikas. – Prieš penkerius metus nusipirkau tą reklamos transliuotoją, o dabar tik tiek naudos, kad pasimankštinu šluostydamas dulkes. Vienu žodžiu, televizorius – tai tik brangus lankstinukų ir skrajučių, kurios anksčiau maišais kišdavo į pašto dėžutes, pakaitalas. Geriau perskaityti gerą knygą, kurią galima rasti bibliotekoje arba kompiuteryje, o ne televizinei muilo operai laiką gaišti."
Norėtų susigrąžinti pinigus
Skaitytojas MT atviravo, kad prieš penkerius metus, kai pirko televizorių, keletą filmų pažiūrėjo. O dabar norėtų susigrąžinti pinigus už nereikalingą daiktą.
"Užtektų paties pigiausio ir mažiausio televizoriaus. Programos nevertos jokių komentarų", – savo nuomonę pareiškė klaipėdietis.
Sveikata pagerėjo
O "Kokteilio" gerbėjas iš Girulių palygino: "Televizorius – tai propagandos ministras Josephas Goebbelsas. Jau eina aštunti metai, kai jo nežiūriu. Akivaizdžiai pajaučiau, kad nervai nurimo, sveikata pagerėjo".
Panašiai, gal net geriau, jaučiasi Arūnas: "Televizoriaus nežiūriu nuo 2011 metų. Esu sveikas ir laimingas."
Atsigręžus į istoriją
Kiek daugiau nei prieš šimtą metų – 1928 m. liepos 3 d. JAV už 75 dolerius buvo parduotas pirmasis pasaulyje firmos "Baird" televizorius. Palyginti, "Ford T" automobilis tada kainavo 290 dolerių.
Pirmoji televizijos laida – pjesė "Karalienės pasiuntinys" – pasirodė eteryje 1928 m. rugsėjo 11 d. Ją transliavo eksperimentinė televizijos stotis, kuri priklausė "General Electric" kompanijai.
"Kokteilio" klausimas
Ką pirmiau įjungiate įėję į namus: šviesą ar televizorių?
