Kaip antradienį pranešė fondas, pirmadienį priimtu tarybos sprendimu finansavimas 2024-iems metams skirtas iš viso 71 viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui.

Regioninei žiniasklaidai fondas paskirstė daugiau nei pusantro milijono eurų, kultūros leidiniams – 351 tūkst. eurų.

Didžiausia parama iš kultūrininkų skirta dvisavaitiniam laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ (53,9 tūkst. eurų), žurnalui „Literatūra ir menas“ (49,7 tūkst. eurų), savaitraščiui „7 meno dienos“ (43,9 tūkst. eurų).

Finansavimo negavo leidiniai „Iliustruotoji istorija“, „Lamų slėnis“, „Artuma“.

Iš regioninės žiniasklaidos didžiausią paramą gavo leidiniai „Santaka“, „Klaipėda“, „Panevėžio kraštas“, „Vakarų ekspresas“, „Pajūrio naujienos“, „Alytaus naujienos“, „Anykšta“, „Šilalės artojas“, „Tauragės kurjeris“, „Šiaurės rytai“, „Rinkos aikštė“, „Telšių žinios“, „Utenos diena“ ir „Gimtasis Rokiškis“ – jiems skirta po 40 tūkst. eurų. Paramos negavo radijo stotis „SOL FM“, Švenčionių krašto laikraštis „Žeimenos krantai“.

Anot Medijų rėmimo fondo, netrukus su finansavimą laimėjusiomis įstaigomis bus pasirašomos veiklos finansavimo ir įgyvendinimo sutartys, po to lėšos gavėjus turėtų pasiekti per penkias darbo dienas.

Šiuo metu vyksta paraiškų administracinės atitikties vertinimas.

Medijų rėmimo fondą Kultūros ministerija įsteigė pernai rudenį, jis nuo sausio pakeitė iki tol paramą žiniasklaidai administravusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Naujojo fondo biudžetas yra dvigubai didesnis nei ankstesniojo ir siekia 6,5 mln. eurų.

„Lietuvoje kūdikių patikra dėl imunodeficito nevykdoma, tai yra labai gaila ir tikimės, kad ateityje situacija pagerės. Iš principo, būtų galima diagnozuoti ląstelinius arba kombinuotus imunodeficitus iš karto po gimimo“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadovė Edita Gasiūnienė.

Pasak jos, jeigu kaulų čiulpų transplantacija atliekama vaikui dar neturėjus pirmų infekcijų, bet nustačius ženklų genetinį defektą, iš principo vaikas yra sveikas ir gali gyventi visiškai normalų gyvenimą.

„Kai prasideda pirmosios infekcijos (...) ir organai yra pažeidžiami, ir atlikus transplantaciją yra liekamieji reiškiniai po infekcijų, kurie tokios geros gyvenimo kokybės nebeduoda“, – teigė gydytoja.

„Tad labai skatintume kūdikių patikrą ateityje įdiegti ir šiai ligai“, – pridūrė E. Gasiūnienė.

Ji pažymėjo, kad ikimokykliniame amžiuje nekomplikuotomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kai nereikia antibiotikų, sirgti yra normalu iki septynių-aštuonių kartų per metus. Suaugusiajam – du-tris kartus per metus.

Šeimos gydytojų ir kraujo donorystės svarba

Anot Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos Lauros Malinauskienės, kadangi imunodeficito simptomai yra įvairūs, ligą atpažinti nelengva ir jos diagnozė įprastai užtrunka keletą metų.

Dėl to šeimos gydytojo vaidmuo yra labai svarbus, nes jis mato visą žmogaus gyvenimą, visas ligas, kokios buvo, kaip dažnai reikėjo antibiotikų, kokių neįprastų turėjo infekcijų.

„Dėl to šeimos gydytojo vaidmuo yra labai svarbus, nes jis mato visą žmogaus gyvenimą, visas ligas, kokios buvo, kaip dažnai reikėjo antibiotikų, kokių neįprastų turėjo infekcijų. Ir jis galėtų būti pirmasis (...), kuriam šauna į galvą, kad ne tik paprastos ligos, bet daugiau kažkas yra, ir nusiųsti tą žmogų specialistui“, – kalbėjo L. Malinauskienė.

Jos teigimu, gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų budrumas turėtų būti padidintas, jei kažkas yra neįprasta, pacientas dažnai serga kitomis ligomis, sunkiai pasiduodančiomis gydymui.

„Labai svarbu būti donorais, nes iš kraujo preparatų yra gaminami vaistai, skirti imunodeficitu sergamiems žmonėms. (...) Kartais reikia kitų vaistų, kurie reguliuoja sudėtingus mechanizmus imuninėse ląstelėse, ir tiems žmonėms padėti tikrai galima“, – pabrėžė medikė.

Imunodeficito centruose nustatyta keli šimtai atvejų

Pirminio imunodeficito centrai Lietuvoje yra įsteigti LSMU Kauno klinikose ir VU Santaros klinikose. E. Gasiūnienės teigimu, pirminį ligos ištyrimą galėtų atlikti ir Klaipėdos universiteto ligoninė.

„Dažniausiai imunodeficito pacientus sutinka šeimos gydytojai, bet kasdienėje praktikoje jų dažniausiai sulaukiame iš ausų, nosies, gerklės specialistų, pulmonologų ir gastroenterologų“, – nurodė ji.

Pirminiai imunodeficitai yra retos vienam iš 2 tūkst. žmonių ar rečiau pasitaikančios ligos, išskyrus selektyvų imunoglobulino A deficitą, diagnozuojamą vienam iš 300 žmonių.

Medikų teigimu, Lietuvoje ne visi imunodeficitai diagnozuoti, bendrai nuo minėtų centrų įkūrimo pradžios liga nustatyta apie 300 žmonių.

Pirminiu imunodeficitu sergantis Laurynas Ramanauskas ragina išgirdusiuosius šią diagnozę jungtis prie Lietuvos pirminių imunodeficitų draugijos „Imunas“ veiklos, organizacijos tikslas – teikti psichologinę paramą, informaciją imunodeficitu sergantiems žmonėms.

Draugijos valdybos narys pažymėjo, kad sergant šia liga galima gyventi visiškai normalų gyvenimą.

Prieš dešimt metų atsirado papildomas vaistas, kurį pats galiu susileisti į pilvo poodį kas savaitę.

„Prieš dešimt metų atsirado papildomas vaistas, kurį pats galiu susileisti į pilvo poodį kas savaitę. Nebereikia gulti į ligoninę. Per dešimt metų apie 100 kartų po vieną dieną gulėjau ligoninėje, dabar ten būnu labai retas svečias“, – sakė jis.

Kaip skelbia Kauno klinikos, pirminio imunodeficito rizika kyla bet kurio amžiaus asmeniui, kuriam dažnai pasikartoja ar išlieka infekcija. Pagrindinis šios ligos simptomas – padidėjęs imlumas infekcijoms, ypač kvėpavimo takų.

Ligą gali signalizuoti daugiau nei vienas plaučių uždegimo atvejis, dvi ar daugiau ausų infekcijos, dvi ar daugiau sinusinės infekcijos per metus, lėtinis viduriavimas su svorio netekimu, pasikartojančios virusinės infekcijos, pasikartojantys gilūs odos ar kitų organų pūliniai.

Taip pat – pakartotinai reikalingi intraveniniai antibiotikai efektyviam infekcijos gydymui, pasikartojanti grybelinė infekcija burnoje, ant odos ar kituose organuose, šeimoje esantis pirminiu imunodeficitu sergantis giminaitis.

Vaikams infekcijų dažnis gali būti didesnis, pirminį imunodeficitą jiems gali išduoti nepakankamas svorio prieaugis ar ūgio atsilikimas.

Kaip pranešė ministerija, geriausio 2023-iųjų bibliotekininko vardas suteiktas Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos skyriaus vedėjai Ramunei Balčikonienei.

Geriausio praėjusių metų bibliotekos vadovo vardą pelnė Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekų metodikos skyriaus kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė įvertinta geriausiu jaunojo bibliotekininko vardu.

Geriausius šalies bibliotekininkus pasveikinęs kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi, kad ši bendruomenė ne tik jautriai atliepia piliečių poreikiams, bet ir toliau nelieka nuošalyje pagalbos Ukrainai ir ukrainiečiams klausimu.

„Geriausias atsakas matomai agresijai ir blogiui – tiesiog tęsti savo darbus, gyventi visavertį europietišką gyvenimą. Linkiu bibliotekoms likti tiek užuovėjos nuo rūpesčių, tiek žmogaus tobulėjimo vieta“, –  pranešime cituojamas S. Kairys.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje antradienį taip pat pasirašytas pirmasis Lietuvos bibliotekų asociacijų ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant šalies švietimo ir kultūros politikos tikslus, stiprinant bibliotekų tinklą.

Kaip skelbia M. Mažvydo biblioteka, ketinimų protokolą pasirašė visi septynių šalies bibliotekų asociacijų – Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos – vadovai.

Jie sutarė skatinti mokslo ir visuomenės dialogą, plėtoti „piliečių mokslo“ projektus, veikti kartu įgyvendinant Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, pilietinį aktyvumą, atsparumą informacinėms grėsmėms.

„Ypač svarbu pažymėti, kad šis susitarimas sudarys puikias sąlygas stiprinti įvairių sektorių bibliotekininkų profesinį bendradarbiavimą ir atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą“, – pranešime cituojama Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Kaip anksčiau informavo teismas, du kartus dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų teistas ir šiuo metu kalintis jaunimo mentorius R. Jakštys vėl kaltinamas jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimu.

Žinomam mentoriui bei moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R. Jakščiui pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš tris nepilnamečius asmenis.

Šiuos nusikaltimus R. Jakštys kaltinamas padaręs nuo 2018 iki 2020 metų.

Pasak teismo, asmuo kaltinamas atlikęs veiksmus, galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą.

Anot prokuratūros, už šį nusikaltimą numatytas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Kauno apskrities policijos kriminalistai.

Baudžiamoji byla dėl nepilnamečių apsaugos bus nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose.

R. Jakštys jau atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitus seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.

Vyro skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nustatė, kad asmuo nusikaltimų metu nebuvo recidyvistas ir balandžio pradžioje sušvelnino įkalinimą iki dvejų su puse metų.

Apygardos teismas nukentėjusiųjų atstovams iš R. Jakščio taip pat priteisė 3,1 tūkst. eurų išlaidų už advokato pagalbą, paliko patenkintus civilinius ieškinius, kuriais nukentėjusiesiems priteista 22 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Kauno apylinkės teismas prieš tai R. Jakščiui buvo skyręs trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Jie teigia mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir ieško kitų vietos politikų paramos.

Kaip šią savaitę nurodė Kauno tarybos opozicijoje esantys konservatoriai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija mero įgaliojimų nutraukimą inicijuoti siekia atsižvelgdama į informaciją apie „Vičiūnų“ darbuotojų atstovavimą Rusijos maisto pramonei.

Remdamasi Lietuvos žvalgybos informacija LRT praėjusią savaitę paskelbė, kad „Vičiūnų grupės“ gamykla „Vičiunai-Rus“ rusams atstovavo susitikimuose su Kubos pareigūnais. Vienas iš „Vičiūnų grupės“ savininkų yra Kauno meras V. Matijošaitis.

Pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos.

„Manome, kad Valstybės saugumo departamento pristatytoje saugumo grėsmių analizėje ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos“, – TS-LKD pranešime cituojamas konservatorių Kauno skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius.

TS-LKD frakcijos Kauno taryboje seniūnas Martynas Prievelis BNS nurodė, kad už interpeliaciją pasirašo visi aštuoni frakcijos nariai, kitų politikų apsisprendimo bus laukiama iki balandžio 11 dienos.

„Jau neseniai yra išsiųsta visiems kitų frakcijų nariams, įskaitant ir „Vieningo Kauno“ (valdančiosios Kauno tarybos frakcijos – BNS)“, – teigė M. Prievelis.

Kaip BNS nurodė Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis, „opozicijos darbas žaisti šitą žaidimą, o kas vyksta mieste ir kaip miestas keičiasi, visi matome“.

„To darbo yra labai daug, jis dirbamas, jei kažkas kažkam atrodo negerai dėl tokių situacijų, dėl kurių reikėtų daryti sumaištį, jie tą sumaištį nori daryti ir daro. O aš žiūriu į miestą ir miesto pokyčius su viltimi, kad mes eisime vėl tolyn ir pirmyn statydami tiltus ir ne tik tai. Jei kažkam tai netinka, tegul jie kaitalioja“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Paklaustas, ar kažkas iš valdančiosios daugumos narių galėtų paremti interpeliaciją, jis teigė dar nematęs konservatorių kreipimosi ir nurodė, kad „Vieningą Kauną“ vienija veiklos, kurios „akivaizdžios ir tikrai yra matomos“.

„Tikrai jos užkuria sekantiems žingsniams daryti, o tai, kas iš šalies bando vienaip ir kitaip sutrukdyti, žinoma, gal žmonės turi savo nuomonę“, – tvirtino J. Audėjaitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Audronė Jankuvienė BNS sakė, kad frakcija pasiūlymo dėl mero interpeliacijos kol kas neturi.

„Kai gausime, ją svarstysime. Kol kas apie tai nesame šnekėjęsi“, – tvirtino A. Jankuvienė.

Ji pridūrė nemananti, kad interpeliacija būtų sėkminga, nes praėjus visas procedūras, už mero atstatydinimą turėtų balsuoti trys penktadaliai – bent 25 tarybos nariai.

„Turint minty labai tvirtą „Vieningo Kauno“ daugumą taryboje, nemanau, kad „Vieningame Kaune“ būtų žmonių, kurie palaikytų mero interpeliaciją. Diskusija yra viena, bet, žinote, reikia rezultato. (...) Reiktų, turbūt, apie 10 žmonių, kad balsuotų iš „Vieningo Kauno“ (už interpeliaciją – BNS)“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Kauno taryboje seniūno Dariaus Razmislevičiaus, socialdemokratams už mero interpeliaciją „niekas nesiūlė dar pasirašyti“.

„Reikia apsvarstyti, žiūrėti, koks interpeliacijos tekstas. (...) Vienas negaliu nuspręsti, turime apsvarstyti frakcijoje ir kituose partijos formatuose, turime išsidiskutuoti, čia nėra vienasmenis sprendimas“, – kalbėjo D. Razmislevičius.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti bent trijų penktadalių balsų dauguma.

Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso taryboje yra 41 narys.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

 „Aš esu gal ir emocingas, nors taip neatrodau, bet vis tiek partijos narys aš esu seniai. Mačiau, į ką veda skaldymas, susiskaldymas kriziniais laikotarpiais, man tai nėra labai priimtina ir gera praktika“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė A. Anušauskas, paklaustas, ar liks konservatorių gretose.

Pasak jo, „turime ieškoti bendro sutarimo nepaisant nuomonių skirtumo“.

„Tik pažadu, kad mano nuomonė nebūtinai gali sutapti su kažkieno, tegul ir partijos vadovo, nuomone“, – pridūrė politikas.

A. Anušauskas krašto apsaugos ministru dirba nuo kadencijos pradžios 2020 metais, tačiau praėjusią savaitę įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą.

Premjerė teigia, kad ministrą nori pakeisti dėl nepakankamo A. Anušausko aktyvumo.

Pasak jo, anksčiau Kremliaus režimo organizuotos operacijos Lietuvoje nebuvo susijusios su fiziniu smurtu.

„Dabar jau peržengta tam tikrai riba“, – pirmadienį transliuotoje TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė K. Budrys.

„Ir žinoma, kad turėtume peržiūrėti savo veikimą, jis turėtų būti keliomis kryptimis. Kas susiję su mūsų institucijoms, peržiūrėti, ką turime Lietuvoje ir kokias priemones taikome, dar kartą sugrįžtant prie artimos apsaugos“, – teigė jis.

Jo teigimu, kita saugumo užtikrinimo dalis susijusi su opozicionierių rūpesčiu savimi. Pasak K. Budrio, jie „negali gyventi patys tokiame pačiame režime, kokiame gyvena“.

„Negali daryti to, kai žinai, kad į tave kėsinasi, kaip kad elgtųsi bet kuris kitas pilietis. Turi laikytis bent jau elementarių saugumo reikalavimų. Tai irgi reikia nuolat priimti. Mes čia turime reikalą ne su savo valstybės piliečiais, su kuriais mūsų santykis yra šiek tiek kitoks dėl tų pačių piliečių pareigų mūsų atžvilgiu“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot prezidento patarėjo, su opozicijos veikla susijusių grėsmių vertinimas keičiasi.

„Tai reiškia, kad agresyvėja oponentas, kad yra aukštos vertės taikiniai Lietuvos teritorijoje, tas buvo aišku. (...) Pasistūmė kartelė, ką sau nori ir gali leisti tarnybos. Būtų naivu tikėtis, kad iki tol jos negalėjo fiziškai prieiti prie čia esančių asmenų, turėjome įvairių kibernetinių atakų nutraukiant transliacijas, turėjome įkyrius neva žurnalistus, provokatorių, siekiančių situacijų, lakstančių nuo Lietuvos teisėsaugos“, – sakė K. Budrys.

Anot prezidento patarėjo, tokie išpuoliai daro neigiamą įtaką Lietuvos įvaizdžiui, net jei pagrindinis operacijos uždavinys nebuvo diskredituoti valstybę.

„Turime minimizuoti tą žalą ir proaktyviau dirbti su opozicijos žmonėmis, kad saugumas būtų pakeltas į kitą lygį, nes čia tikrai yra rezervo neišnaudoto“, – teigė K. Budrys.

Praėjusią savaitę Vilniuje buvo užpultas ir plaktuku sumuštas čia gyvenantis vienas artimiausių velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygių L. Volkovas.

Lietuvos žvalgyba teigimu, tikėtina, kad tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų organizuota operacija, skirta stabdyti opozicionierių veiklą prezidento rinkimų įkarštyje.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė, kad per penkias dienas nuo įvykio padarytas didelis darbas renkant ir analizuojant įrodymus, „toliau intensyviai renkami nauji įrodymai“.

Pasak K. Budrio, šiuos klausimus prezidentas ketina aptarti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Linu Pernavu ir generaline prokurore Nida Grunskiene dar prieš susitikimą su kandidatu pakeisti A. Anušauską pareigose Laurynu Kasčiūnu.

„Dėl to prezidento reakcija buvo, kad šito taip nepaliks, nes reikia aiškumo. Tai labai konkrečiai kažkokie asmenys, kažkokie interesai, kažkurios įmonės. Dėl to dar prieš susitikdamas su kandidatu prezidentas matysis su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir generaline prokurore, apie tai kalbėsis, tiek apie galimus konkrečius atvejus, tiek apie korupcijos rizikos valdymą krašto apsaugos sistemoje“, – pirmadienį transliuotoje TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė K. Budrys.

G. Nausėda trečiadienį ketina susitikti su į ministro postą siūlomu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku L. Kasčiūnu ir aptarti A. Anušausko išsakytas „galimų korupcijos pėdsakų problemas“.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė informavusi prezidentą apie gautą krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą ir su valstybės vadovu aptarusi kandidatūras į šias pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti antradienį.

Savaitgalį su A. Anušausku susitikęs G. Nausėda sakė, kad L. Kasčiūnas yra tik vienas iš kandidatų pakeisti ministrą, ir tvirtino, jog sprendžiant dėl kandidatūros jam bus svarbu užtikrinti sklandų darbų krašto apsaugos sistemoje tęstinumą.

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.

STT nurodė jokių ikiteisminių tyrimų dėl korupcijos krašto apsaugos sistemoje 2020 – 2024 metais nepradėjusi.

Pagal vasario 28 dieną registruotą sprendimo projektą, įvertinusi 20 teikimų, komisija siūlo skirti premijas Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui Janušaičiui, kompozitorei Giedrei Pauliukevičiūtei, meno kūrėjai Julijai Pociūtei ir aktoriui Dainiui Svobonui.

M. Beinarį siūloma apdovanoti už Volfgango Mocarto vaidmenį miuzikle „Mozart!“, Romo Kalantos vaidmenį roko operoje „1972“, pasirodymą pernai vasarą vykusiose gastrolėse Vengrijoje.

E. Janušaičiui apdovanojimas siūlomas už eilėraščių knygas „Vėjų gaudyklė“, „Žaliakalnio ložė“, romanus „Su manimi ir be manęs“, „Čia esu aš“.

G. Pauliukevičiūtei premija – už beveik tris dešimtmečius apimančią kūrybą, pedagoginę ir įvairiapusę muzikinę veiklą, ryškų įnašą į Lietuvos ir Kauno muzikinę kultūrą.

J. Pociūtę siūloma apdovanoti už pernykštį dalyvavimą tarptautinėje meno mugėje „Art Vilnius“, Dailininkų sąjungos veikloje, atstovavimą Kauno menininkams užsienio projektuose.

D. Svoboną siūloma įvertinti už ilgametę, reikšmingą kultūrinę veiklą Kauno mieste. Pernai jis sukūrė Prospero vaidmenį „Audroje“, vaidino spektaklyje „Dorianas“, kurio kūrybinė grupė apdovanota „Fortūnos“ prizu.

Kauno miesto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už praėjusių metų sėkmingą kūrybinę ir meninę veiklą, ilgametę ir reikšmingą kultūrinę veiklą Kaune, įsimintiniausią kultūros iniciatyvą, geriausią jaunojo menininko ar kolektyvo debiutą.

Kasmet skiriama iki penkių premijų, vienos premijos dydis – 3 tūkst. eurų.

Artimiausias Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis vyks antradienį, kovo 12 dieną.