Pirmadienio rytą prie Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės iškilo plakatai su užrašais „Seimūne, ar girdi mus?“. Tokiais retoriniais klausimais buvo siekiama atkreipti seimo narių dėmesį į svartomą Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisą, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. Šioje pataisoje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir jos narės įžvelgia nemažai spragų.

Protestuodamos savivaldos siekia, kad visi gerai besimokantys studentai galėtų gauti valstybės finansavimą savo studijoms. Taip pat siekiama suvienodinti studentų teises, numatant, jog akademinę skolą studentas gauna tik po įstatyme numatyto nemokamo egzamino perlaikymo. Akivaizdu, jog įstatymo pataisa prasilenkia su konstitucija, kurioje teigiama, jog kiekvienas gerai besimokantis studentas gauna nemokamą mokslą. Tačiau šis argumentas valstybės valdytojams, ko gero, per menkas, nes vienareikšmiškai siekiama šią įstatymo pataisą patvirtinti.

Popiet uostamiesčio studentai prisijungė prie antrosios akcijos dalies. Jos metu visiems seimo nariams elektroniniu paštu buvo siunčiami laiškai su pagrindiniu klausimu: „Seimo nary, ar girdi studentus?“, kurių turinyje buvo keliama dar daugiau klausimų: „Kodėl, mokydamasis geriau nei „7“, vis dėlto, nebūtinai gausi valstybės finansuojamą vietą, nors LR Konstitucijoje ir teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus lengviau tapti „gerai besimokančiu“ nei kitoje? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje skola gaunama iš karto po egzamino, kitoje po perlaikymo?”. Tokiais laiškais buvo stengiamasi trukdyti seimo narių darbą ir taip atkreipti dėmesį į studijų įstatymo pataisą, kurią šie turi svarstyti birželio 23 dieną. Laiškus siuntė kiekvienas Lietuvos studentas asmeniškai, visiems seimo nariams, tad galima įsivaizduoti, kelis šimtus laiškų galėjo rasti seimūnai savo el.pašto dėžutėse.

Jei pataisa bus priimta, tuomet valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats, t.y. studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę „7“ vidurkį ir neturintys akademinių skolų, nebūtinai gaus valstybės finansavimą. Belieka tikėtis, jog studentų balsas bus išgirstas, o seimo nariams studentų nuomonė ne “dzin”, nes ši pataisa turės įtakos ne seimo narių, o studentų ateičiai.

Gegužės 27 dieną Klaipėdos universiteto Menų fakultete nuskambėjo koncertas „Dovanoju tau muziką“, kuriame buvo galima išgirsti lietuvių ir pasaulio kompozitorių vokalinę muziką. Trys jaunos, energingos Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentės Evelina Greiciūnaitė, Erika Ostrenkova ir Rosana Štemanetian nusprendė nustebinti Klaipėdą ir kasdienybę praskaidrinti klasikinės muzikos skambesiu. Vakaro svečiai: Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos moksleiviai Marius Piržgintas, kuris vedė renginį ir Greta Dulkytė, kuri atliko kelis klasikinius kūrinius.

Dalyvė bei organizatorė Evelina Greiciūnaitė džiaugėsi galėdama surengti koncertą: „Esame Klaipėdos universiteto Menų fakulteto lektorės Giedrės Zeicaitės dainavimo klasės studentės, tad apie koncertus dažnai mąstome, juk tai susiję su mūsų specialybe, o idėja apie šį koncertą „Dovanoju Tau muziką“ kilo spontaniškai, tiksliau sakant, prie kavos puodelio.“

„Mes, studentės, norėjome visiems padovanoti nemokamą koncertą, kuriame jie galėtų pasiklausyti gražios muzikos. Norėjome pasidalinti savo darbu su visais ir parodyti, kad klasikinė muzika yra labai graži ir ją reikia skleisti. Nenorėjome būti tos, kurios tik mokosi ir atrodo, kad vis nieko neišmoksta. Buvome nuoširdžios“ – tikino Evelina.

Solistėms padėjo dvi nuostabios pianistės, daugelio konkursų laureatės Edita Zizaitė-Ambrozaitienė ir Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Merginas paruošė dainininkė Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto dėstytoja lektorė Giedrė Zeicaitė. Renginio idėja – dovanoti muziką – puikiai pasiteisino.

Gegužės 21 dieną nugriaudėjo šauniausio Klaipėdos universiteto (KU) studento rinkimai, kuriuose iš dešimties atstovų buvo renkamas vienas - pats įsimintiniausias, draugiškiausias bei linksmiausias studentas. Pirmą kartą tokiuose rinkimuose nugalėtoju tapo Mantas Zubrickas. Dalyviai turėjo paruošti prisistatymą, kitaip tariant, padaryti namų darbus, taip pat apie universitetą bei studentų sąjungą klausimus atsakinėti viktorinoje, atlikti įvairias užduotis bei suvaidinti vaidybines situacijas.

Perspektyvos bei komandinis darbas

Pagrindinė organizatorė Viktorija džiaugėsi galėdama pasidalinti įspūdžiais apie praūžusį renginį: „Diana Mickutė, kadenciją baigusi Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė, dalijosi prisiminimais apie vykusius panašaus žanro renginius, taip ir kilo mintis išrinkti šauniausią KU studentą“. Mergina taip pat neslepia jaudulio: „Esame pakankamai nauja komanda, tad besidalijant darbus buvo baimės ir minčių, ar tikrai visi padarys savo darbus laiku, bet komanda lūkesčius pateisino su kaupu!“

Viktorija džiaugiasi, kad prie renginio prisidėjo fakultetinės atstovybės ir prezidiumo komanda: „Toks bendruomeniškumas - didelė paskata kitiems renginiams. Esu labai laiminga, jog visi 10 dalyvių buvo originalūs. Kiekvienas turėjo savų pliusų. Manau, toks renginys laikui bėgant įgaus didesnį mastą ir parodys, kiek mūsų universitetas turi šaunių studentų“. Mergina tiki, kad šis renginys taps tradicija, ir tikina, kad kitais metais jis ir vėl įvyks.

Netikėta pergalė

Šiais metais nugalėtoju tapęs Mantas džiaugiasi, jog buvo išrinktas šauniausiu studentu. Nors iš pat pradžių vaikinas dvejojo, ar dalyvauti, tačiau dabar džiaugiasi, kad jį paskatino bendrakursė: „Kai pranešiau savo bendrakursėms apie šauniausio studento rinkimus, viena grupės draugė iškart pasakė, kad niekur neišsisuksiu ir būsiu jos užregistruotas.“

Ilgai dvejojęs ir laimėti nesitikėjęs vaikinas neslepia jaudulio: „Kai važiavau į rinkimus, širdis drebėjo, bet kai jau buvau vietoje, atsisėdau ir pagalvojau, kad reikia mėgautis, nes dar trys metai prieš akis“. Mantas tikina, kad pergalę pasiekti padėjo noras būti čia ir dabar, bei buvimas savimi.

Paklaustas apie kitų metų rinkimus ir dalyvavimą juose, laimėtojas dvejoja: „Čia pakankamai rimtas klausimas, nes ateis nauji žmonės, taip pat ir kiti patobulėję, kurie norės dar kartelį dalyvauti. O aš galiu būti kaip garbės svečias arba laikyti tą titulą ir eiti vis tolyn. Užduotys, kurios buvo paruoštos, atitiko vakaro temą bei buvo labai smagios. Visi jautėme publikos palaikymą. Visi  kartu mėgavomės tuo“,– šypsojosi Mantas.

Gegužės 8 d. baigėsi pirmosios ir du mėnesius trukusios Klaipėdos studentų žaidynės (KSŽ), kurias organizavo „Uosto liūtai“, dabartiniai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) studentai. Žaidynėse varžėsi 12 komandų, kurias sudarė Klaipėdos studentai. Kiekviena komanda turėjo galimybę sudalyvauti keturiose rungtyse: pagainioti biliardo kamuolį, paridenti boulingo kamuolį, sudalyvauti lazerių ir proto mūšiuose.

Nauja tradicija

 „KSŽ idėja užgimė prieš pora metų. Norėjome atgaivinti studentus ir pažiūrėti kiek Klaipėdos jaunimas gali būti ir yra aktyvus“- teigė vienas organizatorių Rokas. Vaikinai neslepia, kad tobulėti yra kur: „Trūko daug ko. Trūko pačių dalyvių. Trūko ir finansavimo, ir rėmėjų, bet kiek stengėmės taip ir gavome. Galim drąsiai sakyti, kad didžiausia kritika būsime patys mes“ – savo mintimis pasidalino ir Mantas.

Paklausti apie renginio tęstinumą, organizatoriai su nekantrumu pripažino, kad bus! Ir jau visai greitai – šį rudenį: „Stilius bus tas pats, keturios rungtys. Keisis viena arba dvi rungtys, kurios atitiks rudenišką sezoną. Ir iš tikrųjų turime tikrai didelių planų. Aišku, reikės ieškoti daugiau rėmėjų, įvairiausių nuolaidų...“ – džiaugėsi ir kartu nerimavo organizatoriai.

Pirmos vietos nugalėtojai gavo taurę, kuri bus perduodama iš kartos į kartą: „Mes norėjome, kad žmonės didžiuotųsi savo darbais. Turėtų tikslą išlaikyti taurę kuo ilgiau. Tikimės, kad tai taps tradicija ir gal netyčia mūsų aukštoji mokykla, kurią baigsim šiemet, kažkada parsineš taurę namo.“

KUSS pergalė Klaipėdos studentų žaidynėse

Šiais metais KSŽ laimėjo ir į Prahą keliaus Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) atstovai. Pradžioje nelabai tikėjęsi laimėti, bet po pirmosios rungties ir sėkmės joje „Terminalo angelai“ suvokė, kad pergalė ne taip ir toli: „Kai atėjom į pirmą užduotį - biliardą, vieni kitus palaikėm, elgėmės kaip komanda, užėmėme antrąją vietą ir nuo tada supratome, kad galim laimėti šias žaidynes“ – tikina komandos Audrius. Paklausti apie sėkmės paslaptį, visi vieningai atsako, kad pagrindiniai dalykai, padėję laimėti, buvo tarpusavio supratimas, bendravimas, komandos ir aplinkinių palaikymas ir be abejo daug treniruočių.

 Komandos narys Vainius džiaugėsi už visą komandą, kad nebūta per daug sunkių ar lengvų užduočių. Vaikinai jautėsi lyg „po laimingu sparnu“, tačiau pripažino, kad žaidynių metu su kiekviena rungtim jautė vis didesnį azartą ir norą laimėti.

Paklausti apie kitą sezoną laimėtojai viliasi, kad naujai sukurtos tradicijos bus tęsiamos: „Taurė yra pereinamoji, tad tikimės, kad ir pavadinimas bus pereinamas. „Terminalo angelų“ sudėtis gali keistis, bet komandos pavadinimas išliks toks pats“

Renginį vainikavo ne tik žaidynių apdovanojimai, kurie stebino prizų gausa, bet ir vakarinė dalis, kuri laukė po apdovanojimų ceremonijos. Lieka tikėtis, kad šios žaidynės taps Klaipėdos dalimi ir nepaliks abejingų studentų, kurie tik ir lauks kada prasidės kitas sezonas.

Prieš daugiau nei mėnesį Klaipėdos universiteto studentų sąjungoje (KUSS) pasikeitė prezidentė ir jos komanda. Darbai ir iniciatyvos jau perimti iš senosios komandos, savi projektai jau „kepa“. Prezidentė Živilė Krikštaponytė naująją komandą jau susikomplektavusi, tad susipažinkime su KUSS prezidiumu.

Viceprezidentė, akademinių reikalų koordinatorė
Indrė Čedavičiūtė apibūdina save, kaip atvirą, atsakingą ir šiek tiek pedantišką asmenybę. Ne veltui merginos kredo „Semk gyvenimą pilna sauja“, nes pagrindinis jos tikslas realizuoti save palaikant KUSS dvasią bei atstovaujant studentus. Pagrindiniai dalykai, kas motyvuoja studentę, tai komandos noras dirbti kartu ir žinojimas, jog gali kažkuo prisidėti prie Sąjungos vykdomos veiklos. Mergina spėja ne viską, tačiau kuo daugiau darbų, tuo geriau ir greičiau jie yra atliekami. Jos teigimu naujoji komandą vis dar „lipdosi“ ir mokosi dirbti kartu, bet ateityje ją mato kaip darnų ir stiprų vieną kumštį.

Išorinės komunikacijos koordinatorius

Edgaras Poška – jauniausias komandos narys. Prie sąjungos veiklos prisidėjo vedamas noro pažinti save ir nuveikti ką nors prasmingesnio, ne tik saugiai ir ramiai sėdėti paskaitose. Motyvacijos semiasi iš buvusios išorinės komunikacijos koordinatorės. Didžiausias sunkumas, kurį pabrėžė, tai nauja visiškai nepažinta sritis – straipsniai. Paklaustas apie komandą atsako, kad daugumai viskas nauja ir prireiks laiko tampant darnia komanda.

Biuro vadovė

Deimantė Labanauskaitė - žmogus, kuris negali sėdėti vienoje vietoje ir pasakyti žodį „Ne“. Prie komandos nusprendė prisijungti, nes per du su puse metų sąjunga tapo jos gyvenimo dalimi. Motyvacijos gauna iš nematerialių dalykų, kuriuos suteikia savanoriška veikla. Didžiausią iššukį laiko naujos komandos pažinimą. Pasak Deimantės, darbų gausa tik paspartina jų atlikimą, tačiau pabrėžia, kad be laiko planavimo negalėtų suspėti atlikti viską laiku. Mergina džiaugiasi galėdama dirbti tokiame jaunatviškame ir pilnų naujų idėjų kolektyve, kuriame kiekvienas papildo vienas kitą.

LSP ir IT  koordinatorius

Žymantas Venclauskas ­– aktyvus darbštus, bet kartais mėgstantis patinginiauti. Į komandą atėjo vedamas noro išbandyti save, o motyvacijos semiasi iš komandos. Vaikinas tikina, kad darbus spėja atlikti, bet norėtų, kad dienoje būtų kelios papildomos valandos .„Jei norėsi, tai ir padarysi savo darbus, jei ne, tai ir ieškosi pasiteisinimų tam nedaryti.“ Nors kolektyvo dar gerai nepažysta, bet džiaugiasi galėdamas būti jo dalimi.

Marketingo ir finansų koordinatorės

Lina Liuberskytė ir Renata Viščiūnaitė, tai komunikabilios, veiklios ir ryžtingos asmenybės. Galbūt, dėl to panašios,  kad studijuoja ekonomiką, o galbūt dėl todėl, kad yra giminaitės. Merginos nusprendė tęsti veiklą KUSS komandoje, nes tai padeda realizuoti save bei atskleisti savo stipriąsias puses. Motyvacijos semiasi iš galimybės ginti studentų interesus ir realizuoti save. Studentės tikina, kad laiko užtenka ir asmeniniam gyvenimui, nors neįsivaizduotų savo gyvenimo be laiko planavimo. Jų nuomone šį kolektyvą sudaro motyvuojantys, linksmi, jaunatviški  žmonės, su kuriais galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Laisvalaikio koordinatorė

Viktorija Striaušaitė yra gyvybinga, nepasiduodanti,  tikslinga bei nesustojanti gyvenime. Būtent šios savybės jei leidžia daryti, tai ką nori gyvenime. Merginai, tai antra komanda, kurioje tęsia veikią, būtent todėl šiemet tikisi nuveikti žymiai daugiau darbų. Nors sunkumų komandoje dar neatsirado, bet tiki, jei atsiras vadinasi ir praeis. Studentei KUSS jau tapo gyvenimo dalimi, būtent todėl motyvacija atsiranda natūraliai. Viktorija veiklų tikrai turi, nors visur lekia, skuba, bet viską spėja atlikti. Pasak jos kuo mažiau laiko tuo geriau. Komandą apibūdina dviem žodžiais: „Dream team“, nes visi linksmi, draugiški ir svarbiausia turintys tikslus gyvenime.

Projektų koordinatorė

Dovilė Gaškaitė yra aktyvi, komunikabili, atsakinga. Būtent todėl prisiima tik tuos darbus, kuriuos gali atlikti 100 procentų. Prie kolektyvo prisijungė, nes tiki, kad darbas daug ko išmoko ir padeda ugdyti save kaip asmenybę. Iš gyvenimo stengiasi pasisemti kuo įmanoma daugiau. Motyvacijos semiasi iš draugiško kolektyvo, mokymų ir įdomių užduočių. Nors mergina praktiškai neturi laisvų savaitgalių, bet dėl to visiškai nesiskundžia. Pasak Dovilės:  „Pailsėsime, kai numirsime“. Paklausta apie komandą atsako, kad grupėje vis dar yra spragų, bet tiki, kad per trumpą laiko tarpą neįmanoma išspręsti visų iškilusių problemų ir reikia laiko, kad vieni kitus pažintų.

Žmogiškųjų išteklių koordinatorius

Audrius Paulauskas – žmogus, kuris neieško sau asmeninės naudos. Galbūt todėl jau daugiau nei 5 metus savanoriauja įvairiose srityse. Pagrindinis tikslas, kurį pabrėžė, tai noras atlikti kuo daugiau darbų, kuriuos atsimintų visi. Ankščiau KUSS nebuvo žmogiškųjų išteklių koordinatoriaus, tad vienas didžiausių sunkumų, tai nežinojimas ką reikia daryti. Su motyvacija problemų nekyla, pasak Audriaus, jį skatina kolektyvas ir žinojimas, jog daro gerą darbą. Kolektyvą apibūdina kaip draugišką ir su savais išskirtinumais.

Po ilgo laiko Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) vėl pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS). Kovo 20-ąją Klaipėdos universitete vyko moksleivių savivaldų pavasario forumas, kuriame dalyvavo uostamiesčio jaunimo organizacijos ir mokiniai iš daugiau nei 20-ies Klaipėdos miesto bei rajono mokyklų.

Renginyje moksleiviams buvo pristatyta KUSS. LMS MSIC Klaipėdos pirmininkė Laura Masiliauskaitė, paklausta, kodėl nusprendė atnaujinti ryšius su KUSS, nedvejodama atsakė, kad jie yra seni draugai.

„Mes prašome patalpų ir kitos pagalbos, nes Klaipėdos universitetas yra vienas iš nedaugelio universitetų, suteikiantis pagalbą. Dėl šios priežasties laikui bėgant teko susipažinti ir su KUSS nariais“, – tikino L.Masiliauskaitė.

Pirmininkės nuomone, visi moksleiviai po truputį pradeda pažinti organizacijas, bet iš tiesų reikia, kad jie susipažintų ir su aukštesniu lygmeniu – studentais. „Visada smagu, kai KUSS atstovai atvyksta, moksleiviams taip yra skleidžiama žinia“, – džiaugėsi mergina. Paklausta apie ateities planus, L.Masiliauskaitė tikisi bendrų renginių moksleiviams ir galimybių juos supažindinti su studentais bei jų gyvenimu.

„Nevyriausybinės organizacijos vienos kitoms turi padėti“, – pabrėžė pašnekovė.

Antroje renginio dalyje vyko darbas grupėse. KUSS narės Viktorija, Lina ir Renata vedė renginių organizavimo ir marketingo seminarus. Mokymų metu studentės stengėsi perteikti ne tiek teorines žinias, kiek praktines situacijas ir iškylančias problemas.

Studentės džiaugėsi galėdamos pasidalyti turima patirtimi bei įgytomis žiniomis ir tikisi, kad sugebėjo pasiekti kiekvieną moksleivį. Viena renginio dalyvė, po seminaro paklausta apie KUSS, atsakė, kad prezentacija „neužkabino“, bet po mokymų teigė pradėjusi svarstyti apie studijas Klaipėdoje. „Jeigu pavyks studijuoti uostamiestyje, manau, irgi teks įstoti čia“, – sakė ji.

Kovo 5-ąją Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS) pateiks metinę veiklos ataskaitą bei išrinks naujajį sąjungos vedlį – prezidentą. Norintys tapti sąjungos prezidentu prašymus galėjo teikti dvi savaites, pasibaigus šiam laikotarpiui kandidatę KUSS turi vieną  –  trečio kurso KU Jūrų technikos fakulteto (JTF) studentę Živilę Krikštaponytę.

Tobulėjimui ribų nėra

Živilės kelias iki kandidatės – nuoseklus: buvo studentų atstovybės narė, JTF studentų atstovybės pirmininkė ir galiausiai KUSS viceprezidentė, akademinių reikalų koordinatorė. Mergina dažnai girdi klausimą, kodėl nusprendė užimti laiko ir jėgų reikalaujančias pareigas: „Nusprendžiau eiti į KUSS prezidentus, nes noriu tobulėti kaip asmenybė, žmogus. Taip pat noriu, kad kartu su manimi tobulėtų ir Sąjunga.“

Kandidatė jau turi idėjų, kurios pasak jos turėtų padėti Studentų sąjungai žengti naują žingsnį į priekį. Pašnekovė tikina, kad su savo komanda galės nemažai nuveikti studentų savivaldos ir visų KU studentų labui: ,,Stengsimės, kad studentai būtų išgirsti ir matomi ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje.“

Vienas lauke  –  ne karys

Norint ką nors pasiekti, reikalinga kompetentinga ir patikima komanda. Živilės teigimu, savo būsimu kolektyvu ji pasitiki: „Jie puikios asmenybės, tad manau galėsime puikiai sutarti ir dirbti kartu komandoje. Viena be jų mažai ką galėčiau padaryti, jie bus mano ramstis visą šį laikotarpį“ – džiaugėsi mergina.

Vienas pagrindinių uždavinių, kuriuos pabrėžė kandidatė, tai kad reikės išmokti susikalbėti bei dirbti kartu komandoje: „Jei komanda bus vieninga ir dirbsime kartu tų pačių idėjų vedami, nebus didelių sunkumų įveikti iškilusius iššūkius ar įgyvendinti norimas idėjas visą prezidentavimo laikotarpį.“

Svarbiausia – artimųjų palaikymas

Nepaslaptis, kad sąjungos kapitono pareigos be abejonės darys įtaką ir asmeniniam gyvenimui, tad mergina neslepia, kad  šeima palaiko šį jos sprendimą: „Jiems svarbiausia, kad aš pasiekčiau sau išsikeltus tikslus ir būčiau laiminga veikdama tai, kas man patinka ir kuo galėčiau džiaugtis bei kalbėti su ugnele akyse.“

Ne mažiau ją palaiko ir draugai, kurie ir motyvuoja žengti toliau. Jie stengiasi drąsinti Živilę, taip išvaikydami visas jos baimes ir skatinti nenuleisti rankų bei nepasiduoti. Rinkimų išvakarėse mergina šypsos, kad neretai draugai ją supranta geriau už ją pačią.

Pradžiai – darbų gausa

Organizacija negali gyvuoti be tikslo, tad šį kartą Živilė neišsisuko be klausimo apie KUSS ateities planus. Jeigu laimėtų rinkimus, šiai dienai mergina yra pasiryžusi daug dėmesio skirti akademinei veiklai ir tuo pačiu kovoti su opia problema, kuri giliai įsišaknijusi kiekvienoje Lietuvos aukštojoje  – akademiniu nesąžiningumu. Studentės nuomone, svarbu neapleisti vykdomų projektų bei inicijuoti naujus. Studentų atstovavimas, bei jiems iškilusių problemų sprendimas – taip pat yra viena pagrindinių studentų savivaldos užduočių. Pastaruoju metu studentai tapę labai pasyvūs , tad sėkmės rinkimuose atveju, mergina stengsis stiprinti organizaciją – jos teigimu, sąjunga yra tokia stipri, kiek silpniausias jos narys.  Ir paskutinis tikslas, kurį mergina išsikėlė pradžiai, tai kuratorių projektas pirmakursiams, kuris startavo KU tik šiais mokslo metais.