Vis tik šalies vadovas generolą vertina atsižvelgdamas į jo tarnybą Lietuvai.

„Teikiant prezidentui kariuomenės vado kandidatūrą, Krašto apsaugos ministerija šios informacijos nenurodė. Prezidentas apie V. Rupšio studijas buvo informuotas vėliau“, – BNS nurodė Prezidentūra.

„Kariuomenės vadą prezidentas vertina atsižvelgdamas į daugiau nei 30 V. Rupšio tarnybos Lietuvai metų“, – rašoma jame.

V. Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus 2019 metais pasiūlė tuometis krašto apsaugos ministras ministras Raimundas Karoblis. Vėliau G. Nausėda ją pateikė Seimui, kuris galiausiai karininką ir patvirtino.

Naujienų portalas „Alfa“ skelbė, kad V. Rupšys nutylėjo faktą, jog 1985–1989 metais studijavo Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje.

Apie šį faktą teigia tuomet nežinojęs ir dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„2019 metais, kai buvo kariuomenės vado paskyrimo procedūra, komitetas jo kandidatūra svarstė, bet mes tokio fakto nežinojom, gyvenimo parašyme tokio fakto nebuvo“, – BNS sakė parlamentaras.

Tokiose pareigybėse esančių žmonių biografijose pilkųjų zonų neturi likti, nes tai gali tapti tam tikru pažeidžiamumu.

„Manau, kad reikėjo tokį faktą pateikti, tikrai nemanau, kad tai būtų paveikę balsavimo rezultatus, bet tokiose pareigybėse esančių žmonių biografijose pilkųjų zonų neturi likti, nes tai gali tapti tam tikru pažeidžiamumu“, – pridūrė jis.

Kariuomenė nurodo, kad Novočerkasko aukštosios mokyklos V. Rupšys nebaigė ir ją paliko savo noru.

Konkrečiai neįvardindamas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad 1990-aisiais Lietuvos krašto apsaugos sistemą kūrę žmonės yra nepelnytai juodinami nesuprantančiųjų laikmečio aplinkybių.

Karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei V. Rupšys davė 1990-ųjų lapkričio 11-ąją, pradėjęs tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Tuo metu Lietuva dar nebuvo sulaukusi tarptautinio nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.

„Todėl dabar kai vyksta chunveibiniškas šokis aplink krašto apsaugą kūrusius 90-ųjų savanorius, tariamai demaskuojant jų sovietinio laikotarpio biografijas, man darosi liūdna ir atgrasu“, – rašė ministras.

Kai skelbė „Alfa“, tuo metu dar kandidatas į kariuomenės vadus V. Rupšys 2019-aisiais prisistatydamas Seime į A. Anušausko klausimą, ką veikė iki 1990-ųjų, atsakė, jog tarnavo sovietinėje kariuomenėje, neminėdamas mokslų sovietinėje karinėje mokykloje.

LRT radijui A. Anušauskas penktadienį, klausiamas apie V. Rupšio nutylėtą biografijos detalę, tvirtino, kad net ir nebaigtos karinės studijos tuo metu buvo užskaitomos kaip karinė tarnyba, o jas metę asmenys vėliau jungėsi prie savanorių, parlamento gynėjų.

„Jei žmogus, kuris buvo sovietinėje karo mokykloje, jos nebaigė, atsisakė ją baigti, išėjo – taip, jam užskaitoma kaip tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Ir, kiek aš pamenu, buvo atsakyta, kad taip – tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Ir tiesą sakant, tūkstantis lietuvių tuo metu (...) mokėsi tose karinėse mokyklose, pusė iš jų nebaigė, grįžo į Lietuvą, dalis jungėsi į savanorius, kūrė krašto apsaugos pirmuosius būrius, gynė parlamentą – aš tą noriu pabrėžti. Ir apie tai būtent buvo kalbama paskyrimo metu“, – kalbėjo ministras.

Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

„Mes nenorime grįžti atgal, kalbant apie sankcijas. Mes manome, kad tai yra veiksmingas būdas. Kalbėjome su ministre pirmininke (Ingrida Šimonyte – BNS), sakėme, kad jos gali būti suintensyvintos (...). Kaskart, kai paliečiama piniginė, yra reakcija, todėl matome, kad tai gali būti teigiama“, – per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje tvirtino D. Sassolis.

„Tikrai neatsisakysime sankcijų. Ko mes reikalaujame – norėtumėme politinių kalinių išlaisvinimo, negirdėti tokių agresyvių faktų, kaip „Ryanair“ lėktuvo, jaunuolio Romano (Protasevičiaus) pagrobimas, kuris yra namų arešte, tačiau jis buvo pažemintas prieš savo bendruomenę (...). Tai yra pažeminimas, mes norime, kad už jį būtų atlyginta“, – teigė EP vadovas.

D. Sassolis taip pat sako nesuprantantis dar balandį Rusijos priimto sprendimo taikyti sankcijas jam ir dar keliems Europos pareigūnams, draudžiant atvykti į šalį ir vertina tai kaip atsaką į ES principingą poziciją taikant sankcijas Rusijai.

Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ES įvesti naujų sankcijų Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų.

Skyrius, kitaip vadinamas nacionaliniu komitetu, turės būti išregistruotas, bet turės galimybę atsikurti po kurio laiko.

„ICOMOS taryba nusprendė visam laikui panaikinti esamo jūsų pirmininkaujamo Nacionalinio komiteto tarptautinę akreditaciją“, – rašoma BNS turimame ICOMOS generalinio sekretoriaus Peterio Phillipso (Piterio Filipso) pasirašytame laiške organizacijos Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkei Marijai Nemunienei.

Pirmadienį atsiųstame laiške nedetalizuojamos visos sprendimo priežastys, tik pabrėžiama, kad atsižvelgta į Lietuvos registrų centro informaciją, ICOMOS Lietuvos skyriaus generalinės asamblėjos posėdžių protokolus ir bylas, susijusias su Lietuvos skyriaus valdybos nariais.

Dokumente taip pat rašoma, kad ICOMOS gavo skundų iš narystės Lietuvos nacionaliniame komitete siekusių žmonių ir kitų organizacijos veikla susirūpinusių asmenų.

Laiške teigiama, kad birželio 28 dieną buvo sukviesta neeilinė Lietuvos skyriaus generalinė asamblėja, patvirtinusi naujus organizacijos įstatus, bet nesuderinusi jų su centriniu ICOMOS biuru.

„Apsvarsčiusi visus turimus įrodymus valdyba nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog „ICOMOS Lietuva“ dabartinio nacionalinio komiteto organizacija ir veikla neatitinka ICOMOS statuto, procedūrų taisyklių ir etikos principų“, – tvirtinama rašte.

ICOMOS valdyba paprašė M. Nemunienės išregistruoti „ICOMOS Lietuva“ iš juridinių asmenų registro ir nebenaudoti šio vardo oficialiam susirašinėjimui.

„ICOMOS Lietuva“ dabartinio nacionalinio komiteto organizacija ir veikla neatitinka ICOMOS statuto, procedūrų taisyklių ir etikos principų.

Valdyba vėliau paskirs mažiausiai penkis ICOMOS narius iš Lietuvos į Laikinąjį valdymo komitetą, įgaliotą suformuoti naują Nacionalinį komitetą, „vadovaujantis organizacijos statutu, etikos principais ir gerąja praktika, taip pat Valetos-Dubrovniko principais ir nacionaliniais įstatymais“.

Tuomet Laikinasis valdymo komitetas bus paprašytas koordinuoti naujojo Nacionalinio komiteto vadovybės rinkimus, padedant tarptautiniam sekretoriatui.

Valdyba taip pat paprašė perduoti organizacijos archyvus Laikinajam valdymo komitetui, kai jis bus įkurtas.

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė M. Nemunienė BNS sakė, kad sprendimas panaikinti akreditaciją remiasi „klaidinančia ir netikslia informacija, kurią pateikė man nežinomi šaltiniai“.

Anot jos, neteisingas yra vienas esminių išsakomų priekaištų, jog ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas birželio pabaigoje registravo naujus įstatus prieš tai neatsiuntęs jų centrinei organizacijai susipažinimui.

„Yra informacija, kad mes registravome naujus įstatus – taip nėra. Nauji įstatai tik buvo patikrinti notariškai – juos apsvarstėme, priimtas sprendimas, kad juos galima teikti registruoti, bet mes esame išsiuntę patikrinimui ICOMOS Teisės komitetui. Atsakymo iš jų dar negavome ir esame įsipareigoję neregistruoti jų Registrų centre, kol negausime patvirtinimo, kad jie atitinka ICOMOS statutą“, – BNS sakė M. Nemunienė.

Ji tvirtino, kad šią savaitę Lietuvos biuras turėtų suformuluoti atsakymą centrinei organizacijos vadovybei arba skųsti sprendimą naikinti akreditaciją.

„Aš jau parašiau ir ICOMOS valdybai, ir prezidentui, kad yra nesmagu, kai bandoma diskredituoti nacionalinio komiteto vardą pateikiant neteisingą informaciją (...). Parašėme, kad sprendimas priimtas skubotai ir mes biuro posėdyje parašysime arba atsakymą ir paaiškinimą, arba mes sprendimą skųsime“, – tvirtino ji.

Tarptautinė paminklų ir lankytinų vietų apsaugos taryba (ICOMOS) yra ekspertų tinklas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Jam priklauso architektai, istorikai, archeologai, meno istorikai, geografai, antropologai, inžinieriai ir miestų planuotojai.

Organizacijai priklauso daugiau nei 10 tūkst. narių 151 pasaulio šalyje, ji turi daugiau nei šimtą nacionalinių komitetų.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas turi 65 narius.

M. Nemunienė yra architektė, ji dirba įmonėje „Projektavimo ir restauravimo institutas“.

Kultūros viceministrė dar tikisi sutarimo

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė dar tikisi sutarimo tarp paveldosaugininkus vienijančios ICOMOS centrinės vadovybės ir Lietuvos padalinio.

Ji sako, kad pirmadienį „buvo neetiškai paviešintas vidinis susirašinėjimas“, bet ne oficiali informacija, todėl galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Anot jos, kol kas apie galimą akreditacijos atėmimą iš ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto „neturėtume net kalbėti“.

„Pirmiausiai reikėtų gauti oficialią užsienio biuro poziciją ir tik paskui priimti kokius nors vertinimus, daryti išvadas. Kol kas ketinimo tokio nėra, yra įstaigų įstatai, pagal kuriuos juos veikia, yra nacionalinė teisė. Tad nekalbama apie atėmimą, yra asmeninė nariams išsiųsta informacija. Net neabejoju, kad Lietuvos biuras suformuos laišką užsienio biurui, situacija paaiškės ir galėsime komentuoti“, – BNS sakė ji.

Prieš šiemet ateidama į dirbti ministeriją I. Veliutė buvo ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkės pavaduotoja.

Viceministrė sakė, kad tai yra „viena iš nedaugelio kultūros paveldo srityje veikiančių tarptautinių organizacijų“. Todėl, anot jos, netekus ICOMOS statuso bei tarptautinio pripažinimo būtų „neeilinis nuostolis visai kultūros paveldo bendruomenei, specialistams“.

„Nors narystės ICOMOS nariai neprarastų bet kokiu atveju“, – tvirtino ji.

Ketvirtadienio vakarą per tiesioginius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminius kandidatų į prezidentus debatus V. Ušackas kritikavo savo varžovės Seimo narės Ingridos Šimonytės poziciją, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai.

„Aš nematau, kad šiuo metu Rusija keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims. Ne tik aš nematau, bet ir Pentagonas nemato, ir NATO“, – kalbėdamas apie santykius su Rusija tvirtino V. Ušackas.

„Patikėkite iš mano patirties, iš mano bendravimo Vašingtone ir kitur, Kremlius supranta raudonas linijas, mes esame už raudonų linijų“, – pabrėžė jis.

Daug metų diplomatu dirbęs politikas teigė, kad būdamas prezidentu daugiau investuotų į gynybą, bet Rusijos nevadintų grėsme ir teroristine valstybe.

„Ką aš keisčiau? Daugiau investuočiau į gynybą, nevadinčiau rusų grėsme, kaip Ingrida buvo užsiminusi viename savo interviu, nelyginčiau Rusijos ir nevadinčiau teroristine valstybe, pavadinant visus rusus teroristais. Be abejo, investuočiau į Rusijos demokratinę ateitį. Procesai kinta, V. Putinas nebus amžinai, dėl to mums reikia išlaikyti tiltus, tuos tiltus, apie kuriuos kalbėjo popiežius Pranciškus“, – aiškino V. Ušackas.

Procesai kinta, V. Putinas nebus amžinai, dėl to mums reikia išlaikyti tiltus, tuos tiltus, apie kuriuos kalbėjo popiežius Pranciškus.

Jo teigimu, šiuo metu nėra pavojaus, kad Rusija pradėtų karą su Lietuva.

„Yra rizika, kad dėl žmogiškų klaidų gali nukristi lėktuvas, kaip Šakiuose buvo 2005 metais arba kai tankai buvo įvažiavę į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos. Tada klausimas, ar yra ryšys, kad tas nelaimingas atvejis nevirtų tragedija ir kariniu konfliktu“, – sakė konservatorius.

Reaguodama į oponento kritiką I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Rusija grėsme įvardyta 2016 metų JAV saugumo strategijoje ir ji tam pritarianti bei nematanti prielaidų, kad Rusijos elgesys galėtų keistis artimiausiu metu.

„Jeigu kas nors bando nuolat tas taisykles perbraižyti, jeigu tada, kada žmonės žaidžia šachmatais ateina trečias žmogus, paima šachmatų lentą ir trenkia tiems žmonėms per galvą, akivaizdu, kad kalbėti apie normalų dialogą yra labai sunku“, – Rusijos elgesį apibūdino I. Šimonytė.

„Jeigu sakome, kad visi esame nesusipratimai – du turistai kažką nunuodijo, kažkas netyčia numušė lėktuvą, gavęs nežinia iš kur BUK'ą. Krymo okupacija, čia yra koks žmogiškas veiksnys?“ – oponento logika stebėjosi politikė.

„Ar jūs tikrai tikite, kad Rusija užpultų NATO valstybę šiuo metu? Tai kam mes tada esame NATO? Kodėl mes įstojome į NATO? Nes mes tikime kolektyvinės gynybos garantijomis. Bet turime daryti viską, kad nebūtų sukurtos prielaidos čia įvykti kariniam konfliktui“, – I. Šimonytei atkirto V. Ušackas.

I. Šimonytė ir V. Ušackas dalyvauja TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose. Partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės kandidatą galės rinkti lapkričio 3-4 dienomis. Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę. Naujausios apklausos rodo, kad abiejų politikų reitingai yra panašūs, už juos šiuo metu žada balsuoti po 10 proc. rinkėjų.

Kviečia Lietuvą jungtis prie ES kariuomenės

Dėl konservatorių paramos kandidatuojant į prezidentus besivaržantis diplomatas Vygaudas Ušackas ragina Lietuvą pasekti dalies Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir jungtis prie buriamų ES intervencinių pajėgų.

Jo oponentė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos surengtuose debatuose Ingrida Šimonytė sako, kad ES neturėtų dubliuoti NATO karinės integracijos srityje, bet neatmeta, kad klausimą reikėtų svarstyti.

V. Ušackas pripažįsta būtinybę išlaikyti gerus transatlantinius santykius, bet, anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad „kai kurie Donaldo Trumpo pareiškimai įneša nestabilumo“.

„Nereikia sumesti visų kiaušinių į vieną dėžutę: mums reikia būti Europos Sąjungos avangarde integracijos gynybinėje srityje. Šia prasme kritikuoju dabartinės Lietuvos vadovybės pasyvią poziciją ir nedalyvavimą Europos intervencinės iniciatyvos pajėgose. Nes tai padėtų mums būti sprendimų branduolyje, išlaikyti ypatingai artimus svarbius santykius su Didžiąja Britanija, kuri išstojant iš ES, lieka šioje sąrangoje“, – trečiadienį TS-LKD debatuose kalbėjo diplomatas.

„Jei Estija gali, kodėl Lietuvos ten nėra? Tai nėra išmintingas, tai nėra ambicingas sprendimas, kurio Lietuva nusipelno“, – pridūrė V. Ušackas.

I. Šimonytė sutinka, kad ES turi savo privalumų prieš NATO dėl kai kurių sprendimų, ji pritartų integracijai kitose srityse, bet ne karinėje.

„Nemanau, kad reikėtų svarstyti sprendimus, kurie kažkokiu būdu dubliuotų tai, ką šiandien daro NATO. Nes NATO daro tai, ką turi daryti, ji yra pagrindinė gynybinė organizacija. ES turime ieškoti tai, ką mes vadiname papildomumu, bet ne konkurencija“, - svarstė parlamentarė.

„Manau, kad reikia svarstyti šį klausimą, bet neturiu lengvo atsakymo“, – teigė I. Šimonytė, paklausta, ar Lietuva turėtų prisijungti prie Europos intervencinių pajėgų.

I. Šimonytė taip pat sako iš principo pritarianti visuotiniam karių šaukimui Lietuvoje, tačiau pabrėžia, kad tam reikėtų įvertinti ir kariuomenės pajėgumus priimti daugiau šauktinių, ir užtikrinti finansavimą.

„Jei mes to neužtikriname, galime paskelbti visuotinį šaukimą ir paskui nežinoti, ką su tuo daryti (...). Reikia viską matyti kontekste, bet iš principo – taip“, – sakė pretendentė į kandidates rinkimuose, klausiama, ar palaiko visuotinio šaukimo idėją.

V. Ušackas sako palaikantis dabartinę mišrią sistemą, kai kariuomenėje tarnauja profesionalai, šauktiniai, savanoriai, juos papildo šauliai, tačiau visuotinio šaukimo būtinybę vertintų atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį.

„Ar įvesti visuotinę tarnybą, vertinčiau pagal geopolitinę padėtį aplinkoje, vertinčiau pagal tai, ką mums pataria Lietuvos geriausi generolai ir priimčiau sprendimą. Manau, kad šiuo metu labiausiai reikia investuoti į Lietuvos pilietį, jauną Lietuvos žmogų, skiepijant ir ugdant jame sveiką gyvenimo būdą, sportą, pilietiškumą, meilę ir pagarbą savo istorijai“, – aiškino jis.