„Šiuo metu yra nustatyti devyni įtariamieji, šeši iš jų suimti, jiems taikomos kardomosios priemonės – suėmimai. Likusių įtariamųjų ieškoma. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami procesiniai veiksmai, objektų tyrimai“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS informavo, kad spalio pabaigoje vienam įtariamųjų suėmimas buvo pratęstas mėnesiui, o dar dviem – dviem mėnesiams, du įtariamieji šias nutartis apskundė Kauno apygardos teismui.

Iš pradžių, netrukus po įvykio, buvo sulaikyti keturi įtariamieji.

Rugpjūčio pabaigoje Laisvės alėjoje, prie kavinės lauko terasos, grupė asmenų, kaip manoma, lazdomis, užpuolė ten sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga yra teigęs, jog įvykęs užpuolimas buvo nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimasis, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Penktadienį Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija dvejuose uždaruose posėdžiuose išnagrinėjo dviejų įtariamųjų gynėjų skundus dėl paskirtų suėmimų.

Tado Mučinsko gynėjo skundas buvo atmestas, tuo metu Karolio Kavaliausko gynėjo skundas tenkintas iš dalies – suėmimo trims mėnesiams terminas pakeistas nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, pranešė teismas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rugpjūčio 27 dieną nutartimis įtariamiesiems T. Mučinskui ir K. Kavaliauskui buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai trijų mėnesių laikotarpiui dėl įvykio Laisvės alėjoje.

Pirmosios instancijos teismas minėtiems asmenims skyrė suėmimus, nes įtariamieji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir trukdyti procesui.

T. Mučinsko gynėjas advokatas prašė panaikinti nutartį dėl suėmimo ir paskirti įtariamajam intensyvią priežiūrą trijų mėnesių laikotarpiui bei užstatą.

K. Kavaliausko gynėjas prašė paskirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Prokurorė prašė skundus atmesti.

Išnagrinėjusi skundus, susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegija nusprendė, kad Kauno apylinkės teismo nutartys dėl suėmimo yra teisėtos ir pagrįstos. Todėl naikinti skundžiamas nutartis ir pakeisti įtariamiesiems suėmimus į švelnesnes kardomąsias priemones nėra pagrindo.

„Abiem įtariamiesiems apylinkės teismo nutartimis suėmimai buvo paskirti pagrįstai manant, jog būdami laisvėje jie bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Nors su šių pagrindų egzistavimu skunduose apygardos teismui nesutinkama, tačiau, įvertinus skundų argumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, priešingai nei teigiama gynėjų skunduose, nėra pagrindo“, – rašoma teismo pranešime.

Priešingai nei nurodoma skunduose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, kad įtariamieji taip pat gali ir trukdyti procesui, t. y. paleidus įtariamuosius iš suėmimo, jie siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti susisiekti su kitais įtariamaisiais, paslėpti ar sunaikinti galimai išpuolio metu panaudotus daiktus ir taip pakenkti ikiteisminiam tyrimui.

Kauno apygardos teismo manymu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamųjų atžvilgiu taikomi suėmimai yra adekvati kardomoji priemonė įtariamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiama yra ir į asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį bei padarymo aplinkybes.

Atsižvelgusi į įtariamojo K. Kavaliausko gynėjo skundo argumentus, įvertinusi įtariamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, socialinius ryšius, teisėjų kolegija K. Kavaliauskui nustatė trumpesnį – dviejų mėnesių suėmimo terminą, nes toks suėmimo terminas laikytinas pakankamu ir proporcingu pagal įtariamojo asmenybę ir proceso tikslams užtikrinti.

Kauno apygardos teismo nutartys neskundžiamos.

Trečiadienį tas pats teismas paliko galioti suėmimą įtariamajam Edgarui Rezajevui, bet buvo pakeistas suėmimo pagrindas.

Dviejų mėnesių suėmimas įtariamajam buvo paskirtas nuo rugpjūčio 30 iki spalio 30 dienos, Kauno apylinkės teismui konstatavus, kad įtariamasis gali bėgti ir trukdyti procesui.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį iš dalies tenkino skundą, iš suėmimo skyrimo pagrindų išbraukusi trukdymą procesui, bet paliko galioti patį suėmimą.

Susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įtariamajam suėmimas buvo paskirtas pagrįstai, todėl pakeisti jam taikomos kardomosios priemonės švelnesne nėra pagrindo.

Rugpjūčio pabaigoje Laisvės alėjoje, prie kavinės lauko terasos, aštuoni asmenys, kaip manoma, lazdomis, užpuolė ten sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga yra teigęs, jog įvykęs užpuolimas buvo nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimasis, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, apie 10.20 val., Kaniūkų kaime, namo sode, rastas mirusio 59 metų vyro kūnas sumušta galva.

63 metų neblaivus (2,41 prom.) įtariamasis uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas.

Kaip praneša portalas delfi.lt, į areštinę uždarytas aukos brolis.

Negyvo vyro kūną rado jo sūnus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymo.

Utenos apskrities policija pranešė, kad ketvirtadienį, apie 14 val., Ignalinos rajone, Padysnos II viensėdžio teritorijoje rastas Indijos Respublikos piliečio kūnas.

Ant 40-mečio vyro kūno išorinių smurto žymių nematyti.

Jį aptiko Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Utenos apskrities policijos atstovės Violetos Ginaitienės pasiteiravus, ar šis vyras galėjo būti nelegalus migrantas, policijos atstovė teigė, kad šios informacijos reikėtų klausti pasieniečių.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad šis Indijos pilietis buvo migrantas ir bandė nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.

„Atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS patvirtino  prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Kaip vėliau pranešė VSAT, Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai gavo žinią, kad Dysnos upės pakrantėje matyti žmogaus kūnas.

Į nurodytą vietą išvyko pasienio sargybos ekipažas, taip pat buvo iškviesti policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir medikai.

Ugniagesiai gelbėtojai žmogaus kūną be gyvybės žymių ištraukė į krantą. Kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Vyras keliavo su kuprine ir daiktais.

Dysna – neplati upė pelkėtais krantais. Jos vagos viduriu eina Lietuvos ir Baltarusijos siena.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė.

2021 metais kilus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos bangai į Lietuvą atvyko beveik 4,2 tūkst. tokių migrantų. Lietuva laiko tai Minsko hibridine ataka ir teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Linos Banienės, įtariamasis policijai žinomas, tačiau dėl asmens duomenų padaryti nusikaltimai neatskleidžiami.

„Taip, įtariamasis policijai žinomas. Yra teistas. Įtariamasis buvo artimas šeimos narys, o konkrečiai, kokie ryšiai sieja, ta tema nekomentuosime“, – portalą klaipeda.diena.lt informavo L. Banienė.

Kaip jau buvo skelbta, trečiadienį iš socialinių paslaugų centro Šilutėje išėjo 19-metė mergina ir negrįžo.

Vykdant paiešką, merginos kūnas su sužalojimais buvo rastas Šilutės rajone.

„Apie jos dingimą socialinių paslaugų centro darbuotoja mus informavo spalio 28 dieną (penktadienį – BNS).Vykdant jos paiešką, spalio 29 dieną (šeštadienį –BNS), 3 valandą 30 minučių, jos kūnas rastas Pagrynių miške“, – BNS sakė Tauragės apskrities policijos atstovė.

Sulaikytas 26 metų įtariamasis, dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2001-aisiais gimęs įtariamasis ir 2007 metais gimusi įtariamoji suimti dviem mėnesiams, 1999 metais ir 2004 metais gimę įtariamieji – trims mėnesiams, antradienį informavo prokuratūra.

„Nors mažamečiams (asmenims iki 14 metų) nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tam tikrais Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nurodytais pagrindais asmenys gali atsakyti ir nuo 14 metų. Dėl nužudymo mažamečiai gali būti teisiami“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė žmogų, numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki 15 metų.

Į kilimą susuktas merginos kūnas su žaizda galvoje rastas pirmadienio vakarą, apie 21.30 val., Gegužių gatvėje.

Asociatyvi A. Strumilos/BNS nuotr.

Pabėgo ir slapstėsi

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nužudytoji gyveno globos įstaigoje, tačiau portalas lrytas.lt rašo, kad globa jai buvo nustatyta nuo liepos 1-osios, tačiau paauglė į globos įstaigą neatvyko, ji pabėgo ir slapstėsi.

Globos įstaiga, kurioje turėjo gyventi nužudyta penkiolikmetė, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur rastas jos kūnas.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė žmogų, numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Vaiko teisių gynėjai ragina gyventojus, pastebėjus bet kokį vaiko teisių pažeidimą, konfliktus tarp paauglių, smurto prieš vaikus atvejus nebūti abejingais ir nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai vaiko teisių gynėjams į teritorinį skyrių.

Istorija kartojasi

Daugiau nei prieš 10 metų, 2011-ųjų liepą, Šiauliuose, taip pat buvo nužudyta nepilnametė.

Bute buvo nužudyta 17-metė S. Šalkauskio gimnazijos gimnazistė. Nusikaltimą įvykdė dvi tos pačios gimnazijos moksleivės.

17-metė buvo atviliota į vienos iš nuteistųjų močiutės butą, nužudžiusios merginą, užpuolikės kūną supjaustė dalimis, į maišelius sudėtas aukos kūno dalis jos išvežė dviračiais ir išmetė dykynėje prie Aukštabalio gatvės.

Vėliau dvi merginos už bendramokslės nužudymą buvo nuteistos kalėti 20 metų.

Per didelę avariją niekas nenukentėjo. Kai kurie automobiliai apgadinti labai stipriai.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad į įvykio  vietą po 11 val. buvo iškviestos visos tarnybos.

Portalui diena.lt policijos atstovė teigė, kad avarija įvyko sprogus sunkvežimio padangai.

„Pagal pirminę informaciją važiavo sunkvežimis, jis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į šalikelėje stovinčius automobilius. Vairuotojų juose nebuvo“, – BNS sakė Vilniaus policijos atstovė J. Samorokovskaja.

Priteistas ir 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis

Teismas taip pat nustatė, kad būdamas ULAC vadovu bei vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių jų vykdymui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl S. Čaplinsko atleidimo panaikintas.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš ULAC S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

„Pažymėtina, kad ULAC ir AIDS centro vadovas nėra skiriamas į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, o renkamas viešo konkurso būdu, naujas vadovas nėra išrinktas“, – pažymi teismas. Jo manymu, S. Čaplinsko prašymas grąžinti į buvusias pareigas yra pagrįstas.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime buvo nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“.

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė.

Sureagavo santūriai

Ketvirtadienio pavakarę S. Čaplinskas į šią žinią sureagavo santūriai. „Teismas pripažino mano atleidimą iš ULAC vadovo pareigų NETEISĖTU. Teismas įpareigojo skubos tvarka gražinti mane į ankstesnes ULAC vadovo pareigas“, – feisbuke rašė profesorius.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Teismo sprendimas S. Čaplinsko byloje nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas.