Jau šio penktadienio vakarą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovams atvers naujo teatrinio sezono duris.

Išaugo kūrybinės pajėgos

Pirmasis scenoje – Brodvėjaus deimantas, garsusis Franko Loesserio ir Abe’o Burrowso miuziklas „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ su dainininku Vaidu Baumila pagrindiniame vaidmenyje.

29-asis teatro sezonas žada ir daugiau premjerų, naujų koncertinių programų, žiūrovų pamėgtų spektaklių ir intriguojančių svečių.

Pasak teatro vadovo Ramūno Kaubrio, naują sezoną teatras pradės ne tik populiariausiais spektakliais, bet ir dovanomis. Artimiausiu metu Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją ir Klaipėdos apskrities viešąją I.Simonaitytės bibliotekas pasieks Klaipėdos muzikinio teatro drauge su užsienio partneriais įgyvendinto tarptautinio projekto BAIT (Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija: socialinių pokyčių link) metodologinės knygos bei leidybinio projekto „Mažųjų mediateka“ produktas – A.Kučinsko kūrinių vaikams „Makaronų opera“ ir „Bulvinė pasaka“ CD/DVD rinkiniai.

R.Kaubrys džiaugėsi, jog 29-ąjį rudenį teatras pasitinka pasipildęs kūrybinėmis pajėgomis. Darbą uostamiesčio Muzikiniame teatre pradeda jaunieji solistai Tadas Jakas, Modestas Narmontas ir Steponas Zonys. Į baleto trupę po kelerių metų pertraukos sugrįžo šokėjas Mantas Černeckas. Naujus kūrybinius projektus viso sezono metu klausytojams išskleis praėjusį pavasarį teatre pradėjęs dirbti dirigentas Markas Kadinas.

Naujausi ir klasika

Įvairių žanrų spektaklių kupiną repertuarą nuo pat rugsėjo puoš naujausi teatro pastatymai: F.Loesser ir A.Burrows miuziklas „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“, JAV režisieriaus ir choreografo Johno Staniuno Klaipėdoje kurta D.Goggino muzikinė komedija „Šounuolynas“ bei didelio žiūrovų dėmesio ir kontroversiškų vertinimų sulaukęs šokio spektaklis „Divizija“ Arūno Daugėlos to paties pavadinimo romano motyvais (choreografas Aurelijus Liškauskas).

Po rugpjūčio mėnesį įvykusios šokio spektaklio premjeros pats knygos autorius A.Daugėla prisipažino buvęs nustebintas. „Tokios tematikos veikalą nesunku suvulgarinti. Tačiau spektaklyje jį pavyko perteikti solidžiai ir išradingai. Likau sužavėtas“, – prisipažino A.Daugėla ir džiaugėsi drauge su spektakliu atgimusiu skaitytojų susidomėjimu jo romanu: „Teko savo sandėliuke tų pamirštų knygų ieškoti“. Į teatro sceną šį rudenį „Divizija“ žengs dukart – rugsėjo 26  ir lapkričio 7 dienomis.

Iki naujųjų į Muzikinio teatro repertuarą grįš ir kiti žiūrovų jau pamėgti spektakliai: pasaulinė operos klasika G.Bizet „Karmen“, G.Rossini „Sevilijos kirpėjas“ G.Donizetti „Meilės eliksyras“ ir G.Verdi „Traviata“, operetės „Misteris X“, „Balius Savojoje“,  „Šikšnosparnis“ bei „Vienos kraujas“, pernai premjera triumfavęs šokio spektaklis „Altorių šešėly“.

Švęs kūrybines sukaktis

Miuziklų gerbėjai turės galimybę dar kartą prisiminti legendinės V.Ganelino ir S.Gedos „Velnio nuotakos“, neprilygstamojo J.Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ melodijas. Pastarasis spektaklis rugsėjo 25-ąją skiriamas teatro artistų Jadvygos Grikšienės, Stanislovo Rezgevičiaus bei Vytauto Virganavičiaus jubiliejams. 30 metų kūrybinę sukaktį šį rudenį švęs ir teatro solistė Valerija Balsytė. Ji lapkričio 20-ąją pasirodys G.Bizet operoje „Karmen“.

Rugsėjį gastrolių į Klaipėdą atvyks Baltarusijos valstybinis akademinis muzikinis teatras. Rugsėjo 29-ąją į uostamiesčio Muzikinį teatrą  trupė atveš V.Kondrusevičiaus miuziklą „Zofija Alšėniškė“. Istoriniais faktais paremtos romantinės melodramos veiksmas vyksta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje XV a. pradžioje, o pagrindiniai veikėjai – Lenkijos karalius Jogaila ir LDK didikų dukra rusaitė Zofija Alšėniškė, tapusi paskutiniąja, ketvirtąja, Jogailos žmona.

Naujasis teatro sezonas dosnus spektaklių mažiesiems lankytojams. Ir toliau bus rodomos vaikų pamėgtos, prestižinius teatro apdovanojimus pelniusios A.Kučinsko ir D.Čepauskaitės operos vaikams „Makaronų opera“ bei „Bulvinė pasaka“, muzikinės pasakos „Tinginėlių kaimas“, „Verpalų pasakos“, baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

Bažnyčioje – klaipėdiečio oratorija

29-asis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezonas žiūrovams taip pat yra parengęs išskirtinių simfoninės muzikos projektų bei kamerinių renginių.

Rugsėjo 27-ąją, minint pasaulinę Muzikos dieną, teatras klausytojus pakvies į ypatingą premjerą. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje skambės ilgai laukta ir brandinta klaipėdiečio kompozitoriaus Remigijaus Šileikos oratorija „Tavo žodis – šviesa mano takui“. Didingą kūrinį atliks solistai Joana Gedmintaitė (sopranas), Mindaugas Gylys (baritonas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras bei valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Ištraukas iš Šventojo Rašto skaitys kunigas dr. Saulius Stumbra, oratoriją diriguos maestro Robertas Šervenikas.

Spalio 22-ąją teatre įvyks ES šalių jaunųjų muzikantų konkurso baigiamasis koncertas. Koncerto programoje skambėsiančius W.A.Mozarto, F.Hidaso ir P.Čaikovskio kūrinius drauge su teatro simfoniniu orkestru atliks Suejin Jung (fortepijonas, Korėja, JAV) ir Mariya Karpinets (obojus, Ukraina, Norvegija). Dirigentas – prof. Wolfgangas Harreris (Austrija).

G.Verdi šedevrus – ištraukas iš operų „Likimo galia“, „Aida“, „Trubadūras“, „Nabukas“, „Rigoletas“, „Traviata“ ir kitų – lapkričio 14-ąją Klaipėdoje klausytojams pristatys čia keliskart jau viešėjęs gruzinų kilmės dirigentas Aleksandras Khaindrava, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras bei Ukrainos nacionalinio operos teatro žvaigžde tenoras Valentinas Ditiuchas.

Taps Brodvėjaus scena

Rudens vakarais teatro kolonų salėje bus rengiami kameriniai koncertai: romansų vakarai, solistės Beatos Ignatavičiūtės rečitalis ir kiti koncertai.

Šventinį gruodį teatre tradiciškai skambės valsų karaliaus J.Strausso melodijos, tarpušvenčiu – šlovingoji G.Verdi opera „Traviata“.

2016-uosius uostamiesčio Muzikinis teatras kvies pasitikti teatralizuota koncertine programa „Brodvėjus.lt“. Pasak režisierės Rūtos Bunikytės, tai bus lietuviška Brodvėjaus scena, kurioje teatras pristatys savo naujausius spektaklius. Koncerte skambės ištraukos iš miuziklų „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“, „Šounuolynas“, operetės „Misteris X“, taip pat žinomos miuziklų „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Mieloji Čariti“ ir kitų melodijos.

Po Naujųjų klausytojų laukia tradicinis maestro Stasio Domarko rengiamas Klaipėdos krašto dienai skirtas koncertas. Vasario 14-ąją dirigentas M.Kadinas pristatys simfoninės muzikos programą „Valsas. Valsas? Valsas!“, tiesa šiuokart – be J.Strausso kūrinių.

Laukia nauji iššūkiai

2016 m. pavasarį Klaipėdos muzikinio teatro repertuaras pažers premjerų: balandį rampos šviesą išvys Franko Wildhorno miuziklas „Boni ir Klaidas“, gegužę – G.B.Pergolesi opera „Liveta ir Trakolas“, papildysianti praėjusį pavasarį teatre atnaujintą to paties kompozitoriaus operą „Tarnaitė ponia“. Statant antrąją G.B.Pergolesi diptiko dalį teatre veiks kūrybines dirbtuves „Operos klasė“ – vaidmenis spektaklyje kurs ir dainavimo specialybės studentai. Sezoną birželio mėnesį užbaigs naujas spektaklis vaikams – N.Sinkevičiūtės „Pasaka be pavadinimo“ (rež. Eglė Miškinytė).

Viso sezono metu teatro kūrybinės pajėgos telksis grandiozinio veikalo premjerai: vasaros festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ pradės G.Rossini opera „Italė Alžyre“. Klaipėdoje operą kurs režisierė Daina Liučija Adamkevičiūtė, dirigentas M.Kadinas, scenografas Mārtiņas Vilkārsis (Latvija), kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė ir choreografas Taurūnas Baužas.

Viso sezono metu teatras žada tęsti veikiančias ir pristatyti naujas edukacines programas. Į teatro užkulisius ves „Uvertiūra“ bei teatro pedagogams skirta „Uvertiūra+“. Kūrybinių partnerysčių pagrindu drauge su meninės pakraipos švietimo įstaigomis ketinama pradėti įgyvendinti projektą „(Ne)įdomybių laboratorija“, menu padėsiantį vaikams mokytis tiksliųjų mokslų. Pavasarį su W.Shakespeare'o dramaturgija moksleivius supažindins programa „Aš ir Šekspyras“, mažųjų teatro lankytojų lauks „Pasakų paštas“, jaunieji solistai tobulinsis „Operos klasėje“.

Nors Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rengiamas XVIII tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau įpusėjo, per kitą savaitę šventės organizatoriai margą festivalio programą dar pristatys Klaipėdoje, Nidoje ir Kretingoje.

Teatro vasaros renginių ciklą rugpjūčio 13 d. vainikuos didysis koncertas „Meilės ir muzikos alchemija“ ir rugpjūčio 16 d. vyksianti antroji šokio spektaklio „Divizija“ premjera.

Koncerte „Meilės ir muzikos alchemija“ žymiąsias operų, operečių arijas, ištraukas iš miuziklų atliks būrys tarptautinio festivalio svečių – operos ir muzikinio teatro solistai iš Lenkijos, Čekijos, Rumunijos bei Ukrainos. Koncertą diriguos KVMT dirigentas Markas Kadinas ir gruzinų kilmės dirigentas iš Čekijos Aleksandras Khaindrava.

Vainikuos didysis koncertas

Pasak M.Kadino, rinkdamas kūrinius koncerto programai, jis atsižvelgė į kiekvieno atlikėjo norus, pageidavimus. Jie, anot jo, ir pasirinko sau labiausiai patinkančius operos, operetės ar miuziklo žanro kūrinius. „Vienintelis mano pageidavimas – dainuoti originalo kalba. Juk tekstas, taip pat yra muzika“, – pabrėžė dirigentas.

Viešnia iš Ščecino operos teatro (Lenkija) Joanna Tylkowska-Drożdż dainuos ištraukas iš P.Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“, I.Kalmano operetės „Marica“. Rumunų tenoras Razvanas Sararu atliks žymiąsias P.Čaikovskio ir G.Puccini operų arijas.

„Tai muzika apie meilę, laimę, išdavystę, didvyriškumą – apie gyvenimą tokį, koks jis yra. Kaip yra sakęs garsusis rumunų dirigentas Sergiu Celibidache, muzika padeda pajusti vienovę su kitais. Tikiuosi, kad koncertas Klaipėdoje padės kartu atrasti gyvenimą, kupiną meilės“, – mintimis dalijosi rumunų tenoras R.Sararu.

Koncerte skambės ir Sankt Peterburgo Marijos teatro primadonos Marinos Shaguch balsas, dažnai lyginamas su garsiosios Monserat Kabalje. Klaipėdoje solistė atliks savo favorito G.Verdi muziką. Miuziklo žanro klasiką – ištraukas iš L.Bernsteino „Vestsaido istorijos“ dainuos Klaipėdoje jau kartą viešėjęs ukrainiečių tenoras Ivanas Beilikči. Renginį papuoš ir uostamiesčio teatro solistų – Ritos Petrauskaitės bei Aurimo Raulinavičiaus atliekami kūriniai.

Koncerte skambėsiančias instrumentines operų ištraukas atidžiai rinkosi pats M.Kadinas. Dirigentas sakė seniai norėjęs publiką supažindinti su P.Čaikovskio „Romeo ir Džuljetos“ duetu sopranui ir tenorui, kuris iki šiol dar nėra skambėjęs net Rusijoje. Tai paskutinis kompozitoriaus darbas, ištrauka iš operos, kurios jis taip ir nebaigė.

Rodys po atviru dangumi

Paskutinioji festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ savaitė žiūrovams pasiūlys ir daugiau įvairių renginių.

Jau šįvakar 19 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje operos mėgėjų laukia kasmet rengiama „operos naktis“: po atviru dangumi skambės ugningoji G.Bizet „Karmen“. Erotiškos, nepriklausomos, fatališkos moters mitą – Karmen vaidmenį – vienoje populiariausių pasaulio operų atliks mecosopranas Dalia Kužmarskytė, Don Chosė vaidmeniui iš Maskvos didžiojo teatro pakviestas klaipėdiečiams jau pažįstamas saulėto balso tenoras Olegas Dolgovas.

Prancūzų kompozitoriaus G.Bizet šedevrą Klaipėdoje pastatė dirigentas Juozas Domarkas, režisierius Eligijus Domarkas, dailininkas Henrikas Ciparis, choreografas Jurijus Smoriginas. „Operos naktį“ populiarioji „Karmen“, diriguojama Dainiaus Pavilionio, uostamiestyje skambės jau 28-ąjį kartą.

Rytoj 19 val. Klaipėdos piliavietę papuoš nemarioji W.Shakespeare'o tragedija „Romeo ir Džuljeta“. Čia Romeo vaidmenyje pasirodys Jeronimas Milius, Džuljetos – Beata Ignatavičiūtė. Dramos spektaklį, įgyvendindama ES finansuojamą tarptautinį projektą, režisavo tarptautinė menininkų komanda – Miroslawas Siedleris (Lenkija), Michailas Salesas (Rusija), taip pat klaipėdiečiai Rūta Bunikytė ir Ramūnas Kaubrys.

Kamerinėje aplinkoje – poezija

Išsiilgusius bohemiškos kamerinės aplinkos festivalio organizatoriai kviečia į bendrą Lietuvos ir Prancūzijos menininkų muzikos bei poezijos projektą „Nuplikytom širdim“. Rugpjūčio 11 d. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, o rugpjūčio 12 d. Kretingos muziejuje eiles lietuvių ir prancūzų kalbomis iš 2014 m. prancūziškai išleistos 17-os Lietuvos poečių antologijos skaitys leidinio sudarytoja, Paryžiuje gyvenanti aktorė Diana Sakalauskaitė.

Poezijos rinkinio pristatymo Klaipėdoje ir Kretingoje metu skambės prancūzų kompozitorių J.Massenet, C.Debussy, F.Poulenco, H.Giraud, W.Jehno, amerikiečių S.Sondheimo, R.Rodgerso ir kitų autorių vokaliniai kūriniai, instrumentiniai duetai akordeonui. Muzikuos solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, akordeonistai Žygimantas Laurinavičius ir Donatas Butkus, smuikininkė Asta Šidlauskaitė, pianistė Loreta Piaseckienė.

Ryškiai ir ambicingai – šokio spektaklio „Divizija“ premjera vakar Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo savojo vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginių ciklą.

Per artimiausias dvi savaites festivalio organizatoriai pakvies į dar dešimtį intriguojančių projektų Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje ir Kretingoje bei sulauks svečių iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Rumunijos, Čekijos bei Prancūzijos.

Meilės ir muzikos alchemija

Be įvairių meninių programų, festivalio metu jo organizatoriai klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia ant teatro fasado įrengtos plokštumos spalvotomis kreidelėmis užrašyti savo svajonę: „Kol gyvas, norėčiau...“.

Visą pasaulį apkeliavusio interaktyvaus socialinio projekto „Before I Die“ adaptacija Lietuvoje atsirado neatsitiktinai. „Norime atkreipti dėmesį ir į socialinio jautrumo temas. Vartotojiško judesio kupiname pasaulyje kviečiame stabtelėti, prisiminti savo svajones ir tikslus, pastebėti aplink esančius. Iš čia ir festivalio tema – meilės ir muzikos alchemija“, – sakė Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.

Pasak jo, įvairios meilės istorijos, meilės linijos, prieštaringos socialinės temos skleisis margoje festivalio programoje – nuo šokio spektaklių iki operos, nuo muzikinės komedijos iki dramos.

18-ąjį „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“ globoja Klaipėdos, Palangos, Neringos bei Kretingos merai.

Didžiausias dėmesys – šokiui

Festivalio organizatoriai prisipažino, jog didžiausias dėmesys šių metų vasaros muzikos ir teatro šventėje skiriamas sceninio judesio raiškai, šokiui. „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“ pradėjęs choreografo Aurelijaus Liškausko pastatyto šokio spektaklio „Divizija“ premjera, ja rugpjūčio 16-ąją teatras festivalį ir užbaigs.

Poilsiaujantieji Palangoje jau šį savaitgalį turės galimybę pamatyti vieną populiariausių pastarųjų metų jo pastatymų – šokio spektaklį „Altorių šešėly“ V.Mykolaičio-Putino romano motyvais. Kunigo Liudo Vasario vaidmenį šiuokart atliks į Klaipėdos muzikinio teatro trupę iš sostinės sugrįžęs šokėjas Mantas Černeckas. Rugpjūčio 2-ąją spektaklis bus rodomas Palangos senojoje gimnazijoje.

Pirmųjų svečių festivalio organizatoriai sulauks jau rugpjūčio 6-ąją. Klaipėdos muzikinio teatro scenoje pasirodys Liepojos dramos teatro trupė, atvešianti Latvijos rašytojo, poeto ir dramaturgo Janio Rainio jaunimo tragediją „Indulis ir Arija“ – tai judesio spektaklis be žodžių. Įdomu, jog kone visa spektaklyje vaidinanti Liepojos teatro aktorių trupė mokslus baigė Klaipėdos universitete. Latvių judesio spektaklis žiūrovus nukels į XIII a., kuršių kovų dėl laisvės metus. Neįmanomos meilės tarp kuršių vado Indulio ir vokiečių vado dukters Arijos istorijoje pagrindinius vaidmenis atliks Martinas Kalita ir šokėja Lienė Grava.

Džiugins žanrų įvairove

Pasak Klaipėdos muzikinio teatro vadovo R.Kaubrio, bene daugiausia žiūrovų dėmesio kasmet sulaukia po atviru dangumi vykstantys festivalio renginiai. Įvairių žanrų veikalai netradicinėse erdvėse bus rodomi ir šiemet.

Rugpjūčio 7-ąją tarptautinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ publikos laukia ugninga muzikos šventė Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Kartą per metus čia vykstanti „Operos naktis“ šiemet pakvies į vieną populiariausių pasaulyje operų – G.Bizet „Karmen“. Don Chose partiją joje atliks Maskvos didžiojo teatro tenoras Olegas Dolgovas, šarmingosios Karmen – Klaipėdos muzikinio teatro mecosopranas Dalia Kužmarskytė. Operą diriguos Dainius Pavilionis.

Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 8-osios vakarą bus suvaidinta nemarioji W.Shakespeare'o tragedija „Romeo ir Džuljeta“. Čia Romeo vaidmenyje pasirodys Jeronimas Milius, Džiuljetos – Beata Ignatavičiūtė. Spektaklį sukūrė tarptautinė menininkų komanda. Režisieriai – Mirosławas Siedleris (Lenkija), Michailas Abramovichius Sales (Rusija) bei klaipėdiečiai Rūta Bunikytė ir R.Kaubrys.

Rugpjūčio 11 d. Klaipėdoje, o rugpjūčio 12 d.  Kretingoje bus pristatytas bendras Lietuvos ir Prancūzijos menininkų muzikos ir poezijos projektas „Nuplikytom širdim“, kurio metu eiles lietuvių ir prancūzų kalbomis iš 2014 m. išleisto poezijos rinkinio „Nuplikytom širdim“ skaitys leidinio sudarytoja Diana Sakalauskaitė, muzikuos solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė ir jai talkinantys instrumentalistai.

Didžiausias būrys festivalio svečių iš užsienio – pasaulinio pripažinimo sulaukusių operos ir muzikinio teatro solistų iš Lenkijos, Čekijos, Rumunijos bei Ukrainos – Klaipėdos scenoje pasirodys rugpjūčio 13-ąją. Klausytojai šį kartą turės ypatingą progą pasimėgauti auksiniais operos, operetės ir miuziklo puslapiais festivalio didžiajame koncerte „Meilės ir muzikos alchemija“. Jo programą diriguos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Markas Kadinas ir gruzinų kilmės dirigentas iš Čekijos Aleksandras Khaindrava.

Komiškais spektakliais „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet džiugins Nidos poilsiautojus. Rugpjūčio 5 d. Nidos kultūros ir turizmo centre „Agila“ bus parodyta atnaujinta G.B.Pergolesi komiška opera „Tarnaitė ponia“, o rugpjūčio 14 d. – D.Goggino muzikinė komedija „Šounuolynas“.

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų pripažinimo sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, kiek vėliau – „Makaronų operą“ vaikams, televizijos žiūrovus stebinęs projekte „Delfinai ir žvaigždės“, choreografas Aurelijus Liškauskas, regis, vis dar alkanas kūrybos. Liepos 30 d. ir rugpjūčio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyks jo naujausio šokio spektaklio „Divizija“ premjera.

Ne tik pikantiška tema

– Aurelijau, papasakokite, kaip gimė „Divizija“. Kodėl būtent tokia skirtingas asociacijas kelianti tema?

– Ėjau jau pramintu keliu. Mintį statyti naują spektaklį inspiravo „Altorių šešėly“ sėkmė. Nors tai buvo rizikingas pastatymas, bet turėjo tam tikrų garantijų. Jų ieškojau ir šįkart. Iš pradžių domėjausi skaitomiausių pastarojo penkmečio lietuvių autorių knygomis. Kadangi tarp jų buvo tokių, kaip Valdo Adamkaus biografija, scenai netiko (juokiasi). Vėliau svarsčiau apie kitokio laikmečio literatūrą: A.Čechovo „Tris seseris“, Keturakio „Ameriką pirtyje“, P.Ziuskindo „Kvepalus“. Galiausiai vieno pokalbio su Gintaru Bendžiumi metu pradėjome diskutuoti apie klaipėdietiškas, uosto temas, prisiminėme čia veikusią „16-ąją diviziją“. Tad ir pagalvojau: jei jau „lindome kunigui po sijonu“, tai ir šįkart tema turi būti ne mažiau pikantiška.

– Vis dėlto puolusio kunigo drama daugeliui buvo žinoma jau nuo mokyklos suolo, o „Divizija“ – mažai kam girdėto autoriaus debiutas lietuvių literatūroje.

– Sunku pasakyti, kiek A.Daugėlos romanas žinomas skaitytojams. Sovietmečio nuotaikos ir realijos gyvos ne vienos kartos žmonių prisiminimuose. Pati prostitucijos tema ir anuomet, ir dabar randa atgarsį visuomenės gyvenime, tačiau viešai apie ją kalbėti vengiama. Juk ir šiandien Klaipėdoje yra žmonių, puikiai prisimenančių nepaprasto grožio elitines Klaipėdos prostitutes, ryškiai išsiskyrusias iš pilkos tarybinės minios. Tačiau spektaklyje, kaip ir knygoje, nėra akcentuojami vien įvykiai, susiję su „16-ąja divizija“. Tuo laikmečiu aktualių temų buvo ir daugiau: nelegalaus verslo ir kriminalinių struktūrų veikla, KGB ir milicijos persekiojimai, lietuviškumo paieškos ir daug kitų. 

Tiesa, po šokio spektaklio „Altorių šešėly“ dažnam žiūrovui kilo mintis V.Mykolaičio-Putino romaną perskaityti darsyk. Neturiu tikslo „išprominti“ Arūno Daugėlos (šypsosi), bet jei atsiras tokių, kurie pirmąkart pamatę spektaklį, imsis knygos, o ją perskaitę, į teatrą grįš dar kartą, būsiu laimingas.

– Pamenu, jog „Altorių šešėly“ idėja iš pradžių buvo vertinta skeptiškai. Ar „Divizija“ sulaukė daugiau palaikymo?

– Kalbų buvo ir prieš statant „Altorių šešėly“, ir po premjeros. Girdėjau sakant, jog per artimiausius 10 metų vargu ar apskritai pastatysiu ką nors geresnio. Kiekvieną kartą pirmiausia turiu patikėti pats, atsistoti ant kojų, pradėti dirbti. Po to – jau nebėra kur trauktis.

Prieš apsispręsdamas, „Divizijos“ idėją kastingavau, klausiau autoritetingų meno, kultūros žmonių nuomonės. „Altorių šešėly“ ne tik mane, bet ir skeptikus įtikino, jog verta ryžtis drąsiam ėjimui. Tad dabar jie ir prostitucijos temai pasidavė lengviau.

Slidžios ribos neperžengs

– Išskyrėte keletą romano siužetinių linijų, temų, kurios atrodo įdomios. Kalbant trumpai, apie ką šokio spektaklis „Divizija“?

– Pirmiausia, tai nėra spektaklis apie prostitutes. Veikiau trileris apie to laikmečio visuomenės dalį, kuri laviravo tarp turtingo gyvenimo ir nusikaltimo, apie tarybinės santvarkos rėmus, tautiškumo simbolius, apie tai, kas tuo metu „skaudėjo“ Klaipėdai –  sprogimus, užsienio laivus ir jūreivius gatvėse, išskirtinę gražių moterų kategoriją, pogrindžio kovotojus, KGB ir milicijos struktūras. Apie baimės visuomenę ir bandymus iš jos ištrūkti. Paliesime ir psichinių ligonių, seksualinių mažumų temas.

– Pagrindinių romano herojų – Vaido ir Jolos – santykiai prieštaringi, įvairialypiai. Spektaklyje juos išryškinsite?

– Jų santykių negilinau, nebandžiau ieškoti jausmų ten, kur jų nėra. Pagrindinės poros meilės dueto čia taip pat nebus. Mano supratimu, Jolos ir Vaido nesiejo romantiški jausmai. Suartėjimas buvo staigus, vedantis į gyvulišką seksą.

– A.Daugėla savo romane sekso scenų smulkiai neaprašinėja. O spektaklyje joms skyrėte nemažai dėmesio. Kodėl?

– Prostitučių tiesioginis darbas, jų gyvenimo būdas neatsiejami nuo sekso scenų. Spektaklyje N14 ženklu pažymėtas scenas stengiuosi pateikti steriliai ir estetiškai. Vis dėlto manau, kad ir žiūrovai, eidami į tokios tematikos spektaklį, supranta, ko jame galima tikėtis. Nesu ištvirkęs, degradavęs ir atvirų sekso scenų čia nebus. „Divizijoje“ nekuriu pornografijos, tačiau veikiu drąsiai ir atvirai.

– Įdomu, kaip į tokius neįprastus vaidmenis, personažus reagavo trupės šokėjai?

– Prieš pradėdamas dirbti suvokiau, kad šiame pastatyme teks peržengti tam tikrus stereotipus, kompleksus, viešumo ir intymumo ribą. Sąmoningai ieškojau trupės šokėjų „lubų“. Pradinių pokalbių metu kiekvieną supažindinau su vaidmenimis, tuomet klausiau, ar scenoje galėtų apsinuoginti, atvirai bučiuotis, glamonėtis... Kūrybiniame procese trupė atsipalaidavo, tos lubos pasirodė esančios daug aukščiau, todėl ir spektaklio scenos keitėsi, tapo atviresnės. Nors svarstymų buvo, ribos neperžengsime ir visiškai nuogi kol kas nešoksime (juokiasi).

Scena atrodys kitaip

– Spektaklio afišoje pasirodėte šokiruojančiame amplua. Koks jausmas vyrui persirengti moterimi, prostitute?

– Jokių slaptų fantazijų neturėjau (juokiasi). Tiesiog reikėjo tokio plakato, į kurį praeiviai atkreiptų dėmesį. Džiaugiuosi, kad šis rebusas sulaukė atgarsio. Moterimi persirengęs buvau ir anksčiau: spektakliuose, televizijos projektuose. Tai reikalauja daug drąsos, tačiau patirtis gera. Adrenalinas. Kas nemėgino, rekomenduoju (juokiasi). Prieš fotografuodamasis su tokiu grimu ir kostiumu pirmiausia užsukau pas teatro scenos montuotojus. Tai tikrų vyrų kategorija. Nuostaba, nuoširdus juokas, pagarba – akmuo ant manęs nekrito, paniekos nesulaukiau.

– Kiek tokių vyrų ir moterų transformacijų bus pačiame spektaklyje?

– Nesinori išduoti, kuriuo momentu, bet jų bus. Neskatinu mažumų ir nedarau iš to šou. Man tai būdas patirštinti ir išreikšti to laikmečio žmonių psichologines būsenas. Tų, kurie jautėsi nenormaliai, iškreiptai, lyg būdami ne savo kailyje. Daug vyrų ir moterų jautėsi prostitutėmis.

– Nesibaimindamas kritikų sakėte, jog „Altorių šešėly“ choreografijai būdinga eklektika. Kaip apibūdintumėte „Divizijos“ šokio kalbą?

– Eklektikos „Divizijoje“ nėra, yra daug šokio stilių (šypsosi). Tiesa, atsirado naujas choreografijos elementas, kurio iki šiol nebuvo nė viename spektaklyje, – profesionalus aikido. Įpyniau ir diskotekinio žanro atmosferai sukurti, ir šiuolaikinio voliojimosi (juokiasi). Žiūrovai ateina pamatyti spektaklio, reginio, tad nesinori vardyti terminų ir skaičiuoti stilių. Ne tai svarbu. Galiu pasakyti tik viena: fiziškai ir psichologiškai tai dvigubai sudėtingesnis spektaklis nei „Altorių šešėly“.

– Koks bus „Divizijos“ scenovaizdis?

– Viskas koncentruota, dekoracijų ir rekvizito gana mažai. Su dailininke Iveta Ciparyte priėjome prie išvados, jog šįkart liks tik tai, kas suvokiama ir tikrai reikalinga. Pati scena atrodys keistai, naujai. Tokio scenovaizdžio sprendimo mūsų teatre dar nėra buvę. Sceną padalijome į dvi plokštumas, šoksime dviejuose aukštuose. Bus papildomų kabančių elementų-personažų.

Dideliais žingsniais – pirmyn

– Spektakliui muziką parinkote pats. Kurie autoriai, kompozitoriai tapo įkvėpimo šaltiniu?

– Tai kankinanti patirtis. Atrodė, jog nėra geresnio garso takelio už „Altorių šešėly“. Dabar manau, kad šiuo požiūriu abu spektakliai bus lygiaverčiai. Į „Diviziją“ sudėta įvairios muzikos. Kadangi spektaklio veiksmas vyksta ne tik Klaipėdoje, bet ir Ukrainoje, atspirties tašku prostitucijos temai tapo ukrainiečių grupė „Dakha Brakha“. Finalui radau stebuklingą „Piano Interrupted“ kompoziciją, kurios klausantis šiurpas perbėga kūnu. Apskritai kontrastų bus daug: nuo jau minėtos ukrainietiškos, prancūziškos retro muzikos (Jacques Brel) iki šiuolaikinio gilaus pogrindinio beet'o.

– Į „Diviziją“ ėjote drauge su patikrintais kūrybiniais partneriais – režisieriumi Ramūnu Kaubriu, dailininke I.Ciparyte. Kaip sekasi dirbti su jais šiuosyk?

– Kiekvienam choreografui linkėčiau padirbėti su režisieriais. Ramūnas buvo kertinis pradžios taškas, visas mano abstrakcijas sulipdęs į visumą, kurią aš po to ridenau ir išridenau į šokį. Dabar, artėjant premjerai, jis vėl visas mano vėjavaikiškas idėjas sudeda į tinkamas lentynėles. Tai tikras profesionalas, su kuriuo malonu dirbti. Jis mato, kur trūksta dramaturgijos, kur prasilenkiu su logika. Drauge stengiamės išlaikyti režisūrinę liniją, siužeto aiškumą, kad visi žiūrovai suprastų apie ką šis spektaklis ir kad scenų dinamika nenukentėtų.

– Kaip jaučiatės šiandien, kai iki spektaklio premjeros liko mažiau nei savaitė?

– Gal nuskambės keistai, bet „Divizija“ yra ramiausias pastatymas mano kūrybiniame gyvenime. Be abejo, neapsieita be lūžių akimirkų, depresinių nuotaikų, tačiau šįkart jaučiau trupės tikėjimą ir norą kurti. Jau antrąkart išbandome kitokią poziciją – kuriame personažus, o ne tik techniškai gražiai šokame.

Žinoma, ir sausakimšos salės žiūrovų „Altorių šešėly“ gastrolėse Vilniuje ir Kaune, laimėjimai tarptautiniuose festivaliuose, geri svarių, kritiškų žmonių vertinimai suteikė motyvacijos. Apskritai dirbti su trupe labai malonu. Džiaugiuosi, kad į ją grįžo šokėjas Mantas Černeckas. Manau, kad mažiau blaškomės ir dideliais žingsniais einame pirmyn.

Nors „Altorių šešėly“ ir man asmeniškai užaugino storesnę odą, artėjant premjerai jaučiu didžiulį įsipareigojimą publikai. Galiu girtis, liaupsinti, džiaugtis, bet ji ateis ir, atslūgus premjeriniam smalsumui, salės tankis parodys, pavyko ar ne.

Vos prieš kelis mėnesius išleidęs naują miuziklą su dainininku Vaidu Baumila, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sezoną užbaigs dar vieno Brodvėjaus miuziklo premjera. Šįvakar rampos šviesą išvys Dano Goggino muzikinė komedija „Šounuolynas“ („Nunsense“).

Interpretavo naujai

Visoje Amerikoje, Europoje ir net Japonijoje populiarus amerikiečių miuziklas, Holivudą paakinęs sukurti kino filmą „Netikra vienuolė“ (1992) su garsiąja Whoopi Goldberg, Lietuvoje statomas pirmąkart. Tad nenuostabu, kad kurti spektaklį Klaipėdoje buvo pakviestas amerikiečių režisierius ir choreografas Johnas Staniunas.

Drauge su juo uostamiesčio Muzikiniame teatre dirbo dirigentas Vladimiras Konstantinovas bei dailininkas Marijus Jacovskis. Penkių vienuolių, nusprendusių surengti paramos talentų šou, vaidmenis muzikinėje komedijoje atlieka vien moterys.

Per 100 miuziklų JAV pastatęs amerikiečių aktorius, režisierius, choreografas prof. J.Staniunas miuziklą „Nunsense“ 1991 m. pirmąkart režisavo Madisono teatre JAV. Anot jo, po dviejų dešimtmečių šį kūrinį statydamas Klaipėdoje, medžiagą interpretavo naujai.

„Skirtumų bus jau vien dėl libreto vertimo, kai kuriose scenose keičiasi choreografija. Galiausiai humoras Lietuvoje kitoks nei Amerikoje. Pati situacija gana absurdiška: vienuolės surengia talentų šou, norėdamos surinkti pinigų mirusių seserų laidotuvėms. Bet „Nunsense“  ir nereikėtų priimti rimtai. Tai – vienuolių gyvenimo satyra, parodija“, –  tikino režisierius.

Pirmajame „Šounuolyno“ pastatyme Lietuvoje, Klaipėdoje, palikta daug vietos improvizacijai ir interaktyviam bendravimui su publika. Anot J.Staniuno, tokio spektaklio sėkmė priklauso nuo aktorių, kurių užduotis – priversti publiką jaustis patogiai, laisvai, pabendrauti su žiūrovais dar prieš spektaklį.

„Mūsų pastatyme ketvirtosios sienos nėra. Būtent dėl to „Šounuolynas“ gali būti rodomas bet kokioje aplinkoje, jam ypatinga scenografija nereikalinga. Nors šiuo atveju ji bus“, - patikino kūrėjas.

Bus stepo ir baleto

Pats puikiai įvaldęs įvairius stepo stilius, J.Staniunas jo elementais papildė ir „Šounuolyno“ choreografiją. Ji, anot pačių aktorių, tapo kone didžiausiu šio pastatymo iššūkiu.

„Spektaklyje, be stepo, kai kurioms iš mūsų teko stotis ir ant puantų bei šokti baletą. Tai, ko išmokome per tokį trumpą laiką, mums pačioms atrodo neįtikėtina“, – atskleidė sesers Hubertos personažą kurianti Loreta Ramelienė.

Solistės manymu, šiuo spektakliu nenorima ironizuoti vienuolyno tvarkos ar tikėjimo. Tai veikiau tam tikrų gyvenimiškų situacijų, kurios pasitaiko ir vienuolėms, parodija.

„Vienuolės pirmiausia yra žmonės, tik po to – Dievo tarnaitės, savo dvasinį gyvenimą pašventusios vienuolynui, religijai. Jos, kaip ir kiti, moka linksmintis, pokštauti, bendrauti. Būtent tai šiame spektaklyje žiūrovai ir galės patirti“, – žadėjo jaunųjų vienuolių mokytoja sesuo Huberta.

Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas V.Konstantinovas atkreipė dėmesį, kad ironija bei autoironija muzikoje ir tekste – būdingas D.Goggino kūrybos bruožas: „Kai humoras yra grindžiamas sugretinimais ir kontroversijomis, neišsiversi juk be įvairių asociacijų, užuominų į jau girdėtas, žinomas temas ar standartinius vingius. Jau uvertiūroje skamba ir L. van Beethoveno „Odės džiaugsmui“, ir garsiosios G.F.Händelio „Aleliuja“, kitų temų parodijos, įvilktos į džiazo stilistiką. Tas atpažįstamumas ir toliau spektaklyje veikia įvairiuose kontekstuose ir lygmenyse: vienur visiškai atviras, kitur – subtilesnis, paslėptas...“

Iš tikro gyvenimo

Amerikiečių rašytojas, kompozitorius ir libretistas D.Gogginas (g. 1943) muzikinę komediją „Nunsense“ sukūrė 1985 m. Pats autorius nemažą gyvenimo dalį praleido tarp vienuolių, tad prisiminimai sugulė muzikoje, librete, dainų tekstuose.

„Parašiau miuziklą „Nunsense“, nes norėjau, kad ir kiti sužinotų, kas yra vienuolyno humoras. Gal ir neįtikima jums tai atrodys, bet visos miuzikle veikiančios Hobokeno mažųjų seserų ordino vienuolės yra asmenybės iš tikro gyvenimo“,  – sakė D.Gogginas.

Hobokeno mažųjų seserų ordino moterų vienuolyne įvyksta nelaimė – nuo Dievo tarnaitės sesers Julijos pagamintos svogūnienės apsinuodija ir miršta beveik visos seserys. Penkios vienuolės, kurios tuo metu žaidė bingo ir taip išvengė mirties, imasi veiksmų.

Seserys bando verstis atvirukų gamyba ir taip surinkti pinigų mirusioms vienuolėms palaidoti. Nepakankamai užsidirbę, jos nusprendžia surengti paramos talentų šou.

Nepaisant kontroversiškai vertinto humoro, „Nunsense“ JAV sulaukė didelės sėkmės: pelnė „Outer Critics Circle“ (Nepriklausomų teatro kritikų) apdovanojimus už geriausią Brodvėjaus miuziklą, libretą, muziką ir pastatymą 1987 m. „Fortune“ teatre Londone. Miuziklas iš šiandien statomas JAV, Europos teatruose, net Japonijoje.

Pagrindinius vaidmenis D.Goggino muzikinėje komedijoje „Šounuolynas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atliks Jadvyga Grikšienė, Beata Ignatavičiūtė, Pranciška Kurmanskienė, Evelina Lozdovskaja, L.Ramelienė, Rasa Ulteravičiūtė.

Miuziklas bus rodomas šiandien ir rytoj 18.30 val.

Visą mėnesį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vykusį Jaunųjų talentų festivalį šįvakar vainikuos tradicinis jaunųjų talentų koncertas su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru. Jame pasirodys atrankose sužibėję gabiausieji Klaipėdos muzikos ugdymo įstaigų auklėtiniai – 19 vokalistų bei instrumentalistų.

Švenčia jubiliejų

20-metį švenčiančio Jaunųjų talentų festivalio pradžia siekia 1993-iuosius, kai dirigento Stasio Domarko iniciatyva teatre buvo pradėti rengti jaunųjų muzikų koncertai su simfoniniu orkestru. Tik vėliau koncertas išaugo į kelių savaičių trukmės festivalį.

„Per visą šį laikotarpį maždaug 400 jaunų talentų iš Klaipėdos turėjo galimybę pirmą kartą gyvenime atsisėsti orkestro priekyje ir pagroti rimtą klasikos kūrinį. Kiekvienam jų drebėjo širdelė. Kai kuriems tai buvo profesionalios muzikinės karjeros pradžia, kitiems – pirmas ir paskutinis kartas. Vis dėlto skaičius reikšmingas“, – įsitikinęs maestro S.Domarkas.

Anot jo, ne tiek svarbu, ar šis jaunimas vėliau papildė teatro orkestro ar choro gretas. „Mūsų misija – prisidėti prie bendro visos Lietuvos jaunųjų muzikų kultūrinio ugdymo. Būtent tai mums teikia didžiausią pasitenkinimą“, – tvirtino  koncerto sumanytojas.

S.Domarkas prisipažino, jog per du dešimtmečius koncerto rengimas jam tapo profesine užduotimi, kurioje telpa ir užsispyrimas, ir savotiška rutina. Jo suburta teatro muzikų komisija kasmet aplanko visas miesto muzikos ugdymo įstaigas, organizuoja jose atrankas, išklauso mokinių parengtus kūrinius, sudaro repeticijų teatre grafikus, paskirsto dirigentus, dirba su jaunaisiais atlikėjais. Dirigento manymu, koncertas svarbus ir mokykloms, kurios turi galimybę parodyti ne tik jaunus talentus, bet ir pedagogų pasiryžimą, užsispyrimą, mokyklos lygį.

„Šiuo koncertu jokiu būdu nesiekiame populiaraus efekto, – pabrėžė S.Domarkas. – Atlikėjams tai – didelio susikaupimo reikalaujantis renginys, parodantis, ką jauni žmonės gali pasiekti kruvinu darbu.“

Stebins įvairove

Jubiliejinio festivalio baigiamojo koncerto programoje skambės ne tik akademinė klasika – G.F.Händelio, J.S.Bacho, A.Vivaldi, W.A.Mozarto šedevrai, bet ir tokių šiuolaikinės muzikos kūrėjų kaip S.Verhelstas, M.Bruchas, I.Berkovichiaus kompozicijos.

„Šių metų koncerte bent po vieną atlikėją dalyvaus iš visų miesto muzikos ugdymo įstaigų. Klausytojai išgirs įvairaus amžiaus talentų – fortepijonu, akomponuojant orkestrui, skambins net antrokas! – džiaugėsi vienas koncerto dirigentų Vytautas Valys. – Didelė solistų instrumentų įvairovė – nuo styginių iki saksofono, išraiškingi vokaliniai intarpai, viešnia iš Italijos Andreina Drago ir kitos koncerto staigmenos, manau, nepaliks abejingų.“ 

Jaunųjų talentų koncerte Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklai atstovaus Leticija Jonaitytė (fortepijonas), Marija Kontrimaitė (smuikas), Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklai – Vytautas Posėčnas (klarnetas) ir Arnas Toliušis (fortepijonas). Gros E.Balsio menų gimnazijos mokiniai – Ignas Bazaras (violončelė), Justas Limša (kontrabosas), Saulė Pukinskaitė (fortepijonas) ir Petras Vaitekutis (klarnetas).

Koncerte pasirodys Stasio Šimkaus konservatorijos studentai – Adomas Bitinas (saksofonas), Greta Dulkytė (vokalas), Oksana Sokolova (vokalas) bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto jaunieji muzikai – Oksana Auškalnytė (vokalas), Paulius Lygnugaris (bosinis trombonas), Modestas Narmontas (vokalas), Saulė Petrauskaitė (vokalas), Rosana Štemanetian (vokalas), Vilius Trakys (vokalas), Karolis Vaičiulis (violončelė), Greta Vitonytė (vokalas).

Su muzikais iš Italijos

Jaunųjų talentų festivalyje muzikuos ir į teatro gyvenimą šį pavasarį įsilieję Italijos Redžio Kalabrijos „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos studentai, atvykę į Klaipėdą pagal švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų bei organizacijų partnerystės programą „Erasmus+“.

Muzikinio teatro orkestre jau antras mėnuo groja Francesco Silipigni (klarnetas), Domenico Barilla (trombonas) ir Cosimo Daniele Bombardieri (klarnetas). Vokalo atlikimo meną tobulina vokalistė A.Drago.

Pasak italų studentų, vertingiausia patirtis jiems – groti teatro, turinčio sezoninį repertuarą, orkestre. Tai leidžia pažinti skirtingus žanrus, kompozitorius, atlikėjus ir, žinoma, dirigentus. Anot jų, profesinė praktika yra pagrindinis Europos švietimo mainų paramos programos ‚Erasmus +“ tikslas.

„Muzika mums – pagrindinė priemonė, leidžianti pajausti bendrumą su kitais. Tuomet ir kalbos barjeras nebe tiek svarbus“, – tikino Italijos konservatorijos magistrantas D.Barilla.

Svečiai pasakojo, kad Jaunųjų talentų festivalio idėja jiems buvo nauja. Italijoje apie tokius festivalius jiems girdėti neteko. „Tai labai gražus projektas, suteikiantis galimybę jauniems atlikėjams pasirodyti didelei auditorijai. Repeticijų metu išgirdome neįtikėtinai gabių vaikų, klausėmės išsižioję ir negalėjome patikėti savo ausimis“, – prisipažino italai.

Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncerte prie dirigento pulto stos net penki dirigentai – maestro S.Domarkas, Markas Kadinas, V.Valys, Dmitrijus Zlotnikas ir Italijos Redžio Kalabrijos „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos magistrantas C.D.Bombardieri, orkestre grojantis klarnetu.

Renginys turi globėją

Pasak Jaunųjų talentų festivalio organizatorių, tradicinis festivalis subrendo ir pasiekė kulminaciją – išsiplėtė jo geografija, susiformavo tarptautiniai ryšiai. Maža to, vaikų ir jaunuolių, norinčių teatro scenoje dainuoti, šokti ar muzikuoti, kasmet vis daugėja.

20-ąjį festivalį globoja LR Seimo narys klaipėdietis Raimundas Paliukas. Jaunųjų talentų koncerto išvakarėse politikas džiaugėsi, kad jo gimtojo miesto Muzikinis teatras turi tokią gražią, prasmingą jaunąją muzikų kartą ugdančią tradiciją ir linkėjo ją tęsti toliau. Jaunųjų talentų koncerto dalyviams jis teiks LR Seimo padėkas, atminimo dovanas.

Gegužės 29 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre vyksiančiame jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncerte dalyvaus ir švietimo ir mokslo ministre paskirta Audronė Pitrėnienė.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prisipildė jaunatviško šurmulio – čia vakar prasidėjo ir iki gegužės 31-osios vyks tradicinis, šiemet jau XX Jaunųjų talentų festivalis.

Per 20-metį išaugęs iki dviejų stambių edukacinių programų, spektaklių pastatymų vaikams ir jaunimui bei jaunųjų talentų koncerto su simfoniniu orkestru, jubiliejinis festivalis siūlo puokštę renginių Klaipėdos ir kitų Vakarų Lietuvos miestų publikai.

Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio, dirigento Stasio Domarko sumanytas, nuo 1993-iųjų rengiamas Jaunųjų talentų festivalis jau tapo savotiška miesto kultūros ekosistema.

„Festivalio metu kooperuojasi gilias tradicijas turinčios kultūros, muzikos ir meno ugdymo įstaigos, o teatras tampa jų centru, jungiamąja grandimi. Tai įrodo, kad esame atviri ir prieinami visiems“, – tikino R.Kaubrys.

Jubiliejinį festivalį, anot jo, sąmoningai stengtasi padaryti kuo sodresnį, įvairesnį, intriguojantį tiek programa, tiek dalyviais.

Duris atvėrė „Operos klasė“

Didžioji šiųmečio festivalio naujovė – greta jau antrus metus veikiančių „Šokio talentų dirbtuvių“ pradėta įgyvendinti nauja edukacinė programa „Operos klasė“, į kurią susibūrė Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto vokalo meno studentai, Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras. Darbas su studentais, spektaklių repeticijos teatre vyko kone pusmetį.

„Tiltas, kurį pavyko nutiesti tarp KU Menų fakulteto ir Klaipėdos muzikinio teatro, nepaisant tam tikrų institucinių keblumų, pagaliau tapo labai aiškus, prasmingas ir reikalingas. Ilgai siekiau to ir čia įžvelgiu didelę naudą – tiek kaip muzikinio teatro darbuotojas, praktikas, tiek kaip vokalo pedagogas“, – tvirtino vienas „Operos klasės“ iniciatorių prof. Eduardas Kaniava.

Festivalio metu jaunieji „Operos klasės“ solistai ruošė vaidmenis dviejuose teatro repertuariniuose spektakliuose: G.B.Pergolesi komiškoje operoje „Tarnaitė ponia“ (rež. R.Kaubrys) bei G.Puccini vienaveiksmių operų diptike „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ (rež. Y.Ross).  Tiesa, jos su jaunaisiais atlikėjais bus parodytos ne tik uostamiesčio publikai, bet ir keliaus gastrolių į Telšius bei Tauragę.

„Operos klasė“ jauniems žmonėms, kuriuos mes atsirinkome, inspiravo didžiulį profesinį augimą. Iš tiesų matome, jog Klaipėdoje auga išskirtinė, graži, gabi jaunų talentingų žmonių karta“, – džiaugėsi operą „Tarnaitė ponia“ režisavęs R.Kaubrys.

Antrąkart šoks „Pelenę“

Antrus metus iš eilės Jaunųjų talentų festivalį papuoš „Pelenė“ – šokio spektaklis vaikams, sukurtas dar vienos teatro įgyvendinamos edukacinės programos metu. Anot „Šokio talentų dirbtuvių“ sumanytojos choreografės Ingos Briazkalovaitės, jau įpusėjus pirmajam projektui tapo aišku, kad jis turėtų tapti tęstinis: „Vaikams tai buvo nepamirštama patirtis, galimybė ne tik pamatyti, bet ir patiems patirti teatrą, pasirodyti trims pilnutėlėms salėms publikos. Teigiamų emocijų ir patirties projektas davė visiems mums, todėl ir norisi jį kartoti“.

Anot rengėjų, „Šokio talentų dirbtuvių“ tikslas – gerąją užsienio teatrų patirtį pritaikyti Lietuvoje, kur gabūs vaikai turėtų galimybę susiburti po profesionalaus teatro stogu. Tiesa, šiemet dalyvių suinteresuotumas, domėjimasis projektu dar labiau išaugo. Spektaklyje šoks ne tik klaipėdiečiai, kitų Vakarų Lietuvos miestų jaunieji šokėjai, bet ir vaikų globos namų auklėtiniai.

 „Pirmaisiais metais buvo sudėtinga numatyti, kiek ir kokio pasirengimo vaikų ateis dalyvauti projekte. Jiems visiems reikėjo rasti patogią šokio kalbos leksiką, – pasakojo I.Briazkalovaitė. – Šiemet žiūrovai išvys patobulintą spektaklį – kiek kitokią to paties produkto variaciją.“

Muzikuos su orkestru

Jau tampa tradicija festivalio pabaigą akcentuoti Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertu. Šiemet jame drauge su teatro orkestru pasirodys 20 jaunųjų muzikų – vokalistų ir instrumentalistų iš Klaipėdos J.Karoso, J.Kačinsko muzikos mokyklų, E.Balsio menų gimnazijos, S.Šimkaus konservatorijos, KU Menų fakulteto, solistė iš Italijos Redžio Kalabrijos „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos.

„Šių metų koncerte bent po vieną atlikėją dalyvaus iš visų miesto muzikos ugdymo įstaigų. Klausytojai išgirs įvairaus amžiaus talentų – akomponuojant orkestrui fortepijonu skambins net antrokas (!), – džiaugėsi vienas koncerto dirigentų Vytautas Valys. – Didelė instrumentų įvairovė – nuo styginių iki saksofono, išraiškingi vokaliniai intarpai, viešnia iš Italijos A.Drago ir kitos koncerto staigmenos, manau, nepaliks abejingų.“

Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncerte prie dirigento pulto stos net penki dirigentai: festivalio iniciatorius maestro S.Domarkas, Markas Kadinas, V.Valys, Dmitrijus Zlotnikas bei „Francesco Cilea“ muzikos konservatorijos studentas Cosimo Daniele Bombardieri. 

Pasak organizatorių, tradicinis festivalis išties pasiekė kulminaciją – išsiplėtė jo geografija, susiformavo tarptautiniai ryšiai. Maža to, vaikų ir jaunuolių, norinčių teatro scenoje dainuoti, šokti ar groti, kasmet vis daugėja. Šiemet vien teatro organizuojamuose festivalio renginiuose jų pasirodys per 100. Kaip ir pernai, vėlgi buvo organizuojamos kelių turų atrankos gabiausiems jauniesiems talentams išrinkti.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas festivalis pakvies ir į draugų – Klaipėdos jaunimo centro, Vydūno gimnazijos bei Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklos koncertus. Prie jaunųjų muzikų prisijungė ir jaunieji dailininkai – festivalio metu Klaipėdos muzikiniame teatre veikia Adomo Brako dailės mokyklos mokinių darbų paroda. Jaunųjų talentų ieškota ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete: jie sukūrė festivalio reklaminę medžiagą. 

XX Jaunųjų talentų festivalį globoja LR Seimo narys klaipėdietis Raimundas Paliukas.

Šeštadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras drauge su kitų šalių operos teatrų bendruomene minės Europos operos dieną. Šiai progai skirtas „Itališkas koncertas II“, intriguojantis ir jo rengėjais, ir programa.

Lygiai prieš metus italų koncertmeisterio, vokalo pedagogo Milo Longo uostamiesčio teatre įgyvendintas projektas tapo tęstinis. Šiuosyk rengti koncerto programą drauge su juo į Klaipėdą atvyko Nicos operos teatro (Prancūzija) dirigentas Fredericas Deloche’as.

Visą savaitę uostamiestyje drauge dirbantys užsienio muzikai dalijasi mintimis apie operą – muzikos žanrą, kuriame, kaip patys sakė, telpa viskas.

Geri bičiuliai

– Nuo ko prasidėjo judviejų pažintis ir kūrybinis bendradarbiavimas?

F.D.: 1999 m. pirmąkart atvykau į Siciliją, Mesinos operos teatrą. Pirmoji pažintis su Milo ir mūsų bendras darbas buvo G.Verdi „Falstafas“. Sakyčiau, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio (juokiasi). Nesupraskite klaidingai, kalbu profesiniu požiūriu. Dirbti kartu buvo malonu. Kai Mesinos teatre pradėjau diriguoti nuolat, Milo tapo ne tik kolega, bet ir mano geras bičiulis. Kartu pastatėme daug operų.

M.L.: Aš labai džiaugiuosi, kad po aštuonerių metų Klaipėdoje vėl turime galimybę kurti drauge. Tai retas atvejis, nes Fredericas šiuo metu dirba Prancūzijoje, aš – Italijoje ir Lietuvoje.

– Vis dėlto kas šioje partnerystėje yra bosas?

M.L.: Aš esu vyresnysis brolis. Kadangi esu aštuoneriais mėnesiais vyresnis už Fredericą, aš esu bosas. Žinoma, ne darbe, gyvenime (juokiasi).

F.D.: Taip, gyvenime jis sprendžia už mane (juokiasi). Kalbant rimtai, mes abu esame lygiaverčiai. Daug diskutuojame, kaip turėtų skambėti mūsų interpretuojama muzika. Turbūt todėl tai yra ne tik maloni, bet ir produktyvi partnerystė.

– Abiem tenka keliauti po pasaulį, dirbti skirtingų šalių teatruose. Ką šiandien galėtumėte pavadinti operos šalimi?

F.D.: Sudėtingas klausimas. Yra šalių, kurios operos kūrėjams gali pasiūlyti daug galimybių, pvz., Vokietija, Šveicarija. Ten yra daug teatrų, kurie dirba ir sulaukia anšlagų kasdien. Prancūzijoje situacija vis dar nebloga, tačiau nesu tikras dėl ateities. Daug teatrų yra Italijoje, tačiau ekonominė situacija ten išties kebli, dirbti sudėtinga. Šiuo metu didelį potencialą įžvelgiu Skandinavijos šalyse. Nepasakysiu nieko naujo. Mano manymu, apskritai kultūra yra pagrindinė visuomenės vystymosi sąlyga – tiek turtingose šalyse, tiek ekonomiškai mažiau pažengusiose.

Problema – vadyba

– Ką manote, ar opera vis dar yra elito žanras? Ar įvairiose šalyse įgyvendinamos operos edukacijos programos pasiekia tikslą – opera visiems?

F.D.: Manau, kad jaunimo edukacijos galimybės vis dar nepakankamai panaudotos. Juk tai mūsų rytdienos publika. Į teatrą galėtume pritraukti kur kas jaunesnę auditoriją, jei skirtume pastangų tinkamai paaiškinti, kokia meno forma yra opera. Juk vos prieš šimtmetį Italijoje, Prancūzijoje opera buvo plačiosios visuomenės pramoga. Tik vėliau situacija pasikeitė. Pernai Pjemonto regione Italijoje jaunimui statėme G.Rossini „Pelenę“. Tai buvo iki 1 val. 15 min. sutrumpinta operos versija. Spektaklį parodėme 40 kartų, 20-yje skirtingų teatrų visoje provincijoje. Išties pavykęs projektas, nes operą statėme būtent jaunimui.

M.L.: Operos tradicijos Italijoje – ypač gilios. Vis dėlto šiandien dalis teatrų, ypač pietinėje šalies dalyje, užsidaro. Apmaudu. Pagrindinė problema, kurią aš įvardiju, yra ne žanras, o teatro vadyba. Štai čia reikia padirbėti, norint patraukti publikos dėmesį. Praėjusią vasarą dirbau vasaros teatre Sicilijoje. Statėme keletą operų, suvaidinome 10 spektaklių. Vien G.Verdi „Aida“ sulaukė 18 tūkst. žiūrovų, o visus spektaklius pamatė maždaug 40 tūkst. žmonių. Tačiau tam reikia įdėti pastangų: patrauklios aplinkos, išradingos reklamos, tinkamų kanalų ir kt. Žinoma, daug lemia ir visuomenės, žmonių kultūra plačiąja to žodžio prasme.

– Nepaminėjote operos žvaigždžių.

M.L.: Panašu, jog norint sutraukti publikos, reikia dviejų dalykų: pasikviesti operos žvaigždę ir statyti populiarų, daugeliui žinomą kūrinį. Problema, kad tokiu būdu skirtingų operos teatrų repertuarai kasmet vis labiau niveliuojasi, vienodėja. Jei neklystu, šiandien visoje Europoje statomos 25 pavadinimų operos.

F.D.: Tarp populiariausių – G.Verdi „Aida“, „Traviata“, „Rigoletas“ ir, žinoma, didžiojo G.Puccini muzika: „Bohema“, „Toska“, „Turando“. Statome jas ne tik dėl publikos dėmesio. Tai iš tiesų nuostabi muzika. Tačiau G.Puccini parašė ir ne mažiau tobulą operą „Manon Lescaut“. Norėtųsi operos teatrų repertuaruose matyti įvairesnių alternatyvų. O kalbant apie atlikėjų vardus, jie neabejotinai veikia. Prieš kurį laiką dirbome su žymiuoju tenoru Jonu Kaufmanu. Jo honoraras buvo įspūdingo dydžio, tačiau bilietai į koncertą parduoti per kelias valandas.

Tik originalo kalba

– Egzistuoja dvi nuomonių stovyklos dėl operos atlikimo. Dalis muzikų mano, kad opera turi skambėti tik originalo kalba (su subtitrais ar be jų), kiti linkę naudoti libreto vertimo į gimtąją kalbą versijas, idant publika geriau suprastų kūrinį. Koks variantas jums priimtinesnis?

F.D.: Kalbėjome apie tai su Milo per vakarykštę repeticiją. Koncerto Klaipėdoje metu operų fragmentai skambės tik originalo kalba. Mūsų įsitikinimu, tekstas yra muzikos dalis. Kompozitorius ir libretistas yra operos bendraautoriai, todėl egzistuoja neatsiejamas muzikos ir teksto ryšys. Be abejo, publika turi iš anksto žinoti, susipažinti su kūrinio siužetu prieš spektaklį. Tačiau nebūtina suprasti visko. Man, prancūzui, klausantis „Karmen“ ne visada lengva suprasti žodžius. Tačiau G.Bizet operos genialumo tai nesumenkina.

M.L.: Kiekviena kalba turi ritmą. Dėl to ji savaime yra muzika. Net vokiečių (juokiasi). Tačiau problema slypi ne tik tekste. Mėgstu kartoti, kad opera – tai ne tik istorija, muzika ar drama. Ji – viskas kartu. Todėl nereikia jos stengtis priimti ir suprasti tiesiogiai, kaip kino filmo. Be to, juk operos tekstas dažniausiai nėra realistinis.

– Ar šiuolaikinės muzikos pasaulyje atsiranda pakankamai naujų operų, jas kuriančių kompozitorių?

F.D.: Aš būčiau linkęs klausti kitaip: ar mes jiems suteikiame pakankamai erdvės kūrybai? Naujų gerų kompozitorių išties yra. Deja, pernelyg dažnai jie nepelnytai „nurašomi“. Kita vertus, ar mūsų amžiuje kuria būsimieji G.Puccini, parodys laikas. Svarbu siūlyti ir skatinti tai daryti.

M.L.: Šiuolaikiniai kompozitoriai, mano manymu, turi puikias galimybes reikštis operos vaikams srityje. Čia gali gimti kitokio tipo, „crazy“ opera, pilna erdvės fantazijai. Esu įsitikinęs, kad tokios operos turi ateitį.

Idėja – iš muzikos

– Kokios šiandien Europoje operos pastatymų mados, tendencijos?

F.D.: Panašu, jog tas madas šiandien diktuoja Vokietijos, Skandinavijos šalių menininkai, režisieriai. Pagrindinė tendencija – iš esamo siužeto sukurti naują, nuogai išrengti solistus, vyrus ir moteris. Pagal tai, ką iki šiol esu matęs, galiu teigti, jog geriausiu atveju 1 proc. tokių kūrėjų pasiūlo išties gerą idėją. Likę 99 proc. – nesusipratimas. Vienas tokių – neseniai Berlyne matytas G.Verdi „Simon Boccanegra“ pastatymas, kuriame veiksmas vyksta traukinyje! (originalioje libreto versijoje veiksmas vyksta XIV a. Italijoje – J.N.) Vienintelė sąlyga, kurią keliu šiuolaikinėms operų interpretacijoms, yra nekurti to, kas prieštarauja muzikai, ją trikdo ir ardo. Priešingai, idėja kyla iš muzikos ir ją papildo, sumanymai gali būti patys įvairiausi. 

M.L.: Būtent. Pastarąjį kartą statydamas G.Rossini „Don Giovanni“ susidūriau su režisieriumi, kuris į šį personažą perkėlė Drakulos prototipą ir jo istoriją. Tai – vienas iš Frederico minėtų nevykusių eksperimentų.

– Abiejų jūsų kūrybinėje biografijoje – daugybė itališkų operų pastatymų. Kaip rinkotės kūrinius, jų fragmentus koncertui Klaipėdoje?

F.D.: Pasirinkimą lėmė keletas argumentų. Pirmiausia, solistų vokalinės galimybės. Antra,  laikas, kurį galėjome skirti repeticijoms. Ir galiausiai – teatro turimos operų partitūros. Kai kurių Lietuvoje tiesiog nebūtų pavykę gauti.

M.L.: Dalį koncerto programos atlikome pernai. Kai kurie koncerte skambėsiantys kūriniai – nauji. Tiesa, prieš metus solistams fortepijonu akompanavau aš. Šįkart gros teatro orkestras, dainuos choras. Pasiūliau šią idėją Fredericui, ir jis sutiko. Žodžiu, aš esu bosas (juokiasi).

Europos operos dienai skirtas „Itališkas koncertas II“ – gegužės 9 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre. Atlikėjai: Andreina Dragos (Italija), Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Artūras Kozlovskis, Gintautas Platūkis, Aurimas Raulinavičius, Mindaugas Rojus, Rokas Spalinskas, Klaipėdos muzikinio teatro orkestras ir choras. Dirigentas – F.Deloche’as, koncertmeisteris – M.Longo.

Šeštadienį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuaras pasipildys nauju Brodvėjaus miuziklu. Iš JAV į Lietuvą atkeliauja muzikinė situacijų komedija „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“.  Devynis „Tony“ apdovanojimus, „Grammy“ statulėlę ir Pulicerio premiją pelniusiame Franko Loesserio ir Abe’o Burrowso miuzikle pagrindinį vaidmenį atliks dainininkas Vaidotas Baumila.

Vienas brangiausių

Vieną brangiausių pastarųjų sezonų uostamiesčio teatro pastatymų kuria dirigentas Markas Kadinas, režisierius Vilius Malinauskas, dailininkai Marijus Jacovskis ir Jolanta Rimkutė, choreografai Antonas Pestovas ir Olesia Taišichina.

„Spektaklio veiksmas vysta 6–7 dešimtmečių Amerikoje, biure. Ir anądien, ir šiandien yra daugybė žmonių, gyvenančių skruzdėlyno sąlygomis ir norinčių prasisukti, – kalbėjo miuziklo režisierius V.Malinauskas. – Mūsų herojus Finčas – vienas tokių „prasisukėlių“, norinčių sėkmės be didelio vargo.“

Naujasis teatro spektaklis bus ryškus ir spalvingas. Miuziklo scenografija ir kostiumai sukurti poparto stiliumi. Pasak kūrėjų, jis madingas ir šiandien. Skruzdėlyno hierarchiją scenoje kurti padės grandiozinė dekoracija – dviaukštis dešimties ryškiaspalvių kabinetų biuras. Kostiumų šiam pastatymui sukurta per 150.  Kiekvienas artistas spektaklio metu juos keis bent triskart.

Jauną langų plovėją Finčą, padariusį stulbinamą karjerą „Pasaulinėje vartelių kompanijoje“, įkūnysiančiam V.Baumilai pasirodymas teatre – ne pirmas kartas. Dainininkas yra sukūręs vaidmenis J.Sakalausko miuzikle „Kuprelis“, G.Kuprevičius miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“, nemažai vaidino Londono teatruose.

Anot V.Baumilos, miuziklas „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ yra neįprastas Lietuvos teatro padangėje. „Tai – klasikinis Brodvėjaus miuziklas. Tokių Lietuvoje yra labai mažai. Manau, tai bus savotiška naujiena, kurią žiūrovai galės pamatyti, pasiklausyti ir įvertinti. Tai gana sudėtingas dramatinis veikalas, kuriame neįmanoma išsiversti be aktorinio meistriškumo, vokalo technikos, galiausiai – gero fizinio pasirengimo. Miuziklas tikrai labai įvairialypis“, – tikino Lietuvos atstovas šiųmetėje „Eurovizijoje“.

Karjeros laiptais

Režisierius V.Malinauskas, paklaustas, kodėl kurti pagrindinį vaidmenį pasirinko V.Baumilą, neslėpė, jog žinomas dainininkas atitiko iškeltus reikalavimus: „Finčo vaidmuo nėra paprastas, kaip ir pats žanras bei visas miuziklo pastatymas. Pasitarę su kritikais bei kitais teatro žmonėmis, sulaukėme rekomendacijų, kad pagrindinį vaidmenį turi atlikti Vaidas. Šiuo atveju buvo svarbu ne tik dainavimo technika, bet ir fiziniai duomenys, sceninė ištvermė, šokio technika bei kita. Ir konceptualiai Vaidas – žmogus, kylantis karjeros laiptais. Mums tokio ir reikėjo“.

Pats V.Baumila prisipažino, kad ilgai įkalbinėti vaidinti Klaipėdos muzikiniame teatre jo nereikėjo. Anaiptol, ši žinia privertė vaikiną džiūgauti: „Buvau pasiilgęs teatrinės scenos, todėl sutikau nedvejojęs. Mano širdžiai teatrinė veikla vis dėlto yra mieliausia. Juolab miuziklo žanrą teko studijuoti Didžiojoje Britanijoje. Smagu, kad mane valstybinis teatras prisiminė ir pakvietė“.

Drauge su juo scenoje pasirodys ir daugiau televizijos žiūrovams pažįstamų veidų. „Pasaulinės vartelių kompanijos“ sekretorės vaidmenyje debiutuos kelių muzikinių TV projektų dalyvė, dainininkė Kristina Radžiukynaitė.

„Šį vaidmenį vertinu kaip pačią didžiausią galimybę. Man tai pirmas kartas didžiojoje scenoje. O ir pats vaidmuo – „superinis“. Teko įveikti aukščio baimę, nugalėti daugybę vidinių kompleksų, atlikti tam tikrus veiksmus ar poelgius, kurie gyvenime man apskritai nebūdingi. Vaidinu seksualią, šiek tiek vulgarią moterį“, – prisipažino žavioji Hedė LiaRiū – K.Radžiukynaitė.

Vaidmenis miuzikle kuria ir Klaipėdos muzikinio teatro solistai – Aurimas Raulinavičius, Martyna Kerpytė, Judita Butkytė-Komovienė, Virginijus Pupšys, Šarūnas Juškevičius, Mindaugas Rojus, Rokas Spalinskas, Regina Bagdanavičiūtė bei kiti.

Dar šį pavasarį naująjį miuziklą klaipėdiečiams numatyta parodyti triskart: balandžio 11, 16 ir 23 dienomis. Vėliau į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą jis grįš tik rudenį.

Nepaprasta sėkmė

1952 m. pasirodžiusi Shepherdo Meado knyga „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ (angl. „How to succeed in business without really trying”) Amerikoje akimirksniu tapo bestseleriu. Stambaus verslo satyra, ironiškas karjeros instrukcijų vadovas ir tapo miuziklo literatūriniu pagrindu.

Vedamas knygos patarimų, jaunas langų valytojas J.Pjerpontas Finčas „Pasaulinėje vartelių kompanijoje“ kosminiu greičiu pasieks karjeros viršūnę. Čia jis susidurs su konkurencija ir apkalbomis, romantika ir intrigomis, lengvai prasisukančiais verslo „bebrais“ , gražiomis sekretorėmis, kompanijos vakarėliais, kavos manija ir, žinoma, tikra meile.

Miuziklo premjera Brodvėjuje įvyko 1961 m. spalio 14 d. „46-osios gatvės“ teatre. Vien per pirmuosius ketverius metus spektaklis Brodvėjuje buvo parodytas daugiau kaip 1400 kartų!

Be devynių pelnytų „Tony“ apdovanojimų (geriausias miuziklas, miuziklo libretas, režisierius, dirigentas, prodiuseriai, pagrindinio ir antraplanio vaidmens atlikėjai, miuziklo atnaujinimas), „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ buvo nominuotas dar 11-ai. Tai vienintelis Brodvėjaus miuziklas, kurio kiekvienas naujas pastatymas jo kūrėjams pelnydavo „Tony“ statulėles.

1962 m. „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ apdovanotas Pulicerio premija. 1963 m. miuziklas pastatytas Londono Vest Endo „Shaftesbury“ teatre ir ten parodytas dar 520 kartų.

1967 m. „United Artists“ šį miuziklą perkėlė į kino ekranus.

Miuziklo 50-mečio proga 2011 m. Brodvėjus išleido antrąjį „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ atnaujinimą. Finčo vaidmenį šįkart jame atliko garsus britų aktorius Danielis Radcliffe’as. Šis atnaujinimas buvo įvertintas „Grammy“.

Miuziklo sėkmė (ir du jo atnaujinimai) lėmė du papildomus Sh.Meado knygos „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ leidimus.

Balandžio 15-ąją pasauliui minint Tarptautinę kultūros dieną klaipėdiečių laukia unikali muzikinė premjera. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skambės vieno talentingiausių šiuolaikinių kompozitorių Karlo Jenkinso kūrinys „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.

Mišios už taiką

Naujojo tūkstantmečio sutikimui parašytos šiuolaikinės mišios sulaukė fenomenalaus populiarumo visame pasaulyje: jos daugiau kaip 1000 kartų jau skambėjo žymiausiose koncertų salėse 20 pasaulio šalių.

Britų kompozitoriaus K.Jenkinso partitūrą „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką” Klaipėdoje gyvai įgarsins kone 150 atlikėjų – du chorai, simfoninis orkestras bei solistai. Viso koncerto metu bus rodomas specialiai šiam kūriniui sukurtas to paties pavadinimo dokumentinis filmas.

„K.Jenkinso Mišios drauge su filmu Lietuvoje bus atliekamos pirmąkart. Unikalu ir tai, kad šis kompozitorius į pasaulietinį mišių žanrą įpynė musulmonų kultūros, antrojoje dalyje maldai kviečia imãmas. Apskritai „Ginkluotas žmogus“ – tai taikos kvietimas, peržengiant politinius, religinius ir kitus prieštaravimus“, – akcentavo kūrinį diriguosiantis maestro Dainius Pavilionis.

Demokratiški, skaidrios harmonijos, dinamiški melomanų ir eilinių klausytojų širdis paliečiantys K.Jenkinso kūriniai skelbia aktualias žmonijai idėjas.

Mišias „Ginkluotas žmogus“ K.Jenkinsas sukūrė 2000 m. Karališkojo arsenalo muziejaus užsakymu, minint naujojo tūkstantmečio pradžią. Kūrinys buvo dedikuotas Kosovo krizės aukoms atminti. Kaip ir Benjamino Britteno „Karo Requiem“, K.Jenkinso mišios – tai karą smerkianti muzikinė kompozicija, parašyta chorui, solistams, musulmonų šventikui ir simfoniniam orkestrui.

Kartu su filmu

Kūrinys pagrįstas Renesanso epochos dainos „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“) tema. Atsigręžęs į karais paženklintus žmonijos istorijos tarpsnius, britų kompozitorius per muziką siekia įvertinti jų padarinius ir kviečia puoselėti viltį, jog naujasis tūkstantmetis bus taikos, o ne karo epocha.

Kūrinyje susipina tradicinės mišių dalys, liturginiai bei bibliniai tekstai, įvairių laikotarpių anglų poetų ir rašytojų tekstai, tradicinė musulmonų malda, citatos iš „Mahabharatos”, mintys apie Hirošimos tragediją ir daug kitų epizodų. Mišiose skamba Rudyardo Kiplingo, Alfredo Lordo Tennysono ir Sankichi Toge, išgyvenusio Hirošimos tragediją ir po kelių metų mirusio nuo leukemijos, eilės.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre balandžio 15 d. skambėsiančią muzikinę drobę lydės H.Oweno 2007 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ginkluotas žmogus”. Lietuvoje jis bus rodomas pirmąkart.

„Šis filmas atliepia ir palydi mišių tekstais perteikiamus apmąstymus: agresijos, karo nuojautos, karinius susidūrimus ir jų padarinius, pagaliau šviesesnės ateities viltis”, – pristatydamas mišias papildantį filmą sake K.Jenkinsas.

Vienam didingiausių šiuolaikinių chorinių kūrinių atlikti Kultūros dienos proga susiburs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai mišrus choras „Cantare”, solistė Dalia Kužmarskytė bei imãmas, vyriausiasis muftijus Romas Jakubauskas. Dirigentas – D.Pavilionis, chormeisteriai – Vladimiras Konstantinovas ir Artūras Dambrauskas.

Apie kompozitorių

Dr. Karlas Williamas Jenkinsas (g. 1944) – Didžiosios Britanijos (Velso) muzikantas ir kompozitorius, 2005 m. apdovanotas Britų imperijos ordinu. K.Jenkinsas muzikinę karjerą pradėjo Velso nacionaliniame jaunimo orkestre kaip obojininkas. Vėliau studijavo muziką Kardifo universitete, Londono karališkojoje muzikos akademijoje.

Nemažą muzikinės karjeros dalį K.Jenkinsas buvo džiazo atlikėjas: grojo obojumi, saksofonu, klavišiniais. 1969 m. su bendraminčiais įkūrė džiazo kolektyvą „Nucleus“, grojo džiazroko grupėje „Soft Machine“.

Vėliau K.Jenkinsas kaip kompozitorius dirbo medijų srityje. Jo reklamų garso takeliai pelnė prestižinius „Creative Circle Gold“ ir „Golden Lion“ apdovanojimus.

1995 m. pasirodė pirmasis albumas „Adiemus: Songs of Sanctuary“ iš K.Jenkinso „Adiemus“ serijos. Šis ambient muzikos projektas, apimantis stambius kūrinius moterų chorui, mušamiesiems ir orkestrui, sulaukė pasaulinės šlovės ir pelnė 15 auksinių ir platininių apdovanojimų.

Pastaraisiais metais K.Jenkinsas kuria muziką Londono karališkojo baleto, Karališkojo arsenalo muziejaus, festivalio „BBC Proms”, „Opus“ televizijos ir Velso princo užsakymu. Žymesni kūriniai: „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ (2000), Requiem (2005), Stabat Mater (2008).