Šiandien minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Kiekvienais metais šią dieną pasaulyje organizuojami renginiai, norint atkreipti visuomenės dėmesį į vieną opiausių šio laiko problemų – savižudybes.

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja, tai vis dar tebėra skaudi šalies problema. Kasmet iš gyvenimo savo noru pasitraukia apie 1000 Lietuvos piliečių, tarp jų – keliolika nepilnamečių.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, didžiausią savižudybių rizikos grupę sudaro 45 -59 metų vyrai. Moterys prieš save ranką kelia net šešis kartus rečiau.

„Nors ir jaučiamos mažėjimo tendencijos, pasitempti dar turime kur. Ryškus augimas buvo matomas 2009-aisiais, vėliau savižudžių skaičius gerokai sumažėjo“, – nurodė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

Specialistės nuomone, ekonominiai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip nedarbas ir sunki finansinė padėtis, galėjo daryti įtaką minėtųjų metų rodikliams.

Bene skaudžiausia situacija buvo 2005 – aisiais, kai 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tekdavo net 26,72 savižudybės. 2009-aisiais šis skaičius siekė 23,14, po metų staiga krito iki 13,27.

Tarp 927 pernai įvykdytų savižudybių, net 16 kartų ranką prieš save pakėlė paaugliai iki 14 metų. Tarp jų vienas 5-9 metų amžiaus grupėje esantis vaikas.

Klaipėdoje ši tendencija taip pat panaši. Nors savižudžių srautas mažėja, čia pernai metais iš gyvenimo savo noru pasitraukė 34 asmenys.

Pasak J. Grubliauskienės, šį skaičių reikėtų sumažinti iki nulio. Tačiau tai padaryti neįmanoma be artimųjų ar draugų pagalbos.

„Neretai apie savižudybę žmogus prabyla patys, siekdami pasiguosti, pasikalbėti. Didžiausia artimųjų klaida – praleisti šiuos žodžius pro ausis“, – patikino specialistė, nurodydama, jog kartais savižudybei užkirsti užtenka paprasto nuoširdaus pokalbio.

Šiųmetinį Klaipėdos uosto kruizinį sezoną pabaigs nuolatinis svečias – laineris „Delphin“. Bahamų vėliava pasipuošęs laivas mūsų krantus šiandien pasiekė sausakimšas.

470 turistų talpinantis laineris uostamiestyje pasirodė apie 7 val. ryte, čia jis stovės iki 16 val. Per tą laiką ekskursiją užsisakę turistai turės galimybę apsilankyti Kuršių nerijoje, Palangoje, viešės Klaipėdos mieste bei senamiestyje, kur apžiūrės vokiečių paveldą ir galės susitikti su Klaipėdos krašto vokiečiais.

Minėtą ekskursiją įsigyti panoro virš 300-tų keleivių, kurių didžioji dalis – Vokietijos piliečiai.

157 m ilgio, 21,8 m pločio ir 6,2 m grimzlės laineris inkarą mūsų krantuose meta kasmet. Šį sezoną jis čia pasirodė antrąjį kartą. Iš Baltijsko (Rusija) uosto pas mus atvykęs „Delphin“ vakare savo kelionę tęs Latvijos krantų link. Visos išvykos metu beveik pusę tūkstančio turistų lydės 212 įgulos narių.

Klaipėdiečiams jau pažįstamas svečias „Delphin“ – paskutinysis kruizinis laivas Klaipėdoje šiais metais.

Daugiau nei 4 mėnesius trukusio sezono metu uostamiestis pasitiko 40 lainerių, iš kurių 13 – ilgesni nei 175 m.

Klaipėdos uoste šiais metais švartavosi ir trys naujokai: 130,64 m. ilgio „Ocean Majesty“, 186 m. ilgio „Silver Whisper“ ir 214,66 m. ilgio „Thomson Spirit“. Šiems kruiziniams laineriams tradiciškai buvo įteikti Klaipėdos uosto herbai.

Nors pernai kruizinių lainerių skaičius buvo trimis didesnis, šiemet turistų sulaukėme gausiau. Preliminariais skaičiavimais 2013 metais kruiziniais laineriais atvyko apie 33 000 keleivių. Praėjusiais metais apsilankę laivai į uostamiestį atplukdė 26769 turistus.

Manoma, jog uosto rinkliavos, surinktos iš 2013 metais Klaipėdos uoste apsilankiusių kruizinių laivų, preliminariai sudarys apie 1,36 mln. Lt. Pernai rinkliavų iš kruizinių laivų buvo gauta 1,325 mln. Lt.

Klaipėdos uosto duomenimis, kitais metais kruizinės laivybos sezonas turėtų pradžiuginti tiek laivų, tiek keleivių skaičiumi. Tikimasi, jog uostamiestyje inkarus išmes net 48 kruiziniai laineriai.

Nors pajūrio gyventojai jau įpratę bet kokiu oru rankinėje nešiotis skėtį, užklupus liūčiai pastariesiems dažnai tenka bėgti į parduotuves. Smarkesniam vėjui negailestingai sulaužius turimą apsaugą belieka pasirūpinti nauja. Tačiau kaip išsirinkti kokybę ir kainą atitinkančią prekę?

„Nėra skėčių, kurie būtų tik nuo lietaus arba tik nuo smarkaus vėjo. Skiriasi tik jų dydis, kokybė, spalva. Prieš perkant lietsargį derėtų nuspręsti kokios firmos, diametro ar už kokią kainą norisi“, – nurodė įmonės, prekiaujančios skėčiais, atstovė Anastasija Sidorevič.

Dėl savo netvirto karkaso, mechaniniai skėčiai mažiausiai neatsparūs klaipėdietiškam vėjui, todėl pajūryje geriau rinktis automatinius arba didžiuosius – nesulankstomus skėčius. Pastebėdama, jog žmonės anksčiau visiškai automatinių lietsargių vengdavo, specialistė patikino – dabar pastarieji itin kokybiški.

Nereikėtų aklai žvalgytis ir kainų skirtumo. Dažnai brangus skėtis nėra kokybiškesnis, nei paprastas. Jo išskirtinės kainos priežastis – prekinis ženklas ir transportavimo išlaidos.

Nors spalvą ir dydį dažniausiai renkamasi pagal poreikius, specialistė patikino, jog 141cm skersmens lietsargiai sutinkami gana retai. Bene populiariausias dydis 100 – 120 cm.

Pagrindinė medžiaga, iš kurios daromi skėčiai – poliesteris. Šis audinys yra ilgaamžis, atsparus saulės spinduliams ir gali tarnauti maždaug septynerius metus.  Tuo tarpu šilkiniai skėčiai – apie dvejus.

Nors išskleisti skėtį dar parduotuvėje dažniausiai drovimasi, specialistai rekomenduoja tą padaryti bent kelis kartus. Procesas turi būti sklandus, be jokių strigimų ar trukdžių.

Apžiūrėjus siūles bei stipinus reikėtų patikrinti ir užsegimus. Lipduku fiksuojami lietsargiai dažniausiai susidėvi greičiau, nei specialų žiedą turintieji, kadangi pastarųjų stipinai prilaikomi žymiai tvirčiau.

Lietsargį džiovinti taip pat nerekomenduojama bet kaip. Geriausiai tai daryti jį pusiau iškleidus ir kuo toliau nuo atvirų ugnies šaltinių.

Dviejų metukų sūnus Nojus krepšinio komandos „Neptūnas“ kapitoną dabar lydės į visas varžybas. Ant dešiniojo dilbio ištatuiruotas jo vardas (M. Nojus), pasak krepšininko, – ilgai galvoje brandinta mintis.

„Tatuiruotę šioje vietoje pasidaryti norėjau jau seniai, tačiau laukiau išskirtinės progos. Tokia buvo mano sūnaus gimimas“, – nurodė „Neptūno“ komandos lyderis Martynas Mažeika, patikindamas, jog būsimų vaikų vardams vietos turintis dar į valias.

Nors už tatuiruotę paklotos sumos įvardinti nenorėjo, krepšininkas atskleidė jai išleidęs kelis šimtus litų. Pasak jo, šis visam gyvenimui liksiantis prisiminimas vertas ne tik sumokėtų pinigų, bet ir iškęsto skausmo, kuris, M. Mažeikos teigimu, nebuvo labai stiprus.

Pora mėnesių ranką puošianti tatuiruotė – giminės pratęsimo ženklas. Pasak krepšininko, „M“ raidė joje reiškia bendrą šeimos pavardę.

Visą savaitę prie švietimo ir mokymų įstaigų esančių perėjų budėję pareigūnai penktadienį čia pasirodė paskutinįjį kartą. Šios gražios akcijos iniciatoriai vylėsi, jog jų darbas nenueis veltui ir vairuotojai bei mokiniai kelyje elgsis kur kas atsakingiau.

Penktus metus iš eilės uostamiestyje organizuojamo budėjimo tikslas – apsaugoti po vasaros atostogų išsiblaškiusius vaikus ir atkreipti vairuotojų, kertančių prie mokyklų esančias perėjas, dėmesį.

Policijos pareigūnai per dieną budėjo du kartus – lauku, kai mokinukai renkasi į mokyklas ir kai eina iš jų. Vienu metu budėjo 15 pareigūnų, kuriems  per šį laiką jiems teko pabendrauti ne tik su mažiausiais, bet ir su kitais eismo dalyviais.

Ragindami atsargiai elgtis kelyje, be tėvelių einančius mokinukus pareigūnai pakalbindavo bei palydėdavo per perėją, o įžūliau besielgiančius vairuotojus drausmindavo įspėjimais.

Pasak Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko Mindaugo Džermeikos, kvietimas prisidėti prie akcijos pasiekė savivaldybę bei kitas institucijas, tačiau noro budėti perėjose niekas iš jų nepareiškė.

„Kitais metais sieksime šią akciją vykdyti žaismingiau. Į budėjimus norėtume įtraukti kuo daugiau žmonių, įskaitant mokytojus ir tėvelius. Sudarę budėjimo grafiką pastarieji galėtų perėjose stovėti su medikais ar policijos pareigūnais. Tokio pusiau žaidimo metu būtų galima vaikams dalinti atšvaitus ir rodyti kaip saugiai elgtis kelyje“, – ateities planais dalinosi M. Džermeika, vildamasis kitąmet sulaukti bent kelių savanorių.

Prieš penkis metus pirmą kartą organizuota akcija tuomet klaipėdiečiams sukėlė nemažai klausimų.

Nesuprasdami pareigūnų stovėjimo tikslo, pastarieji teiraudavosi, ar neįvyko nelaimė. Dabar į budinčius pareigūnus daugelis žiūri teigiamai ir džiaugiasi, jog išsiblaškiusius vaikus pastarieji kontroliuoja kelyje.

Naujus mokslo metus Liudviko Stulpino progimnazija pasitiko naujovėmis. Penktadienį joje buvo pristatytas Elektroninis mokinio pažymėjimas, kuris ne tik fiksuos, kada moksleiviai ateina į mokyklą, bet ir leis atsiskaityti bibliotekoje ir mokyklos valgykloje bei naudotis kitomis elektroninių pinigų teikiamomis paslaugomis.

„Tai – nacionalinis projektas, jį vadiname „A mokykla“ – su mintimi į ateities, aukščiausio lygio mokyklą. Juk ženklas „A“ reiškia pažangą, modernumą, naujoviškumą ir visa tai, kas yra priekyje“, – pasakojo bendrovės „Tavo mokykla“ (TAMO) direktorė Viktorija Burlinskaitė.

Nors šia sistema mokykla naudojasi dar tik dvi dienas, tačiau pastaroji jau davė rezultatų – vaikai į įstaigą rytais ateina laiku bei punktualiai sugrįžta po pertraukų, kurių metu mokyklos durys nebūna rakinamos. Pavėlavusiems tenka skambinti telefonspyne ir prisistatyti.

Be įėjimo į mokyklą, pažymėjimas atlieka ir kitas funkcijas – jis susietas su elektroniniu dienynu, todėl tėvai operatyviai gali stebėti ne tik mokinių lankomumą, bet atsiskaitymus mokyklos valgykloje bei bibliotekoje –  į jį integruota "Mokipay" sistema vaikams atstos grynuosius pinigus. Ateityje pažymėjimą planuojama naudoti ir kaip elektroninį bilietą viešajame miesto transporte.

Paklausus, ar nekils problemų dėl kodu nepasaugotos kortelės vagysčių ar kitų praradimų, progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė patikino, esą tuo atveju mokinys iš kart galės paskambinti nemokamu trumpuoju numeriu ir kortelė bus užblokuota.

Šis pilotinis projektas, skirtas elektroniniam mokinių pažymėjimui įdiegti, kol kas bandomas tik Liudviko Stulpino progimnazijoje. Paprastai nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. kainuojantis projektas, kaip bandomasis, šiai mokyklai įdiegtas nemokamas. Kitose mokyklose darbai bus finansuojami savivaldybės lėšomis.

Šuo metu elektroniniu pažymėjimu naudojasi jau apie 80 proc. mokyklos mokinių. Manoma, jog baigus gaminti paskutiniuosius, kuriuos gaus esami pirmokai ir iš kitur atvykę mokiniai, šis procentas ženkliai padidės. Pavyzdinėje, Liudviko Stulpino progimnazijoje, tėvai pažymėjimą gali įsigyti už savikainą – 8,11 Lt.

Ketvirtus metus palangiškius išjudinantis šiaurietiškas ėjimas skelbia naująjį sezoną. Nuo rugsėjo mėnesio šio sporto mėgėjai, kartu su specialistais ir vėl turės galimybę treniruotis Botanikos parke.

„Šiaurietišku ėjimu gali užsiimti visi, todėl mes siekiame pritraukti kuo daugiau darbingo amžiaus žmonių. Parodydami, jog nebūtina bėgti į sporto salę, sugalvojome šį, kiekvienam prieinamą užsiėmimą“, – pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Reliugaitė.

Pasak jos, visais metų laikais tinkamas sportas jau kelinti metai iš eilės pritraukia ne mažą būrį gerbėjų. Gražiu oru pastarųjų susirenka virš trisdešimt.

Prisimindama, jog vyriausiajai mokiniai buvo 86-eri, L. Reliugaitė patikino – išmokti šiaurietiškai vaikščioti gali bet kas.

„Tai lengvai išmokstamas, tačiau itin naudingas užsiėmimas. Šiaurietiško ėjimo metu pagerėja širdies veikla, kvėpavimas, raumenų tonusas. Jei vaikščiosi 1-2val. per dieną – tai taps puikia lieknėjimo priemone“, – nurodė specialistė, pabrėždama, jog šio ėjimo metu treniruojama net 90 proc. visų kūno raumenų.

Rugsėjį vyksiančių pamokų metu kviečiami ir pradedantieji, ir rankose jau laikiusieji ėjimo lazdas. Pasiskirsčius į dvi grupes planuojama nueiti maždaug du kilometrus.

„Pradedantiesiems nerekomenduojama vaikščioti ne ilgiau nei puse valandos. O ir prieš ėjimą svarbu gerai apšilti, kad organizmui nebūtų traumos“, – pastebėjo L. Reliugaitė.

Patikindama, jog visi užsiregistravusieji iš anksto bus aprūpinti lazdomis, specialistė paragino nepulti patiems jų pirkti. Nepabandę vaikščioti, žmonės dažnai pastarąsias įsigyja netinkamas.

Manoma, jog iš Suomijos kilusio ėjimo entuziastų pasaulyje turėtų būti apie 8-10 mln.  Lietuvoje šis sportas išpopuliarėjo maždaug prie ketverius metus.

Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:

• lengvai išmokstamas;
• iki 30% mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
• atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
• veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
• vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
• gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
• tinkamai apsirengus, šiaurietišką ėjimą galima praktikuoti bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku.

Mokymai vyks: rugsėjo 10, 24 dienomis 17.00 val. (renkamės Botanikos parke prie Rotondos)
Registracija į mokymus: Tel. (8 46) 234796; Mob. 8 612 30 176; El. p. lina@sveikatosbiuras.lt

Kairių poligone tęsiasi „Geležinio drakono“ pratybos. Ketvirtadienio rytą kariškiai buvo mokomi atlikti karinės technikos evakuaciją ir atitinkamai reaguoti esant cheminiam, biologiniam bei radiaciniam užterštumui.

Pirmoji dalis – evakuacija

Pratybos vyko dvejomis kryptimis. Jose dalyvavo už vadovavimą operacijoms atsakingi asmenys, bei 400 karių, suskirstytų į mažesnes grupes. Nemaža jų dalis pirmajame pratybų etape buvo atsakingi už kelio į evakuacijos vietą apsaugą.

„Šiuo metu kariai veikia daugiau pagal karinį scenarijų, tačiau viską galima pritaikyti ir taikos metu. Mokėdami ištraukti karinę techniką, jie galės pagelbėti  ir civiliniam transportui“, – pasakojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono S5 skyriaus viršininkas kapitonas Vaidas Bimbiris, pristatydamas pratybose dalyvaujančius sunkvežimius.

Vienas jų – platforminis sunkvežimis, galintis ištraukti tam tikrose vietose užstrigusią techniką. 18 tonų sveriantis milžinas priekiu gali tempti beveik dvigubai už save sunkesnį – 30-ties tonų svorį. Tokį patį svorį galima pakrauti ir ant jo. Tempimo galu jėga dar didesnė – 50 tonų.

Paklausus, ar nebūtų paprasčiau pavojingose vietose užstrigusias karines mašinas tiesiog palikti, V. Bimbiris nurodė, esą tokia gera ir brangi technika tiesiog privalo būti ištraukta – nors ir dalimis.

Taikos metu, pasak kapitono, ši priemonė puikiai pasitarnautų potvynių metu.

Antroji dalis – užterštumo švarinimas

Antroji pratybų dalis buvo skirta biologinio, cheminio ar radiacinio užterštumo šalinimui.

Jos metu paeiliui buvo demonstruojama švarinimo eiga – nuo žmogaus patikrinimo ir nupurškimo tam tikromis priemonėmis, iki nusiprausimo duše.

Patikindamas, jog turint tokias priemones, kurias kariškiai naudoja dabar, Černobilio avarija nebebūtų buvusi tokia baisi, V. Bimbiris nurodė Ignalinos atominės elektrinės jau nebebijantis.

„Kariškiai, turėdami būtiną įranga, per valandą gali atlikti 100 žmonių bei 20 transporto priemonių švarinimą. Tam naudojamos itin pavojingos cheminės medžiagos, todėl šio proceso metu jie privalo dėvėti tiek individualias priemones, tiek kostiumą bei dujokaukę“, – patikino šiuos mokymus vedantis asmuo.

Be žmonių ir įrangos, kariškiai privalo mokėti atlikti ir pastatų bei kelių švarinimo procedūras.

Pratybos – 24 valandas per parą

Taikos metui skirtos pratybos buvo pradėtos dar vakar, kai karinių mašinų kolona judėjo pagrindinėmis miesto gatvėmis.

Policijos ekipažo lydimi, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono į Kairių poligoną kariškiai tuomet nuvyko per 47 minutes. Klaipėdos mieste jie užtruko nepilnai puse valandos.

„Mūsų tikslas – būti pastebėtiems. Kol nesirodome mieste, staiga atsiradus, žmonės pradeda bijoti. Todėl nuo kitų metų gyventojai turėtų pastebėti mus dažniau“, – patikino V. Bimbiris.

Taikos meto užduotys yra skirtos reaguoti į valstybės suvereniteto pažeidimus, esant būtinybei sustiprinti valstybės sienos apsaugą, vykdyti svarbių valstybės objektų apsaugą bei jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, taip pat pagalbos valstybės institucijoms ekstremaliomis situacijomis teikimą.

Pasak kapitono, iš Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio bei Klaipėdos atvykę kariškiai anksčiau treniravosi individualiai – savo teritoriniuose vienetuose. Šios pratybos pastaruosius subūrė į vieną vietą, kad išmoktų vienodai suprasti užduotis bei reaguoti į skiriamus ženklus.

24 valandas per parą vykstančios pratybos Kairių poligone truks iki penktadienio pietų.

Darželinukus auginantys klaipėdiečiai pripažįsta – mažylių dantų kritimo jie visiškai nelaukiantys. Bijodami „sugadintos“ vaiko šypsenos, kreivai augančių nuolatinių dantų ar nežinodami tinkamų traukimo būdų,  tėveliai priversti patarimo ieškoti pas specialistus.

Dantukus išmušė kieme

„Aš labai džiaugiausi, kai maniškiui dantukus išmušė kiemo draugė. Parbėga namo visas kruvinas, murzinas ir šaukia, kad mergaitė pastūmė. Nuprausus pastebėjau, jog vietoj išmuštų dantų jau augo nauji, todėl ėmiau juokauti, kad nueitų ir padėkotų mergaitei už tai“, – pasakojo septynmečio mama Inga.

Pasak jos, pirmuosius du vaiko dantukus traukti teko gydytojo kabinėte, kuris vaiką taip išgąsdino, jog vėliau pastarasis prie burnos neleido nei prisiliesti.

„Anais laikais dantis traukdavo su storu siūlu. Padarydavo kilputę, užnerdavo ant dantuko, o kitą galą pririšdavo prie rankenos. Pirmą kartą trenkiant duris bėgau iš paskos, todėl tėvams teko mane laikyti“– nemaloniais vaikystės prisiminimais dalijosi Inga, džiūgaudama, jog sūnaus dantukų problema išsisprendė žymiai paprasčiau.

Pavaišino „dantų arbata“

Kaip prisiminimus vaikų pieninius dantukus išsaugojusi kita mama – Daiva juokavo, jog šią kolekciją gerai prisimena ir būrys netikėtai užsukusių draugų.

„Vaikų dantukus dėdavau į puodelį sekcijoje. Tai pamatę mažieji patys pradėjo taip daryti. Tačiau puodelis po ranka pasitaikydavo vis kitas. Kartą netikėtai užsukusius svečius norėdama pavaišinti arbata, išdalijau puodelius, pilnus mažojo sūnaus dantukų. Nors buvo gėda, bet visi smagiai pasijuokėme“, – prisiminė dviejų vaikų mama Daiva.

Pastebėdama, jog pieninių dantukų kritimas jos šeimoje buvo gana didelis įvykis, moteris patikino už kiekvieną drąsiai iškęstą traukimą vaikus palepindavusi žaislu ar kita dovanėle.

„Sūnui dantukai klibėti pradėjo gana anksti, tačiau traukti jų neskubėjome. Daugumą jis išsiklibino pats arba netyčia išsistumdavo valgydamas kažką kieto“, – pridūrė ji.

Dažnai išauga kreivi

Pasak gydytojos odontologės Dovilės Žemaitienės, pieniniai dantys vaikui pradeda klibėti nuo 5 – 6 metukų. Maždaug iki dešimtojo savo gimtadienio mažylis netenka visų dvidešimt pieninių dantų. Iškritusiojo vietoje naujas išdygti turėtų maždaug pusės metų bėgyje.

„Mamos dažnai pasimeta, sužinojusios, jog pirmasis nuolatinis dantukas išauga dar nepradėjus klibėti pieniniams. Tai – pačiame žandikaulio gale esantis krūminis dantis. Maždaug tuo pačiu metu, jam dygstant, ima klibėti apatinis vidurinysis, vėliau ir visi kiti“, – nurodė D. Žemaitienė.

Pastebėdama, jog vieniems vaikams dantukai iškliba patys, kitiems tenka pasėdėti odontologo kėdėje, specialistė ragino tėvus nuolat stebėti situaciją mažylio burnoje.

Pasak jos, su priekiniai dantukais problemų būna retai, tačiau šoniniai, ypač jei buvo gydyti ar apimti uždegimo, gali neiškristi laiku. Tuomet lendantis nuolatinis dantis, remdamasis į pieninį, galimai išaugs kreivas.

Dantų traukimas siūlu – klasika

Paklausus, kaip tinkamai reikėtų ištraukti dantį, D. Žemaitienė patikino, esą tinkami įvairiausi būdai.

„Man pačiai vaikystėje duodavo valgyti pomidorą, taip vos besilaikantis dantukas ir iškrisdavo. Dabar mamos pasakoja, jog dažniausiai šį darbą atlikti patiki tėveliams.

Gal pačios bijo ar vaikai tėvų tiesiog klauso labiau. Mes rekomenduojame mažyliams duoti kietą maistą, taip dantukas iškrenta be didesnių pastangų“, – nurodė gydytoja, pastebėdama, jog vienas populiariausių – tradicinis dantų traukimas siūlu.

Svarbu atiduoti dantukų fėjai

Pastebėdama, jog pieniniai dantys išsitraukia be jokių šaknų, specialistė patikino, esą šis procesas dėl to ir nėra toks sudėtingas.

„Pieniniai dantys pradeda klibėti tuomet, kai besiformuodamas nuolatinis dantis kyla į viršų. Bekildamas jis remiasi į pieninio dantuko šaknį, taip ją ardydamas, kol pastarasis belieka laikytis tik ant dantenos“, – kalbėjo ji.

Specialistės nuomone, vos ištraukus dantį svarbu jį atiduoti „dantukų fėjai“. Šis simbolis, pasak jos, tarp klaipėdiečių egzistuoja be didesnių išimčių.

„Su dantukų fėja reikalas rimtas. Nesame girdėję, kad kažkas neatiduotų jai savo dantuko. O jei dantį ištraukiame su krauju, fėjai rekomenduojame atsiskaityti daugiau“, – juokėsi ji.