Jei prieš keletą metų 17-metis dar vaikydavosi kamuolį vaikų turnyruose ir buvo tik legendinio krepšininko sūnus, pradėjęs kopti jaunimo rinktinių laipteliais, jis į save kreipė vis daugiau akių.

Prie to prisidėjo ir sėkmingas įsitvirtinimas Vilniaus „Ryto“ sistemoje.

Būtent klausimas, kaip susiklostys A. Marčiulionio ateitis, tapo viena karščiausių vasaros intrigų sostinėje.

Lietuvos žiniasklaidoje buvo pasirodę kalbų, kad gynėjas svarsto galimybę jau šįmet keltis į JAV, ten pabaigti mokyklą ir keltis tiesiai į NCAA universitetą.

Kai Augustas galiausiai nusprendė toliau žaisti Vilniuje, naujasis „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis tai pristatė kaip klubo pergalę ir džiaugėsi, kad pavyko talentą įtikinti likti.

Tačiau pats krepšininkas situaciją apibūdino visai kitaip – jis tikina amerikietiško varianto rimčiau net nesvarstęs.

D. Lukštos nuotr.

„Tai buvo visiškai nerealu, – paklaustas apie kalbas dėl savo persikėlimo į JAV, sakė A. Marčiulionis. – Man pačiam tai buvo naujiena, visiškai iš niekur. Buvo planuota, kad liksiu Vilniuje, „Ryto“ sistemoje.“

Apie įvairius karjeros variantus 190 cm gynėjas visada pirmiausiai kalbasi su tėčiu. Šarūnas Marčiulionis šįkart buvo už tai, kad sūnus liktų gimtinėje.

Tačiau tai nereiškia, kad Augustas sparnų nepakels ateityje, baigęs mokyklą. Jo sutartis su sostinės ekipa galios dvejus metus.

„Aišku, JAV variantas visada lieka, bet kol kas žiūrėsime, kaip čia seksis, kaip sužaisiu rinktinėse. Tėčiui ta Amerikos galimybė visai nieko, ji ateičiai dar neatmesta“, – kalbėjo Augustas.

Praėjusį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) Vilniaus „Perlo“ marškinėlius vilkėjęs krepšininkas rinko po 7,1 taško ir atliko po 3,5 rezultatyvaus perdavimo.

Jam treneris Arvydas Gronskis per mačą vidutiniškai suteikdavo po 19 žaidimo minučių.

Labai realu, kad šis skaičius nuo rudens išaugs, ir ne vien dėl didesnio A. Marčiulionio patirties bagažo.

Jaunuoju talentu ypač pasitiki prie klubo vairo stojęs Jarutis – jiedu pažįstami jau ne vienerius metus.

„Facebook“ nuotr.

Praeityje Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje darbavęsis Jarutis yra legendinio krepšininko bičiulis, o jo sūnaus progresą sekti galėjo nuo mažų dienų.

„Rolandas nuo senų laikų dirbo tėčio akademijoje, tai esame gerai pažįstami. Su juo neseniai pakalbėjome, kad kitą sezoną duos ir daug laisvės, ir pyks, ir rėks. Manau, darbas bus geras ir tie pasikeitimai komandoje išeis į naudą“, – svarstė A. Marčiulionis.

Gynėjo vaidmuo priklausys ir nuo to, kaip susidėlios „Perlo“ planai kitam sezonui. O jie kol kas nekonkretūs.

Nors „Ryto“ vadovai darbuojasi svarstydami jaunųjų žaidėjų kandidatūras ir tai, kas kurioje komandoje žais, pirmiausia turi išspręsti naujo trenerio rebusą.

Pasibaigus Gronskio sutarčiai, į jo vietą svarstomi bent keli kandidatai. „Su „Perlu“ ir jos specialistais kol kas dar yra laukimo situacija“, – ketvirtadienį „lrytas.lt“ sakė Jarutis.

Ilgai galvojęs ir svarstęs, Gediminas Petrauskas galutinį rinktinės dvyliktuką paskelbė šios savaitės pradžioje.

Jame liko daugiau nei pusė žaidėjų iš praėjusių metų Lietuvos ekipos, kuri aštuoniolikmečių pirmenybėse Rygoje tik per plauką iškovojo kelialapį šiems metams.

Tąkart lietuviai grupių etape atrodė galingai, tačiau tik iškopę į ketvirtfinalį, po labai dramatiško mačo krito prieš rusus.

Likęs kartėlis žaidėjams papildomo noro suteiks Heraklione.

Geriau tyliai nuvažiuoti ir skambiai grįžti.

„Turime tikslus, bet nenorime būti ta rinktine, kuri prisišneka ir grįžta nuleistomis galvomis. Geriau tyliai nuvažiuoti ir skambiai grįžti“, – oro uoste kalbėjo G. Petrauskas.

Artėjančiose pasaulio pirmenybėse Lietuvos devyniolikmečiai, net ir likę be NBA naujokų biržoje savo pavardę išgirdusio Deivido Sirvydžio, laikomi vienais iš favoritų.

Vis tik jau grupių etape lietuvių lauks ypač pajėgi JAV komanda, Senegalas bei Naujosios Zelandijos bendraamžiai.

– Kaip praėjo pasiruošimas čempionatui? – paklausėme G. Petrausko.

– Greitai. Kaip studentui, visada tų dienų trūksta, bet dar nuvykę į Graikiją turėsime dvi treniruotes ir bandysime pabaigti, ką pradėjome. Gerai tai, kad pasiruošimo metu nebuvo traumų, kaip pernai nutiko su Martynu Arlausku.

– Čempionatas truks dešimt dienų, visos grupių komandos pateks į kitą etapą. Kaip prisitaikėte prie tokio formato pasiruošime?

– Ta praktika yra jau kelerius metus, tik turėjome gana mažai laiko pasiruošti, keturias savaites. Daug laiko skyrėme fiziniam pasirengimui, nes čempionate reiks žaisti beveik kasdien.

– Rinktinėje nebus Deivido Sirvydžio. Ko komanda netenka be jo?

– Suprantame, kad Deividas talentingas žaidėjas, daug duodantis puolime ir per pastaruosius metus pagerinęs savo gynybą. Jis mums būtų didelė paspirtis, bet turime džiaugtis, nes Lietuvos žaidėjai ne kiekvienais metais gauna tokio dėmesio iš NBA.

Aš Deividą labai palaikau ir siunčiu jam didžiausius sveikinimus. Priversti važiuoti į rinktinę negalime, jis pasirinko kitokį kelią. Tai, kad jis buvo pašauktas 37-uoju numeriu, parodo, jog tas kelias yra geras.

– Ką rinktinei duos Martynas Arlauskas ir dar trys nauji žaidėjai, lyginant su praėjusių metų ekipa?

– Arlausko žaidimas gerėja, tad iš jo tikimės daug agresyvumo. Bet esame ta komanda, kuri tikrai neturės vieno lyderio. Nestatome žaidimo ant vieno vaikino. Norime, kad visi pakilę nuo suolo mums duotų naudos.

– Ši rinktinė bus perimetro žaidėjų komanda?

– Nesakyčiau taip, mūsų priekinė linija nėra silpna. Nors pernai turėjome atkovotų kamuolių problemą, tai nėra vien vidurio puolėjų kaltė, turi dirbti visi žaidėjai aikštėje.

– Koks komandos braižas išryškėjo per kontrolines rungtynes?

– Vieninteles rungtynes su dvidešimtmečių rinktine žaidėme čempionato režimu: mažesne rotacija, jokių eksperimentų, pagrindiniai deriniai.

Žinojome, kad tas rungtynes filmuojame tik sau ir niekas jų nematys, tai ten ir buvo pagrindinis akcentas. Kitos rungtynės buvo eksperimentinės, ieškojome dvyliktuko, kaitaliojome gynybas.

– Ką manote apie savo grupės varžovus?

– Senegalas yra labai stipri rinktinė, su jais žaisime pačias pirmas rungtynes. Negauname jokios vaizdo medžiagos iš jų draugiškų rungtynių, tad galime apie juos spręsti tik pagal praėjusius metus.

Bet šešis ar septyni Senegalo rinktinės žaidėjai rungtyniauja Europos klubuose, remiasi fizine jėga, tad jie stiprūs. Naujoji Zelandija yra daugiau europinio stiliaus komanda, o Amerika yra Amerika.

„Apmaudu, kad negalėjau žaisti“, – kalbėdamas su „BasketNews.lt“ teigė 32-ejų krepšininkas.

203 cm ūgio „Neptūno“ vidurio puolėjui pirmąsias serijos su Panevėžio „Lietkebeliu“ rungtynes teko praleisti dėl diskvalifikacinės pražangos.

Šią S. Galdikas gavo antrosios pusfinalio dvikovos sostinėje pradžioje, kai po kontakto su Vilniaus „Ryto“ puolėju Martynu Echodu pasikarščiavo ir jį pastūmė galva.

„Bičiuliai vėliau juokavo, kad turėčiau Zidane‘o marškinėlius nusipirkti“, – sakė palyginimų su kadaise varžovą galva atakavusia prancūzų futbolo legenda sulaukęs S. Galdikas.

Iškart po karštų rungtynių rūbinėje „Neptūno“ krepšininkas nepanoro komentuoti situacijos – tada jo emocijos dar buvo neatvėsusios.

Už auklėtinį advokatavo Kazys Maksvytis, prašęs LKL atstovų atkreipti dėmesį į pačio M. Echodo veiksmus serijos metu.

„M. Echodas šioje serijoje virto Žygimantu Skuču ir pats pirmose rungtynėse smaugė S. Galdiką, vėliau boksavo. Simas nesusilaikė ir už tai gavo diskvalifikaciją. Šitas dalykas brendo visą seriją“, – spaudos konferencijoje sakė K. Maksvytis.

Į M. Echodo veiksmus dėmesį atkreipė ir S. Galdikas.

„Galiu pasakyti tiek, kad tai įvyko ne už nieką, – paklaustas apie varžovo veiksmus, trumpai atsakė puolėjas. – O man pačiam gaila, kad turėjau praleisti pirmąsias pusfinalio serijos rungtynes.“

Už nemalonų epizodą S. Galdikas taip pat sulaukė ir piniginės baudos. LKL už nesportišką elgesį jam skyrė sumokėti 700 eurų, dar 440 eurų – už diskvalifikacinę pražangą.

Krepšininkas ant parketo sugrįš trečiadienį, kai Panevėžyje startuos antrosios mažojo finalo serijos rungtynės.

Pirmosiose „Neptūnas“ varžovus nugalėjo 89:77.

„Su komanda turėjome pietus dieną prieš šias rungtynes, visi susėdome, pasikalbėjome. Ir ką – komanda super sužaidė. Gaila, kad neturėjau progos prisidėti prie to rezultato, bet sėdėjau šalia aikštės, palaikiau. Po serijos su „Rytu“ visi jautėme psichologinį nuovargį, bet nuoširdžiai pakalbėjome, užbraukėme liniją ir iš naujo kibome į kovą. Tikrai nesinorėjo laidoti sezono. Pirmą gerą žingsnį serijoje jau padėjome“, – pasakojo S. Galdikas.

Šalia parketo klaipėdietis bene garsiausiai šūkavo jį vidurio puolėjo pozicijoje pakeitusiam Gyčiui Masiuliui.

G. Masiulis uostamiestyje surengė tikrą šou į surinkdamas 46 naudingumo balus, tapo LKL atkrintamųjų rekordininku.

„Mūsų Gytis tai tikrai nenustebino, nes žinome, kad jis gali gerai sužaisti. Gal jis pats labiau nustebo dėl tokio rezultato. Jis tikrai yra jaunas ir perspektyvus, tad normalu, kad kartais gali iššauti. Manau, dar ne kartą tai pamatysime“, – komandos draugą gyrė S. Galdikas.

45-erių verslininkas bei europarlamentaras nuotraukose iš kauniečių Eurolygos mačo su Stambulo „Fenerbahče“ taip pat užfiksuotas dėvintis „Žalgirio“ kepurėlę.

Toks vaizdelis viešojoje erdvėje nesužavėjo „Ryto“ sirgalių.

Juolab, kad kitose Europos krepšinio valstybėse – ypač Graikijoje ar Balkanų šalyse – konkurentų klubo atributikos vilkėjimas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

Visgi pats A. Guoga „BasketNews.lt“ sakė, jog tame nieko blogo nemato – „Žalgirį“ jis vadina visos Lietuvos komanda.

„Žalgiris“ yra Lietuvos komanda. Aš pats esu gimęs Kaune ir kai „Žalgiris“ tokiose svarbiose rungtynėse konkuruoja su geriausia Turkijos komanda, yra didelis noras, kad laimėtų jie, – kalbėjo A. Guoga. – Man žalią kepurėlę užsidėti ne gėda.“

A. Guoga „Ryto“ sirgalių nemalonę jau buvo užsitraukęs po to, kai oficialiai klubo išleistame interviu deklaravo, jog „pirmoje vietoje visuomet turi būti Lietuvos rinktinė.“

Tiek aktyviausia sirgalių grupė „B Tribūna“, tiek pavieniai gerbėjai į šį pasisakymą reagavo socialiniuose tinkluose paplitusia grotažyme #MūsųPrioritetasYraRytas.

Ar viešai palaikydamas „Žalgirį“, sostinės ekipos prezidentas nebijo užsitraukti dar didesnės sirgalių nemalonės?

„Žinote, aš jau iš jų ir vainiką esu gavęs. Dėl to neišgyvenu – mano interesas yra Lietuvos krepšinis ir aš tą visada deklaruoju.

Atėjau padėti „Rytui“ ir dabar klubas yra stabilus. Manau, „Žalgiriui“ padėti savo palaikymu irgi yra adekvatu“, – komentavo A. Guoga.

Pasirodžius šiai naujienai, A. Guoga savo feisbuko profilyje klausė: „O tai „Žalgirio“ rungtynėse kokia atributika reikėtų puoštis?“

Pastaruoju metu „Ryto“ vadovų ir sirgalių santykiai nėra patys geriausi.

Trečiadienį vykusiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse su Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipa „B Tribūna“ areną paliko dar neprasidėjus mačui.

„Užėję į areną supratome, kad klubas mūsų nelaukia. Nurodymai apsaugai neįleisti mūsų į įprastą sektorių, klubo darbuotojai siundo ant mūsų policiją ir taip toliau.

Nors klube problemų labai daug, bet tikimės, jog čia tik trumpas proto užtemimas ir reikalai greitai susitvarkys“, – vėliau socialiniame tinkle rašė jie.

Sostinės ekipos direktorius Julius Sarapinas situaciją komentuodamas „BasketNews.lt“ teigė, jog klubas čia niekuo dėtas.

„Nebuvo situacijos, kad apsauga neįleistų į areną nė vieno sirgaliaus. „B Tribūnos“ nariai prieš rungtynes jau buvo susirinkę arenoje, bet prieš jų pradžią patys nusprendė išeiti. Kodėl buvo toks jų sprendimas, nežinome“, – sakė jis.

Apie visą šią situaciją ir klubo konfliktus su sirgaliais paklaustas A. Guoga teigė, jog tai – ne jo rūpestis: „Mano vaidmuo daugiau kaip garbės prezidento, o su sirgaliais užsiima vadovai ir savininkai.“

Taip sutapo, kad JV su senu bičiuliu, kadaise jį atvedusiu į „Raptors“ klubą, susitiko neseniai skaudama širdimi palikęs Torontą.

„JV nebe Toronte? Tikrai?“, – po pokalbio su J. Valančiūnu prie „Fenerbahče“ rūbinės grįžusio M. Gherardini su nuostaba pradėjo teirautis „Fenerbahče“ personalo nariai.

26-erių 213 cm lietuvis „Raptors“ marškinėlius vilkėjo daugiau nei šešerius metus, nuo tada, kai 2011 metų NBA naujokų biržoje klubas jį pasirinko penktu šaukimu.

Torontas per tą laiką pamilo Joną, o Jonas pamilo Torontą. Tačiau graži istorija baigėsi tiksint paskutinei šio sezono mainų lango valandai, kai JV pasiekė žinutės – jis išmainytas į Memfio „Grizzlies“.

Kai vidurio puolėjas pagaliau apsiprato naujame klube ir sezoną baigė su solidžiais 19,9 taško ir 10,7 atkovoto kamuolio rodikliais, jis vėl išgirdo apie permainas.

Lietuviu ypač pasitikėjęs treneris Johnas-Blairas Bickerstaffas paliko savo postą, o kas jį pakeis – nežinia.

„Buvo sunku, – paklaustas, kaip priėmė žinią apie trenerį, Lietuvos žurnalistams sakė JV. – Treneris daug rėmėsi aukštaūgiais ir man patiko, kaip jis valdė komanda. Bet iš vadovybės atėjo toks sprendimas ir aš tą sprendimą gerbiu.“

Rungtyniaudamas „Raptors“ klube, J. Valančiūnas šį sezoną taip pat atrodė solidžiai ir per vidutiniškai 18,8 minutės rinko po 12,8 taško bei 7,2 atkovoto kamuolio.

Memfyje prie geresnės jo statistikos prisidėjo ir išaugęs minučių skaičius (vid. 27,7), ir, kaip sako pats krepšininkas, trenerio požiūris.

„Treneris manimi pasitikėjo. Jis davė ir daugiau žaidimo laiko, ir prisiliesti prie kamuolio. Taip viskas ir gavosi“, – savo vaidmenį Memfyje komentavo J. Valančiūnas.

Ar lietuvis norėtų ir toliau likti klube?

„Vasara ilga, dar tik pati pradžia, tebevyksta atkrintamosios. Žiūrėsime, kas bus toliau, bet jei mane tikrai norės matyti Memfyje, aš ten būsiu“, – nedvejojo JV.

Nors puolėjui sezono baigti nepavyko dėl čiurnos traumos, dabar ši jau išgijo, o gimtinėje poilsiaujantis krepšininkas grįš sportuoti.

„Su trauma viskas tvarkoje, pora savaičių ir viskas susitvarkė. Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi grįžęs į Lietuvą.

Neužilgo prisiminsiu ir krepšinį. Nešvaistysiu laiko veltui, turiu ką padirbėti, turiu savo užduotis“, – pasakojo jis.

Pamažu grįžti į formą JV reikės ir dėl svarbiausios šio rudens misijos – užkariauti Kinijoje vyksiantį pasaulio čempionatą.

Kadangi dėl langų sistemos puolėjui per atranką pavyko sužaisti vos du mačus, jis nekantrauja vėl grįžti į „normalią“ rinktinę.

„Tikrai noriu vėl užsivilkti Lietuvos marškinėlius, ypač dėl to, kad nedalyvavau antrajame atrankos lange, reikėjo grįžti į NBA.

Pasiilgau tikrojo rinktinės formato, kai susirenki prieš mėnesį, susižaidi, treniruojiesi su komanda ir tada važiuoji žaisti čempionate.

Praėjusi vasara buvo truputį keista – savaitėlę pasitreniruoti ir iškart žaisti, mano manymu, nėra labai gerai. Dabar vėl turėsime normalią vasarą“, – šypsojosi J. Valančiūnas.

Šiuo metu sostinės ekipa, kaip ir klaipėdiečiai, LKL turi surinkę po 20 pergalių ir po 6 pralaimėjimus.

Visgi antrosios reguliariojo sezono vietos laimėtojai gali išryškėti jau per kiek daugiau nei dešimt dienų – tokioje trumpoje atkarpoje įvyks dvi „Ryto“ ir „Neptūno“ rungtynės.

„Žinome dėl ko žaidžiame. Tai labai didelės svarbos rungtynės tiek jiems, tiek mums. „Neptūnas“ – veteranų komanda, kuri kiekvieną klaidą išnaudoja ir nubaudžia. Reikės išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu“, – prieš mūšį Vilniuje sakė „Ryto“ treneris Dainius Adomaitis.

Vilniečiai antradienį Alytuje po sunkios kovos 84:77 įveikė vietos „Dzūkiją“, o mače ilgą laiką rungtyniavo jaunieji „Ryto“ krepšininkai.

„Džiaugiamės dėl savo sistemos žaidėjų, kurie praleido daug laiko aikštelėje bei įgavo patirties, o svarbiausia, kad pavyko iškovoti pergalę“, – praėjusias rungtynes prisiminė Adomaitis.

Praėjusį mačą praleido pirštą susižeidęs D. J. Seeley bei dėl šeimyninių priežasčių į Alytų nevykęs Mindaugas Girdžiūnas, tačiau abu jie rytoj turėtų pasirodyti ant parketo.

„Vakar pirmą kartą (šią savaitę) visa komanda treniravosi“, – džiaugėsi „Ryto“ vyriausiasis treneris.

Neseniai į ekipą atvykęs Derekas Needhamas per dvejas rungtynes vidutiniškai rinko po 15 taškų ir atliko po du rezultatyvius perdavimus.

„Jis yra imlus informacijai bei greitai prisitaikė prie komandos draugų ir situacijos“, – naujoko įsiliejimu į žaidimą džiaugėsi Adomaitis.

„Ryto“ ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris taip pat atskleidė, jog šiandien kalbėsis su ranką susilaužiusiu Jonu Mačiuliu apie jo situaciją.

„Vakar teko su juo bendrauti. Šiandien dar kartą kalbėsime“, – apie pokalbį su Mačiuliu prasitarė strategas.

Jau dabar pašėlusiu tempu gyvenantis „Žalgiris“ kitą sezoną turės įjungti dar aukštesnę pavarą.

Eurolyga dalyvių skaičių padidins iki aštuoniolikos, o LKL veikiausiai ir toliau laikysis keturių ratų sistemos, tad jų tvarkaraštis bus sustyguotas minučių tikslumu.

Toks krūvis „Žalgirį“ nenoromis verčia vis žvilgčioti į kitus Europos klubus – pavyzdžiui, Madrido „Real“ ar Pirėjo „Olympiakos“ – kurie dėl savų priežasčių kalba apie neaiškų likimą nacionalinėse pirmenybėse.

Žvilgsnis į jaunimą

Paulius Motiejūnas su ketvirtadienį Kaune viešėjusiu Eurolygos vadu Jordi Bertomeu spėjo šnektelėti įvairiomis temomis.

Dauguma jų buvo malonios – Bertomeu teigė Kaune įsivaizduojantis finalo ketvertą bei be paliovos gyrė „Žalgirio“ organizacijos darbus.

Tačiau viena problema kliuvo abiems pusėms.

Eurolygai padidinus reguliariojo sezono rungtynių kiekį, nacionalinių lygų vadovai savo fronte nenori apkarpyti nei dalyvių, nei varžybų ratų skaičių.

Tokia padėtis yra ir Lietuvoje. Nors LKL vadovas Remigijus Milašius ne kartą yra minėjęs kada nors ateityje įsivaizduojantis dvylikos komandų ir trijų ratų sistemą, nežinia, kada tai virs realybe.

„Laukiame sezono pabaigos ir žiūrėsime, kiek komandų liks, kaip susiklostys Nacionalinė krepšinio lyga.

Mūsų noras yra aiškus – mažinti komandų skaičių, arba didinti komandų, bet mažinti ratų skaičių. Deja, valdyboje turime tik vieną balsą“, – sakė Motiejūnas.

„Žalgiris“ savo nuomonę aiškiai pareiškė jau šią vasarą, kai LKL valdybos balsavime pasisakė už dalyvių skaičiaus didinimą iki dvylikos.

Visgi jie sulaukė per mažai palaikymo – „už“ balsavo tik keturi klubai.

„Tai buvo vienas sudėtingesnių valdybos posėdžių per mano karjerą. Buvo įvairių argumentų, o galiausiai reikėjo kelti rankas ir spręsti“, –  po balsavimo kalbėjo Milašius.

Jei niekas nepasikeis, kauniečiams kitąmet vien reguliariajame sezone teks sužaisti 70 rungtynių.

„Manau, tokiu atveju turėtume daugiau žaidėjų apskritai ir daugiau jaunimo. Devynios dvigubos savaitės Eurolygoje reiškia didesnę traumų tikimybę, didesnę riziką“, – kalbėjo Motiejūnas.

Šį sezoną LKL iš jaunųjų krepšininkų Rokas Jokubaitis yra sužaidęs 15 rungtynių, Lukas Uleckas – 11, Erikas Venskus – 5. Jie visi taip pat jau spėjo debiutuoti Eurolygoje.

Realu, kad kitą sezoną „Žalgiriui“ gali tekti ne tik dažniau atsigręžti į dublerių komandos žaidėjus, bet ir svarstyti jaunesnių naujokų įsigijimą.

Miunchene ir Kaune – skirtingos nuotaikos

Du išsiplėsiančios Eurolygos kaltininkai yra Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano AVEL klubai – būtent jie gavo vardinius dvejų metų kvietimus.

Miuncheno ekipa praėjusius du sezonus praleido Europos taurės turnyre, o Eurolygoje yra rungtyniavusi 2013-2016 metais.

„Klubui nauja licencija yra labai svarbus dalykas, – „BasketNews.lt“ sakė „Bayern“ suomis Petteri Koponenas. – Mūsų komanda nori augti kaip organizacija ir yra gerame kelyje.

Man klubas dar vasarą pasakojo apie savo planus ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių su jais pasirašiau sutartį. Neabejoju, kad ateityje „Bayern“ bus viena elitinių Europos komandų.“

„Bayern“ nacionaliniame čempionate žaidžia 18 komandų turnyre, kuriame rungtyniaujama dviem ratais. Tai reiškia, kad komandos reguliariajame sezone žaidžia 34 rungtynes – vos dvejomis mažiau nei Lietuvoje.

30-metis Koponenas sakė, jog didelės problemos išaugsiančiame rungtynių skaičiuje nemato, o ir savo klubo pasitraukimo iš vietos lygos neįsivaizduoja.

„Gal kol kas Europoje nesame pripratę prie tokio ritmo, nes laukia daug mačų, daug kelionių. Panašėsime į NBA. Bet smagu žaisti daugiau rungtynių.

Vietinės lygos taip pat yra labai svarbios ir „Bayern“ nematyčiau be Vokietijos pirmenybių. Komandos prie naujų sąlygų turės prisitaikyti, gal padidinti žaidėjų skaičių. Bus įdomu“, – kalbėjo Koponenas.

Tuo metu „Žalgirio“ rūbinėje nuotaikos dėl kito sezono sistemos nėra tokios džiugios.

Nors Šarūnas Jasikevičius pagrindiniams žaidėjams LKL stengiasi duoti kuo daugiau poilsio, jie jaučia įtempto ritmo pasekmes.

„Jei reikės žaisti keturis ratus LKL ir dar bus aštuoniolika komandų Eurolygoje... Nemanau, kad čia taip išeis. Arba tiesiog gyvensime arenoje, – atsiduso Marius Grigonis. – Bus labai sunku.

Aišku, nieko čia nepakeisiu, jei taip bus, reikės žaisti, bet kažkur kažkas turi keistis. Turbūt tie keturi LKL ratai yra per daug.“

Edgaras Ulanovas pritarė komandos draugui ir pridūrė, jog jam Europos krepšinyje kilęs šaršalas atrodo neįprastai: „Būtų keista, jei komandos išeidinėtų iš nacionalinių čempionatų. Jie tikrai turi savą žavesį.“

Eurolygos vadas pykčių nenori

„Kartais atrodo, kad tarp nacionalinių čempionatų ir Eurolygos vyksta varžymasis, bet tai yra absurdas“, – sulaukęs „BasketNews.lt“ klausimo apie iškilusią situaciją, atsakė Bertomeu.

60-metis katalonas pastaruosius kelerius metus turi tvarkytis vienu sunkiausiu laikotarpių Europos krepšinyje.

Nuolatines bėdas kelia ir su Eurolygos tvarkaraščiu besikertanti FIBA atrankų sistema, ir kivirčai atskirose valstybėse.

Pavyzdžiui, šį sezoną Bertomeu gimtinėje kilęs Karaliaus taurės finalo teisėjų skandalas Madrido „Real“ klubą privertė kalbėti apie traukimąsi iš vietos lygos, apie tai užsiminė ir „Barcelona“ bei Vitorijos „Baskonia“.

Situacija, kaip įprasta, aštri ir Graikijoje, kur Pirėjo „Olympiakos“ klubas žada palikti vietos lygą ir keltis į Adrijos čempionatą.

„Kai kuriose valstybėse mūsų klubai turi sunkumų patenkinti lūkesčius vietos lygose ir tuo pačiu dalyvauti tokiame turnyre, kaip Eurolyga.

Bet Ispanijoje situacija vienokia, Graikijoje – dar kitokia. Aš pastarąją padėtį įvardinčiau kaip tradicinę graikišką situaciją. Graikijos krepšinyje niekada nebuvo lengva, o ypač sunku į tai žvelgti iš išorės“, – teigė Bertomeu.

Eurolygos vadovas Barselonoje visai neseniai turėjo susitikimą su pajėgiausių Europos lygų vadovais tarp kurių – ir LKL.

Pasak Bertomeu, visi priėjo išvados, jog nacionaliniams čempionatams reikia Eurolygos, o Eurolygai reikia nacionalinių čempionatų.

„Mes aiškiai pasakėme, kad į savo rungtynes pritraukiame po dešimt tūkstančių ar dar daugiau žiūrovų. Kokios dar krepšinio varžybos Europoje gali sutelkti tiek žmonių?

Nacionalinės lygos yra struktūros dalis. Yra nacionalinės lygos ir virš jų – Eurolyga. Abi sistemos turi eiti kartu.

Jei Eurolygoje būtų daugiau komandų nei aštuoniolika, vietos lygų būtų nebeįmanoma priderinti, dėl to klubai aiškiai pasakė, kad tas dalyvių skaičius bus riba“, – kalbėjo Bertomeu.

„Visą rytą“, – paklaustas, kiek šiąnakt spėjo pailsėti, juokavo Adomaitis.

Lietuviai paskutiniajame FIBA pasaulio čempionato atrankos lange sužais dvejas, lemiamos reikšmės nebeturėsiančias rungtynes su Nyderlandų ir Italijos rinktinėmis.

Jos didesnės svarbos neturės dėl to, kad Lietuvos rinktinė atrankoje iš dešimties sužaistų mačų laimėjo devynis ir jau senokai užsitikrino vietą čempionate.

Tad likusios dvikovos Adomaičiui bus gera proga paeksperimentuoti. Tai, kad treneris pasiryžęs naujovėms, parodė ir į šį langą pakviestų žaidėjų sąrašas.

Pirmadienį „Ryto“ arenoje plušėjo du nauji veidai – Utenos „Juventus“ gynėjas Dovis Bičkauskis ir Italijoje rungtyniaujantis vidurio puolėjas Egidijus Mockevičius.

Adas Juškevičius ir Rokas Giedraitis dar nespėjo į pirmąją treniruotę, tačiau rytoj taip pat prisijungs prie rinktinės.

„Viskas tvarkoje, svarbiausia, kad turime dešimt žaidėjų, likę netrukus prisijungs. Kažką pasikartojome, kažką įvedėme naujiems žaidėjams“, – po pirmosios rinktinės treniruotės kalbėjo Adomaitis.

– Rinktinės sudėtis pasikeitusi, nėra Manto Kalniečio ir Jono Mačiulio. Kaip keisis komandos braižas?

– Yra naujų žmonių, kuriuos pamatysime ir per tas kelias dienas pačiupinėsime. Žiūrėsime. Manau, kiekvienas, kuris yra čia, vertas savo šanso. O kaip žaidėjai išnaudos tą šansą, priklausys nuo jų.

– Kokios Bičkauskio ir Mockevičiaus savybės sudomino jus?

– Mockevičius yra didelis žmogus, kuris šiame lange bus labai reikalingas ir prieš olandus, ir italus. O Dovis visą sezoną demonstruoja gerą žaidimą, daro pažangą. Tokie žaidėjai visada verti šanso.

– Janavičius turėjo rimtą kryžminių kelio raiščių traumą. Koks jis grįžo į aikštę?

– Kiek teko stebėti, labiausiai nustebino tai, kad jis grįžo užtikrintai, fiziškai gerai atsigavęs. Kokia jo gynyba gera buvo, tokia ir yra. Vadovavimas komandai taip pat.

– Mockevičius Italijoje fiksuoja labai gerą statistiką. Kaip manote, kas tai lėmė?

– Manau, Egidijus pateko į komandą, kurioje gauna daug žaidimo laiko ir jis jį gerai išnaudoja. Žiūrint individualiai, jam tie skaičiai yra tikrai geri.

– Olandija smarkiai priešinosi Vilniuje. Ką galėtumėte pasakyti apie šį varžovą?

– Sunku kažką sakyti. Dabar tik sužinosime, kas žais jų sudėtyje. Ryt ir poryt darysime video peržiūras ir trumpą analizę. Olandai turi keletą pagrindinių žmonių ir manau, namuose jie žais su didelėmis ambicijomis ir norės mus nugalėti.

45-erių verslininkas, nors oficialiai ir neturi „Rytą“ valdančios viešosios įstaigos dalių, vadovybėje pastaruoju metu yra vienas pagrindinių veidų.

Todėl po sunkaus periodo, kai sostinės ekipa pralaimėjo trejas Europos taurės „Top 16“ etapo rungtynes ir susikomplikavo šansus patekti į kitą etapą, jis nusprendė užvesti žaidėjus kovai.

Vienas iš pagrindinių jo kalbos akcentų buvo tai, kad visą virtinę permainų išgyvenusioje komandoje jų bus mažiau. Tai buvo patvirtinimas, kad trenerio Dainiaus Adomaičio kėdė nė kiek nebraška.

„Treneris mūsų komandoje yra ilgam. Mes Dainių matome kaip žmogų, kuris gali statyti komandos pamatus. Mūsų ekipa nėra tokia, kuri keičia trenerius po blogų rungtynių“, – kalbėjo Guoga.

Nepaisant sunkumų, einame į priekį.

Pirmadienį „Ryto“ arenoje duotame interviu „Ryto“ prezidentas taip pat kalbėjo apie klubo sunkumus Europos taurėje, biudžetų skirtumus bei norą surasti daugiau komandos savininkų.

– Ką manote apie sunkų pastarąjį mėnesį „Ryto“ klubui? – paklausėme Guogos.

– Iš tikrųjų, jis nėra labai blogas. Jei pora metimų būtų įkritę, būtų labai geras. O kai tie metimai neįkrenta, ypač prieš geriausią grupės komandą, ne toks geras tas mėnuo. Bet svarbiausia yra gera atmosfera, kai nepaisant sunkumų, einame į priekį. Yra ilgalaikė strategija ir mes jos laikomės bei ją vykdome.

– Prieš išvyką į Belgradą komandai sakėte motyvacinę kalbą. Kokius žodžius parinkote?

– Sakiau, kad treneris mūsų komandoje yra ilgam. Mes Dainių matome kaip žmogų, kuris gali statyti komandos pamatus. Mūsų komanda nėra tokia, kuri keičia trenerius po blogų rungtynių. Klubo ilgalaikė strategija yra auginti kuo daugiau jaunų lietuvių, turėti jaunimo komandas.

Dalininkų požiūris yra tas, kad reikia ilgalaikės strategijos. To ir laikysimės. Norime stabilumo, kantrybės. Svarbu, kad žaidėjai neprarastų vilties, dirbtų, stengtųsi, mestų. Ir kai ateis laikas, jie pataikys.

– Jei „Rytas“ nepateks į Europos taurės atkrintamąsias, sezonas bus blogas?

– Matote, nėra jokio fiasko, kai palygini biudžetus – pažiūrėkite, koks „AS Monaco“ ar Berlyno ALBA biudžetas. Galų gale, mes tuo klausimu ženkliai atsiliekame ir nuo Kauno „Žalgirio“. Tai yra savivaldybės indėlis, kiek ji nori investuoti visų vilniečių pinigų.

Daug geresnius rezultatus pasiekti su mažesniais pinigais yra sunku. Tą reikia pripažinti. Mūsų rezultatas, kai esame taip arti, palyginus su visa krepšinio istorija, nėra toks ir blogas. Pralaimėjome per pratęsimą (ALBA komandai, – aut. past.) Galėjo būti kitaip, bet nebuvo. Visi prisiimame atsakomybę, bet tęsiame darbus ir nenuleidžiame rankų.

– Ar manote, kad Dominique'o Suttono situacija išsisprendė teisingai?

– Teisingai. Aš manau, kad mes gražiai išsprendėme jo problemą, išsiskyrėme oriai. Vertiname jį kaip labai gerą žaidėją ir bandėme padėti, kad jis Vilniuje prigytų. Reikėjo bandyti viską, kas įmanoma, kad jis čia liktų. Aš asmeniškai su juo nekalbėjau, tai trenerio darbas.

Klubas dabar nėra toks, kad prezidentas kišasi į jo veiklą. Manau, kai atsisveikinome su Suttonu, klubas atsidūrė tam tikroje kryžkelėje, atėjo laikas ir man pasikalbėti su komanda. Tai buvo pozityvus ir geranoriškas pokalbis, kuriame padarėme nemažą progresą.

– Ar klubas dabar sau gali leisti įsigyti naujoką?

– Dabar turbūt neįsigysime naujoko. Norime turėti stabilią finansinę situaciją ir žiūrėti į ilgalaikes sutartis su tokiais žaidėjais kaip Chrisas Krameris bei lietuviais, kaip Deividas Sirvydis.

Norime daug ilgesnių sutarčių, kad mūsų naujokai, ypač užsieniečiai, taptų bendruomenės dalimi ir galėtų prigyti Vilniuje. Visi bendrai priėjome prie tokio sprendimo. Gal tai kitoks kelias, nei anksčiau būdavo klube, bet tokių greitų ir spontaniškų permainų mes nenorime. Norime, kad jaunimas augtų, žaistų.

– Kaip reagavote į neseniai „Siemens“ arenoje skambėjusį sirgalių švilpimą komandai ir Adomaičiui?

– Tai normalu, čia sportas. Bet reikia būti klube prisiimti atsakomybę, rasti pinigus, galų gale rasti trenerius. Juos kaitalioti po kiekvienų rungtynių galima greitai. Kartais treneris gali turėti ir blogą sezoną. Juk yra daug gerų trenerių su blogais sezonas. Bet jei treneris jaus paramą ir klubo ištikimybę, galima taip augti. Dabar yra augimo metai. Klubas įgauna stabilumą.

Dainius Adomaitis, Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

– Kaip sekasi klubui ieškoti rėmėjų?

– Vis geriau, bet, aišku, jų trūksta. Norėtųsi, kad ateitų daugiau verslininkų, kad jie taptų komandos dalininkais. Klubas yra atviras visiems. Ateikite, būkite klubo dalimi. Aš savo dalis perleidau savivaldybei, tad kiekvienas vilnietis čia turi dalį. Tikiuosi, ateityje turėsime daugiau klubo savininkų, kurie norės jį auginti. Norime konkurencingos komandos, ir su geru biudžetu, ir valdymu. Bet tam reikia pinigų.

– Kokio biudžeto reikėtų, kad „Rytas“ būtų konkurencingas?

– Jei būtume konkurencingi, būtų gerai visai Lietuvai. „Žalgirio“ biudžetas yra beveik 11 mln. ir turbūt vėl smarkiai augs. Dar matome, kad jiems duoda areną, duoda užsidirbti iš arenos, savivaldybė skiria didesnę paramą. Tai yra kokie penki ar šeši milijonai eurų. Mes atsiliekame stipriai.

Savivaldybės indėlis turi augti. Bus, tikėkimės, naujas meras Vilniuje, bus nauja taryba. Jie turės spręsti, kokios yra Vilniaus ambicijos. Tai atsiperka reklama ir įvaizdžiu. Turime priartėti prie „Žalgirio“, nes turbūt niekada nebuvome tiek atitrūkę. Žiūrint į senesnius laikus, „Ryto“ biudžetas netgi buvo didesnis. Dabar tai kardinaliai pasikeitė. Aišku, dėl savivaldybės požiūrio.

– Teko girdėti, kad po pasitraukimo iš direktoriaus pareigų, Darius Gudelis jums siūlė savo dalis. Tai tiesa?

– Visos dalys yra atviros, bet vieno manęs neužtenka. Nesame oligarchų šalis. Nebent būtų kažkoks oligarchas, kuris galėtų numesti dešimt milijonų ir tada klubas iš jų gyventų. Bet taip nėra. Turėti dešimties ar penkiolikos milijonų biudžetą reikia nemažai rėmėjų.

Kad būtų aišku – klubas yra atviras. Visos dalys yra siūlomos. Dabar esu tik klubo prezidentas, bet ateityje... Kaip sakiau, nenoriu būti vienas dalininkas, mums reikia daugiau žmonių.