„Bepiločių orlaivių pajėgumai (turi būti plečiami – BNS), ne tik integruojant juos į ginkluotąsias pajėgas, į kariuomenę, bet lygiai taip pat ruošiant visuomenę. Miniu tokią sąvoką kaip dronų „Regitra“, mokymų centras, plačiai visuomenei, kad jie galėtų gauti kursus, išmokti  valdyti dronus. Tai irgi signalas priešui, kad žiūrėkite, ten tūkstančiai lietuvių moka valdyti bepiločius orlaivius, ir tai yra didžiulis atgrasymo efektas“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Kandidatas į ministrus pažymėjo, kad tam reikia „užkurti mūsų bepiločių orlaivių pramonę, remiant Ukrainą, testuojant tuos orlaivius ir naujausias technologijas adaptuojant į gynybos pramonę ir taip sukuriant tą mūsų ekosistemą“.

L. Kasčiūnas yra inicijavęs pataisą, kuri laikinai leistų Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kariuomenei įsigyti Lietuvoje pagamintus mažuosius kovinius dronus naudojant kiniškus komponentus su sąlyga, jei jie būtų perduodami trečiosioms šalims.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos dronų gamintojai, ypač mažųjų kovinių FPV dronų, naudoja kiniškus komponentus, nes jie yra pigiausi. Tokių dronų kariuomenė nenaudotų, juos pirktų tik Ukrainai, bet, pasak komiteto vadovo, tam, kad dronų įmonės galėtų išeiti iš priklausomybės nuo kiniškų komponentų, reikia sukurti ekosistemą, kuri dabar sunkiai įmanoma be rimtų valstybės užsakymų.

Kalbėdamas apie savo pažadą per mėnesį sukurti karinių komendantūrų sistemą – dėmesio šiam klausimui jis pasigedo iš atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, – L. Kasčiūnas teigė, kad per tiek laiko būtų galima visose savivaldybėse sukurti struktūrą, o po pusmečio būtų matyti, kaip ji užsipildė.

Miniu tokią sąvoką kaip dronų „Regitra“, mokymų centras, plačiai visuomenei, kad jie galėtų gauti kursus, išmokti  valdyti dronus. Tai irgi signalas priešui, kad žiūrėkite, ten tūkstančiai lietuvių moka valdyti bepiločius orlaivius, ir tai yra didžiulis atgrasymo efektas.

„Tai būtų toks variantas – mes aiškiai pasakytumėm žmonėms, kur kreiptis, į kokias institucijas, kas sudaro komendantūras, kas yra komendantūros štabas, kad atsirastų nuolatinai elementas savivaldoj, kad yra konkretus žmogus, kuris tame rajone atsakingas už tas užnugario funkcijas, arba yra štabas, kuris koordinuojasi savo veiksmus su vadovu, kitaip tariant, struktūrą pasiūlyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Pakviestumėm mūsų medžiotojus, ginklų organizacijas, parengtojo rezervo žmones, Šaulių sąjungą ir pasakytumėm: štai, jums struktūra, ją galima užpildyti per tam tikrą laiką ir jam duoti startą. Tai aš apie startą kalbu, kad jam reikia mėnesio ir iš esmės mes galėtume per pusę metų matyti, kas susiformuoja komendantiniame vienete“, – pažymėjo kandidatas į ministrus.

Premjerė Ingrida Šimonytė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus antradienį pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai, L. Kasčiūnas trečiadienį susitiko su šalies vadovu.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad G. Nausėda tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

Premjerė I. Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro A. Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„L. Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Atviros Lietuvos fondas ir kitos NVO mano, kad saugumo priešpastatymas žmogaus teisėms yra duobės kasimas. Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti L. Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama Atviros Lietuvos Fondo (ALF) direktorė Sandra Adomavičiūtė.

NVO kritikuoja L. Kasčiūną griežtos migracijos politikos, laikysenos su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais, primena 2018 metais išsiųstą kvietimą vokiečių kraštutinės dešinės politikams atvykti į Lietuvą. Jį L. Kasčiūnas aiškino klaida.

Kreipimosi iniciatoriai laikosi pozicijos, kad L. Kasčiūno veikla „normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje“, o tai daro valstybę dar labiau pažeidžiamą išorinių grėsmių akivaizdoje.

Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tuo atveju, jei prezidentas patvirtintų politiko kandidatūrą, organizacijos sieks, kad Seime būtų inicijuojama nepasitikėjimo L. Kasčiūnu procedūra.

L. Kasčiūnas sako, kad jį kritikuoja kairiosios organizacijos, o jis tikrai nėra kairysis, be to, eina vadovauti krašto gynybai, o ne su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais.

„Tai yra tos organizacijos, kurios mane kritikavo, kai mes stabdėm nelegalią migraciją. Tai yra kairiųjų organizacijos, aš nesu kairysis, aš tą tikrai galiu pripažint, bet aš pakartosiu, aš einu ne į žmogaus teisių ministrus, aš einu į gynybos ministrus“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Aš einu ne į žmogaus teisių ministrus, aš einu į gynybos ministrus.

„Mes, visa sistema, ginsime žmones, nepaisant jų pažiūrų, ar jis dešinysis, ar kairysis, ar liberalas, ar konservatorius, dėl to aš ir akcentuoju visuotinę gynybą, kad mes rastume būdą visi susivienyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Kreipimąsi į prezidentą pasirašė  Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Sienos Grupė“,  Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių plėtros centras, „Media4change“, Vilniaus moterų namai ir daugiau organizacijų, iš viso per 20.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį prezidentui pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, jis trečiadienį susitiko su prezidentu G. Nausėda.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad šalies vadovas tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

Premjerė I. Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Įstojau į socialdemokratų partiją, man niekas nesikeičia, iš aktyvios politikos dabar traukiuosi, į akademinę veiklą pereinu. Bet realizuoti savo politinę patirtį nebūnant jokioj organizacijoj tiesiog neįmanoma, todėl taip ir padariau, bet aktyvioj politikoj nedalyvausiu“, – BNS trečiadienį sakė V. Jukna.

Jis patvirtino taip pat ketinantis Seime prisijungti prie Socialdemokratų partijos frakcijos, bet pažymėjo, kad kitai kadencijai nekandidatuos ir grįš į akademinę veiklą.

Klausiamas, kodėl pakeitė partijas, V. Jukna tvirtino, kad „yra tam tikros moralinės vertybės, moralinės ribos, kurių žmogus tiesiog negali peržengt“.

„Aš daugiau nekomentuosiu šito, tikrai Darbo partijoj sutikau daug puikių žmonių ir noriu palinkėti jiems kuo didžiausios sėkmės“, – pridūrė Seimo narys.

Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, sužinojęs apie buvusio kolegos pasirinkimą, apkaltino V. Jukną melu dėl pasitraukimo motyvų.

Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją.

A. Mazuronis teigia, kad vienąkart V. Jukna jam patvirtino daugiau nedalyvausiantis politikoje, bet liksiantis frakcijoje, antrą kartą sakė, kad pasitraukti iš frakcijos turi dėl geresnės pozicijos akademinėje veikloje, bet liks Seimo narių Mišrioje grupėje, o dabar prisijungia prie socialdemokratų.

„Pranešęs, kad išeina iš politikos, Seime vis tik liko. Žadėjo darbuotis mišrioje Seimo grupėje. Ir štai, praėjus dar kokiam mėnesiui – trečiasis amnezijos priepuolis. Žmogus jungiasi prie socialdemokratų frakcijos Seime ir stoja į partiją. Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją“, – feisbuke trečiadienį paskelbė A. Mazuronis.

V. Jukna iki pasukdamas į politiką yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus jis buvo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Žemės ūkio ministro pareigas jis ėjo 2012–2014 metais.

„Nauja kandidato į ministrus L. Kasčiūno kandidatūra Laisvės partijos palaikymo neturi. Štai kodėl: mūsų politinės nuostatos dažnai yra priešingos, jis nuosekliai vykdė politiką, nesuderinamą su Laisvės partijos atstovaujamomis vertybėmis, ir sąmoningai blokavo Seime projektus, tokius, kaip Civilinė sąjunga ir panašiai“, – feisbuke paskelbė A. Armonaitė.

„Tai yra premjerės ir TS-LKD sprendimas bei pasirinkimas, nuo kurio mes atsiribojame“, – nurodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) koalicijos partnerių „laisviečių“ vadovė.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus. Jis pats, reaguodamas į mažųjų koalicijos partnerių kritiką, tvirtino, jog dėmesys bus skiriamas visų šalies piliečių gynybai.

„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus“, – anksčiau antradienį Seime sakė kandidatas į ministrus.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad žmogaus teisių klausimais liberalų ir L. Kasčiūno pozicijos išsiskiria, bet jam kaip NSGK vadovui ji priekaištų neturinti.

Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad premjerės Ingridos Šimonytės prerogatyva yra siūlyti kandidatą į krašto apsaugos ministrus iš savo partijos gretų.

„Taip, tai tiesa, kad su L. Kasčiūnu nuomonės vertybiškai išsiskiria daugeliu klausimų, ypatingai kardinaliai dėl žmogaus teisių klausimų, bet neturėjau jam priekaištų kaip NSGK pirmininkui ir jis išmano tos srities klausimus, ir kaip ministrui priekaištų iš tos srities neturėčiau“, – BNS antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė I. Šimonytė antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai pateikė NSGK pirmininko L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, kai Vyriausybės vadovės prašymu atsistatydino dabartinis ministras Arvydas Anušauskas.

Premjerė anksčiau nurodė, kad būtų logiška A. Anušauskui ir L. Kasčiūnui susikeisti pareigomis, tačiau karjerą ministro poste baigiantis A. Anušauskas sako nematantis savęs Seimo NSGK vadovo pareigose.

Laisvės partija susiklosčius tokiai situacijai teigia, jog imtųsi vadovauti Seimo NSGK, jei valdantieji nuspręstų perdalinti kvotas.

Frakcijos seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius BNS sakė, kad pasitraukimo priežasčių reikia klausti Z. Streikaus, tik pridūrė, kad „bet kuriuo atveju, išsiskyrimas vyksta gražiai, abipusiu sutarimu“.

„Linkime geriausios sėkmės jam tolesnėse veiklose“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Z. Streikus BNS sakė frakciją palikęs dėl asmeninių priežasčių.

„Nėra kaltų, visiškai asmeninė nuomonė, asmeninis sprendimas“, – BNS sakė Z. Streikus.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje. „Interpretacijos“, – sakė Seimo narys.

Pasitraukęs iš demokratų ir neperėjęs į jokią kitą frakciją, jis tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu.

Išėjus Z. Streikui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sumažėjo iki 16 narių.

BNS žiniomis, frakcijos gretas artimiausiomis savaitėmis gali papildyti nauja atstovė – buvusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Šiandien informuosiu Seimą, kad gautas nepasitikėjimas ir kiek parašų surinkta – daugiau negu pusė. Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas, ir ketvirtadienį bus balsavimas, nepasitikėjimo procedūra. Kancleris turės galimybę atsakyti į Seimo narių išdėstytus priekaištus ir bus balsavimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad daugiau nei pusės Seimo narių parašai dėl nepasitikėjimo rodo, kad „ne visi darbai per tuos metus vyko taip, kaip buvo planuota“.

Praėjusią savaitę daugiau nei pusė parlamentarų pasirašė po iniciatyva dėl nepasitikėjimo Seimo kancleriu.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tuomet BNS patvirtino, kad nepasitikėjimą teikia 74–75 parlamentarai.

Pasak A. Mazuronio, parlamentarai M. Gelbūdai turi priekaištų, nes stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, taip pat turi žinių, kad darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas.

Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

„Išmintingiausias sprendimas, kad laiko dar vieną kartą tie, kas nori pasikelt balą, o užskaitomas brandos egzamine geriausias rezultatas, kurį pasiekia. Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų“, – antradienį Seime sakė G. Jakštas.

Ministerijai šiuo metu svarstant siūlymus dėl tarpinio patikrinimo perlaikymo tvarkos, kaip vienas variantų aptariama ir galimybė tarpinį patikrinimą perlaikyti kartu laikant brandos egzaminą, t. y. ne su būsimais vienuoliktokais po metų pavasarį, bet per vėliau vasarą vykstančią abiturientų brandos egzaminų sesiją.

Ministras svarstė, kad nesėkmes laikant tarpinius patikrinimus lėmė ir tai, kad nebeliko atskiros egzaminų programos, o kai kurie mokytojai įpratę dirbti pagal ją.

„Vienas svarbus pasikeitimas, kuris įvyko, tai nėra egzaminų programos atskiros. Tai buvo šioks toks iššūkis ir mokykloms. Dalis mokytojų buvo įpratę dirbti pagal egzaminų programą, o ne pagal ugdymo programą. Net tos temos, kurios ilgą laiką buvo ugdymo programose, būdavo kartais pamirštamos, nustumiamos į šoną ir dirbama tik su temomis, kurios pateks į egzaminus“, - kalbėjo G. Jakštas.

Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, jie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo.

Daugumos tarpinių patikrinimų metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos ir matematikos B lygio tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė komisijas, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Prezidentas ragina G. Jakštą pateikti konkrečius siūlymus dėl tarpinių atsiskaitymų

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrą G. Jakštą neatsiprašinėti dėl kilusios situacijos su vienuoliktokų tarpiniais atsiskaitymais, o siūlyti konkrečius sprendimus.

„Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją. Ir ištaisytų taip, kad nesukeltų dar papildomo streso mokiniams, kurie jo ir taip patiria jo pakankamai“, – antradienį žurnalistams Visagine sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė matantis dalies mokyklų „nusivylimo ženklus“ dėl tarpinių patikrinimų.

„Jeigu toliau šitaip bejėgiškai ministras atsiprašinės ir nesiims konkrečių žygių, (nusivylimo ženklai – BNS) gali tapti masiniais, gali tai pradėti daryti kitos mokyklos“, – teigė šalies vadovas.

„Tada reikės labai rimtų sprendimų“, – pridūrė jis.

Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją.

Praėjusią savaitę prezidentas pareiškė padaręs klaidą, kai G. Jakštą paskyrė ministru, o premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusį penktadienį sulaukusi ministro atsistatydinimo pareiškimo, bet jo tvirtino nepriėmusi ir lauks, kol ministras išspręs situaciją dėl tarpinių patikrinimų.

G. Jakštas švietimo ministru paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.