Apsauga nuo ledonešio
Iš viešosios erdvės matome aiškių spragų ruošiantis galimam potvyniui. Tilto statytojai geranoriškai prisiima atsakomybę, tačiau ne viskas yra suplanuota taip, kad pakaunės gyventojai būtų ramūs, kad potvynio, jei jis įvyktų, atnešta žala būtų bent kiek sumažinta. Beje, nuo kitų metų potvyniai šiame ruože butų eliminuoti pastačius apsaugines dambas – pylimus.
Nenorime gąsdinti dar viena nelaime – gresiančiu potvyniu prie dabartinės pandemijos. Juo labiau kad ši tema vietinė – paliečia gyvenvietes, esančias aukščiau statomo tilto per Nerį magistraliniame kelyje A1 ties Kleboniškio mišku. Statomos tilto laikinos ir pagalbinės konstrukcijos gali sustabdyti ledų lytis, o sukeltas vanduo apsemtų būstus, esančius upės salpoje ar šalia jos. Iki šiol šiame ruože, Jonavos link, ledų grūstys Neryje formuodavosi natūraliai. Paskutinis nemalonus prisiminimas – 2010 m., kai upės vanduo pernakt užplūdo Kleboniškio ir Radikių gyvenvietes bei sodų bendrijas.
Spėti potvynius iš anksto – tas pats, kaip burti iš kavos tirščių. Dabartinėmis technologijomis potvynio pradžią ir jo dydį gana tiksliai galima prognozuoti prieš savaitę ar dvi. O ledų grūsčių sukeliami potvyniai išvis neprognozuojami: vandens lygio kilimo greitį lemia jau ne dienos, o valandos.
Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistas pažymėjo, kad buvo atlikti hidrologiniai tyrimai, tačiau projekte nenumatyta apsauga nuo ledonešio. Atsakant klystama, kad dėl statybos darbų susiaurėjusi upės vaga neturi lemiamos įtakos galimam potvyniui. Tai paneigia upės vagos hidraulikos ir hidrologijos dėsniai.
Pagal projektavimo praktiką, tiltas turi atlaikyti mažiausiai šimtametį potvynį, nesvarbu, ar jis būtų sukeltas ekstremalios liūties, sniego tirpsmo vandens ar ledų lyčių grūsties. O pastaroji sukelia ne tik patvanką už savęs, t.y. grasina užlieti aukščiau esančias gyvenvietes, bet ir yra papildoma apkrova tilto atramoms, jų saugiai eksploatacijai. Be to, vertinamas upės tėkmės ir ledų apkrovų pobūdis statybos metu – pagalbiniam tilteliui, statybinėms prieigoms prie statomo tilto, kurios varžo įprastą upės tėkmę ir padidina tikimybę susidaryti ledų grūstims.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, taip pat modeliavimo rezultatais, didžiausias ledo sangrūdų aukštis šiame ruože gali siekti 2,3 m, esant sklidinai upės vagai potvynio metu ties tiltu, o prie Radikių gyvenvietės jis sumažėtų, bet užliejimo rizika išliktų didelė. Pastačius tiltą, pašalinus pagalbines statybines konstrukcijas, ledų sangrūdos susidarys rečiau.
Potvynių valdymo sistema, parengta JAV karo inžinierių korpuso hidrologijos centro.
Kaip sumažinti galimą žalą
Panagrinėkime potvynių valdymo sistemą, pateiktą paveiksle, ir ESOC bei savivaldybės vaidmenį šiuo atveju.
Pagal šį paveikslą ESOC funkcijos apima tik kairę viršutinę grandį – nuo atsako potvyniui plano sudarymo iki pagalbos potvynio metu ir po jo padarinių likvidavimo. Būsimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė planuoja paruošti gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą. Skamba labai matematiškai. Tik neaišku, kas juos informuos apie potvynio pavojaus pradžią? Tai gali įvykti ir naktį. Jonavos vandens matavimo stotis Neryje yra pernelyg nutolusi, o, kaip jau minėta, ledo sangrūdos formuojasi nenuspėjamuose upės ruožuose.
Paveikslo dešinė pusė apima potvynio stebėjimus ir matavimus realiame laike, duomenų analizę, apie kurią ESOC net neužsimena. Paskui yra potvynio perspėjimo sistema, jei susidarytų ledo sangrūda ir vanduo staigiai pradėtų kilti. Bendrovės "Kauno tiltai" technikos direktorius pažadėjo, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat: planuoja įrengti stebėjimo kameras, pasitelkti dronus. Visuomenė bus kažkiek nuraminta, tačiau tai ne viskas.
Efektyviai potvynio eigai stebėti yra naudojami specialūs prietaisai – vandens lygio matuokliai – jutikliai, kurie realiu laiku, net minučių intervalu gali į kompiuterius ar net mobiliuosius telefonus perduoti duomenis. Tai yra elementarūs IT sprendiniai, kurie naudojami vandens telkinių matavimo stotyse, hidroelektrinių užtvankose ir kitose srityse. Tokiai laikinai, operatyvinei sistemai įdiegti nereikėtų didelių investicijų.
Potvyniai šiame ruože butų eliminuoti pastačius apsaugines dambas – pylimus.
Beje, negalima visų šunų kabinti ant šio statomo tilto, juk 2010 m. potvynio užliejimai vyko, kai jo net nebuvo. Dėl garantuoto saugumo šie vandens lygio matuokliai turėtų būti įrengti keliose upės ruožo vietose iki Radikių ar kitų gyvenviečių potencialiose ledo lyčių grūsties susidarymo vietose. Radikiuose galėtų būti įrengtas stendas-ekranas, skelbiantis esamą vandens lygį, panašiai kaip miesto viešojo transporto tvarkaraštis stotelėse. Tik toks būdas gali realiai pagrįsti gyventojų informavimo, įspėjimo apie potvynio grėsmes algoritmą, kurį rengia Kauno rajono savivaldybė.
Sprendžiant šį klausimą kažkodėl negirdėti hidrologų, profesionalių hidrotechnikų balso ar net hidraulikų, kurie geba modeliuoti ledų sangrūdas. Prieš keletą metų Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto studentai savo darbuose jas modeliavo Neries santakos–Kleboniškio ruože, dėstytojai atliko realius projektus, o LHMT ir kiti hidrologai bei upių hidrotechninių statinių naudotojai yra sukaupę didelės patirties naudojant vandens lygio jutiklius.
Kol kas – tik spėlionės
Vis dėlto joks mokslininkas šiandien negali pasakyti, koks bus potvynio pobūdis šį vasarį, o gal ir kovą. Sąlygų susidaryti aukštesniam potvyniui dar nėra. Žemė įšalusi negiliai, sniego tirpsmo vanduo į ją intensyviai gertųsi ir greitai nepatektų į Neries vagą. Be to, ir Neris neužšalusi, tad ir ledo sangrūdų susidarymo tikimybė dar lygi nuliui. Tikėtinas tik paprastas sniego tirpsmo vandens potvynis, nebent vasaris būtų labai šaltas, ir Neris užšaltų. Tad pagal matematikus čia daug nežinomųjų, ir visa ši diskusija gali nueiti šuniui ant uodegos.
Ši aštri ir bauginanti problema pasibaigs, kai bus pastatytos apsauginės dambos – pylimai, sureguliuoti upeliukai, užkertantys kelią Neries potvynio vandeniui patekti į gyvenvietes. Kaip rodo gyvenimiška patirtis, tai nėra šimtaprocentinė garantija. Birštonas prie Kauno marių apjuostas panašių dambų – nuostabių promenadų vietų – du kartus buvo apsemtas, pastačius Kauno HE.
Net ir supervalstybės ne visada sugeba susitvarkyti su potvyniais. 2005 m. uraganas Katrina smogė Naujojo Orleano miestui JAV. Kranto apsaugos dambų sistema visiškai žlugo, todėl apie 80 proc. miesto buvo užtvindyta. Apsaugos nuo potvynio sistema nesuveikė, daugelyje vietų buvo pralaužtos dambos. O hidrotechnikai – JAV karo inžinierių korpusas ilgam prarado pasitikėjimą visuomenės akyse.
