VPPAR konkurso apdovanojimo, kaip 2023 m. „Metų inovatyviausia įmonė“ nusipelnė kosmetikos bendrovė „Oda.LT, tuo metu „Metų tvariausia įmone“ išrinkta „GVT LT“ („Grunto valymo technologijos“), o „Metų produktas“ apdovanojimas skirtas beržų sulos ir kitų gėrimų pardavėjui „Straikas“.

Įmonės „GVT LT“ vadovas Lukas Andronavičius pasinaudojo galimybe sukritikuoti institucijas ir buvusią valdžią.

„Aš noriu „padėkoti“ buvusiai Vyriausybei. Ši įmonė praktiškai naikinama, jos nebus. Daug metų pradirbome užterštų teritorijų, užteršto vandens ir grunto tvarkyme. Bet tada iš vienos ministerijos perėjome į kitos atsakomybę, ši investavo akcijas į kitą įmonę. Ir praktiškai iš dukterinės įmonės neliks nieko“, – tvirtino L. Andronavičius.

Tuo metu geriausia įmonės vadove 2023 m. skelbiama ir „Merkurijaus“ statutėle buvo apdovanota „Global World Consulting Agency“ direktorė Laura Aldonė.  

Už savo nuopelnus šalies verslui bei aktyvų dalyvavimą VPPAR veikloje gerinant verslo sąlygas buvo apdovanoti amatų rūmų valdybos nariai: bendrovės „Bemija“ direktorius Gražvydas Dapkus, „URBO bankas“ Vilniaus filialo direktorius Mindaugas Bičkauskas, „DSP plius“ vadovė Irma Spudienė ir „AON Baltic“ Alytaus regiono vadovas Gintasas Ciganas.

Taip pat apdovanoti buvo Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis bei Verslo ir sveikatingumo profesinės karjeros centro direktorius Saulius Zybartas.

O VPPAR „Padėkos ženklu“ buvo apdovanotas Lietuvos žurnalistas sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistė Audrė Srėbalienė, renginių ir laidų vedėjas Jonas Radzevičius. Taip pat tokios padėkos sulaukė Vilniaus paslaugų verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Sigitą Kutienė, bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Justė Rožienė, Tarptautinių studijų centro direktorė Dovilė Jodenytė bei universiteto docentas Arūnas Jaras.

„Padėkos ženklas“ skiriamas už aukštus pasiekimus profesijos srityje, asmeninį indėlį į verslo vystymąsi, profesinę etiką, aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus.

Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus tvirtino, kad ne tik nepritaria visuotinio NT mokesčiui, bet mano, jog mokestinė sistema jau dabar neteisinga. Anot jo, Lietuvoje reikia mažinti, o ne didinti mokesčius.

„Nepritarčiau visai. Jokių naujų mokesčių įvedinėti negalima. (...) Pagalvokime gal tada apie tai, kodėl PVM mokestis yra vaistams. Kodėl baudžiamas sergantis žmogus 21 proc. mokesčiu?“ – aiškino kandidatas į prezidentus.

„Privalu sumažinti maisto prekėms pridėtinės vertės mokestį iki 0 proc. arba kiek Europos Sąjunga leis“, – pridūrė jis.

Jam paantrino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas teigdamas, kad tokio mokesčio įvedimas tik prisidėtų prie skurdo lygio didėjimo. Jis tvirtino, kad skurdo lygis Lietuvoje auga ir šiuo metu pasiekė 6 proc.

„Jokio turto mokesčio negali būti. Mes nesame tokiame šalies ekonominio išsivystymo lygmenyje, kad turėtume tokį mokestį. Taip pat turėtume žvelgti į bendrą mokesčių reformą ir ką mes bandome pasiekti“, – teigė G. Jeglinskas.

„Turime mąstyti apie perskirstymą. Absoliutus skurdas siekia 6 proc. Gerovės valstybės nesimato ir dar dabar veltis į NT mokestį, kuris apsunkintų žmogaus dalią, būtų absurdiška“, – tvirtino kandidatas.

Pagalvokime gal tada apie tai, kodėl PVM mokestis yra vaistams. Kodėl baudžiamas sergantis žmogus 21 proc. mokesčiu?

Pasak G. Nausėdos, reikia kalbėti apie visą mokesčių sistemą

Tuo metu antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda teigia, kad negalima kalbėti vien tik apie NT. Pasak jo, reikia diskutuoti apie visą mokesčių sistemą. Visgi, šalies vadovo manymu, mokesčių sistemos pertvarkoje dabartinės Vyriausybės anksčiau pasiūlytas modelis netinka dėl savo regresyvumo.

„Tikrai negali būti, kaip mokesčių reformos kontekste pasiūlyta, kad moka mažesnių miestų gyventojai, o didmiesčių dėl pritaikytos medianos moka mažiau“, – aiškino G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sukritikavo Vyriausybę, kuri pasirinko vykdyti NT reformą siekdama gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.

„Vyriausybė įsivarė save į kampą, kai vienu iš būdų gauti RRF pinigų įrašė turto mokesčio įvedimą ir jo visuotinumo principą“, – teigė jis.

Dabartinis prezidentas taip pat sukritikavo kitus kandidatus teigdamas, kad šie siūlo padidinti valstybės išlaidas, bet kartu sumažinti mokesčius, tad ir šalies pajamas.

Dalis kandidatų mano, kad NT nuomojantys asmenys galėtų būti papildomai apmokestinti

Vyriausybės sprendimus dėl NT kritikavo ir Partijos „Nemuno Aušra“ kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis pabrėžęs, kad jokia Europos Sąjungos institucija nereikalavo Lietuvoje įgyvendinti NT reformos, siekiant gauti RRF lėšas. Visgi, pasak jo, būtų galima svarstyti apmokestinimą asmenims, kurie išnuomoja turimą NT.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad jokia institucija nereikalavo platinti NT mokestį. Vyriausybė pati pasiūlė tai svarstyti“, – aiškino kandidatas.

„Aišku, čia reikia pasitarti ir su socialiniais partneriais. Bet jeigu žmogus turi tris butus ir du nuomoja, galima kalbėti apie simbolinį NT mokestį. Bet tai, kokia šiandien yra situacija, bendrinio mokesčio nereikia“, – pabrėžė jis.

Tokiai idėjai pritaria ir Darbo partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis.

„Ką galima diskutuoti, kad jeigu fizinis asmuo naudoja kažkokiai komercinei veiklai ir yra prisipirkęs 5–10 būstų ir gauna pajamas. Tai tada turi atsirasti kažkoks nekilnojamo turto mokestis“, – sakė kandidatas.

Kandidatas taip pat sukritikavo Vyriausybės siūlytą medianos sistemą, kadangi jos įgyvendinimas reikštų, kad prabangus turtas didmiesčiuose nebūtų apmokestinamas.

Reaguodamas į tokią kritiką laisviečių kandidatas pabrėžė, kad jo atstovaujama partija nepalaikė tokios NT reformos.

D. Žalimas: Vyriausybės reforma iš tiesų buvo atvirkštinė

Laisvės partijos iškelto D. Žalimo manymu, Vyriausybės bandyta reforma žlugo dėl savo regresyvumo. Taip pat jis pabrėžia, kad šiuo metu NT mokestis neturėtų didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, nes visuomenė dar nėra praturtėjusi.

„Iš tiesų, kai daug kas kalbėjo apie Vyriausybės siūlomą reformą, tai ji buvo tokia atvirkštinė, mažinanti progresyvumą. Ir, manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji žlugo“, – aiškino D. Žalimas.

„Reikia suvokti, kad ateityje, turtėjant visuomenei, atsiras ir mokesčio bazė. Kada, dabar negalėčiau pasakyti“, – pabrėžė jis.

Tai jeigu žmogus nusiperka turtą, jis neturėtų už tai mokėti. Žinoma yra mokesčiai nuo brangaus turto, ir jį turintys gali susimokėti. Bet pirmo būsto apmokestinimas būtų didžiausia klaida.

I. Vėgėlė teigia, kad pirmo būsto apmokestinimas būtų klaida

Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė tvirtino, kad joks NT mokestis neturėtų egzistuoti, kadangi žmogus neturėtų mokėti už savo nupirktą turtą. Jis taip pat pabrėžia, kad dalis turto apmokestinama per brangaus turto mokesčius.

„NT yra asmens nuosavybė. Tai jeigu žmogus nusiperka turtą, jis neturėtų už tai mokėti. Žinoma yra mokesčiai nuo brangaus turto, ir jį turintys gali susimokėti. Bet pirmo būsto apmokestinimas būtų didžiausia klaida“, – tvirtino jis.

Pasisakė ir debatuose nesudalyvavusi I. Šimonytė

Nors dėl vykusio vizito šiuose prezidento debatuose premjerė I. Šimonytė nedalyvavo, socialiniame tinkle pasidalino vaizdo įrašu. Premjerė tvirtino, kad valstybės suteikiamoms paskoloms tam tikri mokesčių sistemos pakeitimai yra reikalingi. Anot jos, apmaudu, kad mokesčių sistemos dar nepavyko pertvarkyti.

„Mums reikia tiesiog susitarti, kokio dydžio valstybės mes norime, kokio dydžio įsipareigojimai mums atrodo optimalūs, kiek dosniai mes sutinkame perskirstyti to, ką sukuriame tam, kad būtų vykdomi švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos infrastruktūros įsipareigojimai, ir, žinoma, krašto gynyba, kuri dabar turbūt yra pats svarbiausias mūsų visų uždavinys. Ir tokiu būdu tą nutarus, mums reikia rasti būdą, kaip teisingai paskirstyti mokesčių naštą“, – aiškino I. Šimonytė.

„Apmaudu, kad Seimui iki šiol nepavyko pataisyti tų mokesčių sistemos netobulumų, kurie yra akivaizdūs ir bado akis, tačiau nei kiek neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, galbūt su Prezidento ar Prezidentės parama šitie sprendimai bus priimti“, – pridūrė ji.

Jį įrengusios elektromobilių krovimo infrastruktūros tinklo vystytojos „Eleport" vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis teigia, kad šalia Kauno „Akropolio“ įrengta 20 stotelių, kuriose gali krautis 40 automobilių.

„Jeigu kažko nepraleidome, tai didžiausias toks projektas ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vidurio ir Rytų Europoje“, – penktadienį parko atidarymo metu teigė K. Pupinis.

Kaip praneša „Eleport“, dvi savaites nuo atidarymo elektromobilių vairuotojai stotelėse galės nemokamai krauti automobilius.

Atidaryme dalyvavęs Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius tikino, kad tokia infrastruktūra paskatins visuomenę pereiti prie elektromobilių.

„Tikiuosi, kad po dviejų metų, esant tokiai gerai infrastruktūrai, įmanoma pasiekti, kad elektromobilių būtų parduodama daugiau nei vidaus degimo variklių“, – komentavo eurokomisaras.

Džiaugiuosi, kad tapome pirmu prekybos centru, įgyvendinančiu tokį ambicingą ir aukštos kokybės projektą.

Anot Kauno „Akropolio“ valdytojos Brigitos Kuodytės, tai pirmasis tokio dydžio projektas įgyvendintas prie prekybos centro. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės atstovas Martynas Matusevičius pabrėžė, kad tai pirmasis toks parkas mieste.

„Džiaugiuosi, kad tapome pirmu prekybos centru, įgyvendinančiu tokį ambicingą ir aukštos kokybės projektą“, – tvirtino B. Kuodytė.

„Smagu matyti, kad „Eleport“ parodė iniciatyvą ir pirmi Kaune padarė projektą, kuris yra ne tik žadėtas, bet ir matomas“, – teigė M. Matusevičius.

Anot „Eleport“ elektromobilių krovimo stotelės bus vidutinio arba ilgojo krovimo, tad vienas elektromobilis krausis nuo pusvalandžio iki valandos su puse. Ilgojo krovimo stotelės, anot bendrovės, įrengtos antrajame „Akropolio“ aukšte.

Įkrovimo pajėgumus „Eleport“ planuoja padvigubinti

Įgyvendinant pirmąjį etapą stotelės įrengtos 4 skirtingose Kauno „Akropolio“ aikštelės vietose. Keturios sparčiojo įkrovimo stotelės įrengtos priešais Šv. Kryžiaus bažnyčią, dar tiek pat jų sumontuota tarp pirmojo aukšto įėjimų į pastatą, o likusios – antrajame daugiaaukštės stovėjimo aikštelės aukšte.

Šiuo metu įrengta 12 nuolatinės ir 8 kintamosios srovės stotelių, dar tiek pat kroviklių planuojama įrengti antrojo plėtros etapo metu. Baigus antrąjį etapą, vienu metu čia bus galima krauti iki 80 elektromobilių, o bendra įmonės investicijų sumą į šį projektą sieks beveik 1 mln. eurų.

Bendra šiuo metu veikiančių stotelių galia siekia 1552 kW. Įgyvendinus antrą etapą, bendroji įkrovimo stotelių galia viršys 3 megavatus (MW).

„Eleport“, tai Estijos startuolis užsiimantis elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimu. Veiklą Lietuvoje bendrovė pradėjo 2022 m.

Keturiose svarbiausiose „Eleport“ rinkose – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – praėjusių metų pabaigoje jau veikė daugiau nei 500 įmonės valdomų įkrovimo taškų. Į elektromobilių tinklo vystymą šiais metais „Eleport“ ketina investuoti daugiau nei 20 mln. eurų.

Tuo metu „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė tvirtina, kad įmonė laikysis teismo sprendimo, tačiau, jos manymu, sutarties sąlygos viena kitai prieštarauja.

Ginčas tarp bendrovių kilo, kai „Tele2“ nustojo nukreipti skambučius numeriu 1501, o „Bitė“ teigė, kad buvo sudaryta tai įpareigojanti sutartis. Visgi, anot „Tele2“, šio dokumento nepasirašė įgalioti asmenys.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodį nusprendė, kad sutartis negaliojanti, tad „Tele2“ neprivalėjo jos laikytis. Visgi, apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir įpareigojo „Tele2“ vykdyti sutarties sąlygas.

J. Špakauskas: džiaugiamės sprendimu, bet stebina „Tele2“ pasirinkimas skriausti klientus

J. Špakauskas teigia, kad šis teismo sprendimas leis „Bitei“ toliau naudoti jau 20 metų egzistuojantį numerį. Visgi, anot jo, stebina bendrovės pasirinkimas taikyti neįprastai aukštą – 30 centų už minutę tarifą skambinant šiuo numeriu.

„Vietoje to, kad priimtų sprendimą ir priimtų pralaimėjimą, „Tele2“ elgiasi neetiškai ir konkuruoja nekorektiškai. Praėjus, turbūt, parai ar dviem po teismo sprendimo, gavome informaciją iš „Tele2“, kad jie teismo sprendimą vykdys, tačiau skriaus klientus“, – Eltai sakė J. Špakauskas.

„Būtent „Tele2“ klientai susimokės už tai“, – pridūrė jis.

A. Buitkutė: sutarties dokumentas rodo, kad dėl sąlygų nebuvo galutinai sutarta

Anot A. Buitkutės, „Tele2“ neprivalėjo leisti skambinti numeriu 1501, tą išaiškino Ryšių Reguliavimo Tarnyba (RRT). Visgi, ji pabrėžia, kad „Tele2“ vykdys sutarties sąlygas.

„RRT jau anksčiau yra išaiškinusi tiek mums, tiek ir „Bitei“, kad teisės aktai nenumato mums pareigos sudaryti sutarties dėl numerio „1501“ nukreipimo iš „Tele2“ tinklo į „Bitės“ klientų aptarnavimo liniją ar kitą „Bitės“ nurodytą galutinį adresatą“, – Eltai teigė A. Buitkutė

„Teismas įpareigojo vykdyti šią sutartį ir nukreipti skambučius į „Bitę”, tą ir padarysime“, – pridūrė ji.

Taip pat, anot jos, sutarties dokumente yra viena kitai prieštaraujančių sąlygų.

„Be to, sutartis su „Bite“ taip ir nebuvo pasirašyta. Derybų metu mes dar nebuvome sutarę dėl galutinių sąlygų – tai akivaizdu ir iš sutarties teksto“, – aiškino ji.

„Siūlėme „Bitei“ pradėti derybas dėl kito trumpojo ryšio numerio naudojimo, tačiau atsakymo į pasiūlymą nesulaukėme. Tokia mūsų konkurento reakcija ir spaudimas sutartį pasirašyti kelia labai daug klausimų“, – sakė ji.

A. Buitkutė paaiškino, kad naudoti trumpąjį numerį prisiskambinti kito tinklo operatoriui yra įprasta praktika, bet tam naudojami numeriai prasideda skaičiais „18“ arba yra ilgieji. Tuo metu, anot jos, nors numerius su „13, 14, 15, 16“ skaitmenimis pradžioje operatoriai gali naudoti savo nuožiūra, tradiciškai „15“ yra naudojami saviems klientams aptarnauti.

Konfliktas tarp telekomunikacijų bendrovių prasidėjo 2022 m.

2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pradėta vykdyti sutartis, pagal kurią „Tele2“ peradresavo savo klientų skambučius numeriu 1501 „Bitei“. Ginčas tarp telekomunikacijos bendrovių kilo, kai rugsėjo 20 d. „Tele2“ informavo, kad numeris išjungiamas bendrovės vadovų nurodymu. Anot bendrovės, sutartį sudaręs darbuotojas to negalėjo padaryti, o „Bitė“ tai turėjo žinoti.

Tuo metu „Bitė“ tvirtino, kad tris savaites vykdydama sutarties sąlygas „Tele2“ suteikė pagrindą manyti, kad dokumentas galioja.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nusprendė, kad „Tele2“ neturėjo vykdyti tokių įsipareigojimų. O, kadangi sutartyje jokie terminai nenurodyti, nutraukus paslaugos teikimą, nebuvo pažeisti susitarimai.

Po tokios išvados „Bitė“ kreipėsi į apeliacinį teismą.

„Mūsų siūlymas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – ELTA) yra riboti iš trečiųjų šalių atvykstančios darbo jėgos srautą. Ir Lietuvoje iki šiol nėra griežtų kvotų. Kai kvota buvo viršijama, darbdaviai vis tiek galėdavo atsivežti daugiau darbo jėgos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” teigė M. Navickienė.

„Griežtos kvotos įvedimas sureguliuotu darbo jėgos pasiūlą taip, kad viršyti kvotos nebebūtų galima“, – pabrėžė ji.

Iškilus klausimui, ar būtų galima nustatyti preferenciją tam tikrų valstybių darbuotojams, ministrė atsakė, kad dėl to reiktų diskutuoti Seime bei atsižvelgti į valstybės saugumo departamento gebėjimus tikrinti atvykstančiuosius.

„Sudėtinga būtų pasakyti ar kažkaip vienašališkai daryti. Reiktų tartis su kitais parlamentarais, taip pat dėl VSD galimybių patikrinti žmones ar jie atitinka saugumo reikalavimus. Tai manau, kad ši diskusija tęsis svarstant įstatymų projektus“, – teigė ji.

Griežtos kvotos įvedimas sureguliuotu darbo jėgos pasiūlą taip, kad viršyti kvotos nebebūtų galima.

Šiuo metu Seime yra svarstomos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teikiamos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kuriomis siekiama griežtinti reikalavimus užsieniečius norinčioms įdarbinti įmonėms.

Siūlymais siekiama sureguliuoti atvykstančių migrantų priėmimo tvarką, taip sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą ir kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

Taip pat siūloma, kad būtų pakeistas kvotos dirbti atvykstantiems užsieniečiams apskaičiavimo mechanizmas.

„Kai turėjome paskutinius debatus su ekonomikos ir inovacijų ministre sausio mėn., ten kilo toks klausimas – ar norisi pigiai, bet gerokai vėliau, ar rinkos sąlygomis, bet greičiau. Ir didžioji dalis sakė, kad geriau greičiau ir buvo pasiruošę rinkos sąlygomis dalyvauti“, – Eltai aiškino A. Romanovskis.  

„Nuomonės buvo skirtingos, dalis buvo, kurie norėjo pigiau, bet galėjo palaukti. Kiti turi ant stalo projektus, kurios reikia įgyvendinti ir jie buvo pasiruošę paimti tą rinkos kainą už paskolas“, – pridūrė jis.

Visgi, pats LVK vadovas džiaugiasi, kad ši priemonė verslui buvo pateikta praėjus vos metams nuo diskusijų pradžios. Jis priminė, kad anksčiau iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų planuotos paskolos buvo planuojamos tik energetikos sektoriui, bet politinis spaudimas pakeitė paramos tikslą. 

„Diskusija prasidėjo praeitų metų vasario mėnesį, tai per truputį ilgiau nei metus turime tuos pinigus. Tai čia yra greitai“, – Eltai teigė A. Romanovskis.

„Diskusiją išjudino prezidentūra ir įvyko 2 susitikimai su ja. Ir paskui, dėl verslo bendruomenės sukrutusios ir politinio spaudimo, nes kitos šalys ne tik turėjo subsidijas ir skolinosi, galiausiai tas viskas išjudėjo“, – sakė jis.

Paklaustas ar 850 mln. eurų suma yra pakankama, A. Romanovskis atsakė, kad dėl tos priežasties, jog šios lėšos imamos iš RRF fondo, atsiranda tam tikros ribos.

„Yra tam tikros lubos, kurias galėjome imti. Jeigu turėjome 2 mlrd. RRF pinigų, tai tokios yra ir ribos. Problema turbūt visą laika išliks pinigai. Ar būtų gerai, kad būtų daugiau? Taip. Ar gerai ir su tuo, ką turime? Taip“, – teigė A. Romanovskis.

LVK prezidentas taip pat patikino, kad 150 mln. eurų paskolos yra pakankamos padėti Lietuvos vidutiniam ir stambiajam verslui.

A. Armonaitė: ši priemonė užtikrins, kad stambaus kapitalo projektai neliks nuošalyje 

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad ši priemonė padės stambiesiems projektams ir verslui, kuriems dažnai pritrūksta paramos iš fondų ar bankų. 

Labai svarbu ir tai, kad šios priemonės lėšomis galės pasinaudoti ir gynybos bei saugumo sektoriuje veikiančios įmonės, kas išlieka vienu iš prioritetų artimiausiais metais.

„Akivaizdu, kad stambaus kapitalo projektai dažnai likdavo nuošalyje. Taigi milijardas eurų būtent ir atvers galimybes kurti bei plėsti stambius projektus, o kartu užtikrins investicijas į tvarų Lietuvos verslą ir inovacijas“, – sako A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad tai taip pat bus pirmoji tokia priemonė, padedanti ir gynybos pramonei, ne tik gaminančiai dvigubos paskirties gaminius, bet ir karinę produkciją.

„Labai svarbu ir tai, kad šios priemonės lėšomis galės pasinaudoti ir gynybos bei saugumo sektoriuje veikiančios įmonės, kas išlieka vienu iš prioritetų artimiausiais metais“, – aiškino ji.

Ministrė tikina, kad tokia priemonė padės plečiantis aukštos vertės industrijoms. Be to, anot jos, kadangi ši priemonė yra paremta paskolomis, tai užtikrins tam tikrą grąžą valstybei.

„Ji padės išjudinti reikšmingas investicijas, kurios kuria gerai apmokamas darbo vietas ir kuria aukštą pridėtinę vertę“, – teigė ji.

„Startuojame su 1 mlrd. eurų, tačiau sukauptos palūkanos, grįžtantys paskolų mokėjimai vėl bus reinvestuojami, tad, skaičiuojame, bendras efektas turėtų siekti iki 2 mlrd. eurų“, – pridūrė ji.

V. Janulevičius: ši priemonė padės bendrovėms išjudėti iš „mirties taško“

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tokia priemonė užpildys trūkstamą paramos didesnėms bendrovėms nišą. Anot jo, Lietuvoje veikiančios bendrovės, neišgalinčios plėstis savo resursais, anksčiau turėjo problemų ieškant finansavimo.

„Manome, kad ši priemonė lygiai taip pat padės ir bankams esantiems Lietuvoje, kurie prisidėdami prie priemonės, galės finansuoti stambias įmones. To Lietuvoje iki šiol trūko. Tai yra įmonės, kurios veikia ir gali plėstis, bet joms, iš vadinamojo „mirties taško“, išjudėti sudėtinga“, – komentavo V. Janulevičius.

Kaip praeitą penktadienį pranešė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskolos bus teikiamos projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.

Pagal naująją priemonę verslas galės gauti iki 150 mln. eurų „Invegos“ tiesiogiai teikiamų arba subordinuotų paskolų, o sindikuotų paskolų finansavimo suma galės siekti iki 250 mln. eurų. Dėl paskolų galės kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) bei didelės įmonės. Maksimali paskolų trukmė – 15 metų su galimybe pratęsti iki 20 metų.

„Ką kol kas girdime, kad tik verslas už tai tik ir susimokės. Ir verslas nuo pat pradžių sakė, kad esame pasiruošę susimokėti. Bet yra ir kita pusė, jeigu tie mokesčiai pasidarys tokie, kad dalis verslų pradės galvoti apie kitas jurisdikcijas, tai mes čia dvigubai pralošime“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iniciatyvą „4 procentai“, skatinančia gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) palaiko ne vien tik verslas, bet ir apie 50 tūkst. piliečių.

Taip pat, anot LVK prezidento, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas, kaip galimas finansavimo šaltinis, nebuvo pakankamai išdiskutuotas.

„Tai tokio mindžiukavimo jaučiama. Aš tai objektyviai sakyčiau, kad diskusija dėl GPM ir PVM baigėsi dar neprasidėjusi“, – tvirtino jis.

Ir verslas nuo pat pradžių sakė, kad esame pasiruošę susimokėti. Bet yra ir kita pusė, jeigu tie mokesčiai pasidarys tokie, kad dalis verslų pradės galvoti apie kitas jurisdikcijas, tai mes čia dvigubai pralošime.

Taip pat, anot A. Romanovskio, keistas ir baiminimasis skolintis, ypač kai skola, išaugusi per pandemijos laikotarpį, šiuo metu yra susitraukusi. Jis pabrėžė, kad skolos lygis – siekiantis apie 38 proc. nuo BVP, laikomas tokiu žemu būtent tokiems atvejams, jog būtų galima pasiskolinti „gyvybiškai“ svarbiems tikslams. 

„Mes pasiskolinome, užsidirbome daug pinigų, atidavėme skolas ir jokios tragedijos neatsitiko“, – teigė A. Romanovskis.

„Mūsų žemas skolos lygis reikalingas tam, kad kai yra gyvybiškai svarbus dalykas, jį panaudotum, bet ne šiaip „pravalgytume“. Gynybos finansavimas nėra tai“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda prieštarauja bet kokiam PVM didinimui ir mano, kad gynyba turėtų būti finansuojama kitomis priemonėmis.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos prieš keletą savaičių susijungė į iniciatyvą „4 procentai“.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

„Aš niekados netikėjau, kad mūsų valstybinis verslas, kai jis veikia konkurencinėje aplinkoje, jis galėtų būti efektyvus. Nes vienas dalykas, ko daugelis nesupranta – tas valstybinis bankas turės veikti lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir privatūs bankai. Nes mes esame euro sistemos dalimi, tai yra licencijavimas, kapitalo dalykai ir panašiai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino A. Romanovskis.

Anot jo, jeigu valstybinis bankas egzistuotų ir siūlytų žemesnes paslaugų kainas, tam reikėtų pastovaus palaikymo iš valstybės, kas keltų klausimus dėl protegavimo. O toks palaikymas, pasak LVK vadovo, ateitų iš biudžeto, kuris surenkamas per mokesčius.

Mes, kaip organizacija, buvome visada prieš verslo ir valstybės konkuravimą.

„Valstybė turės pastoviai palaikyti ir daugybė gali kilti klausimų, susijusių su nepotizmu, protegavimu ir daugybe iššūkių. Ir klausimas tada, ar iš kitos pusės nesusimokėsime kaip mokesčių mokėtojai“, – tvirtino jis

„Mes, kaip organizacija, buvome visada prieš verslo ir valstybės konkuravimą“, – pabrėžė jis.

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryboje frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigė, kad Lietuvoje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką, kadangi 18 šalyje veikiančių bankų nekonkuruoja.

Ji pažymėjo, kad bankai kelia įkainius ir mažina paslaugų prieinamumą, o valstybinio banko plėtra leistų verslui gauti geresnę prieigą.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.

„Ne veltui Seime yra sakoma, kad jeigu sprendžiama dėl mokesčių, tai reikia daryti pirmaisiais ar antraisiais kadencijos metais. Bet matant bendrai parlamentinių partijų sutarimą gynybos srityje ir matant tai, kad praktiškai visos politinės partijos komunikuoja apie pelno mokesčio pokyčius“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Širinskienė.

„Bent jau mažiausio tarifo pokyčio galima tikėtis“, – tvirtino ji.

Visgi, anot jos, nors matosi partijų sutarimas dėl paties mokesčio didinimo, dar nesutarta, kiek procentinių punktų reiktų jį didinti ir kokiems verslams taikyti.

„Pelno mokestis jau panašu yra ta sritis, kur yra sutarimas, kad reiktų priimti sutarimą dėl jo. Bet kol kas nematau sutarimo dėl nuošimčio pelno mokesčio didinimo. Kai kurie kalba apie 1 proc. Esu girdėjusi kolegų pasiūlymus iki 4 proc.“ – sakė ji.

„Greičiausiai bus ir diskusija dėl to, kokiems verslo subjektams jis bus taikomas. Ar turėtų būti taikomas visiems ar turėtų paliesti tik stambųjį verslą“, – paminėjo ji.

Bent jau mažiausio tarifo pokyčio galima tikėtis.

ELTA primena, kad praeitą trečiadienį įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

„Su prezidentu sutarėme, kad dar trūksta augimo kapitalo finansavimo instrumentų. Tai ieškosime būdų, kaip sukaupti dar papildomą pasiūlymą Lietuvos įmonėms ar įmonėms, kurios norėtų investuoti Lietuvoje. Tikime, kad plati paletė finansavimo priemonių padėtų augti šiam sektoriui Lietuvoje ir ilgainiui tapti BVP papildančia industrija“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė D. Vilčinskas.

Jis paminėjo, kad „Invega“ teiks paskolas gynybos sektoriaus įmonėms finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad prezidentūra palaiko idėją prisidėti prie tokio įmonių „auginimo“. 

„Įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, tarp kurių ir lėšos iš RRF“, – sakė V. Augustinavičius.

D. Vilčinskas atskleidė, kad „Invegos“ finansavimu domisi bendrovės ir asociacijos kurios gamina dvigubos paskirties ar visiškai gynybines prekes.

„Pats sektorius nėra labai didelis. Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – aiškino jis.

D. Vilčinskas anksčiau yra atskleidęs, kad iš dalis lėšų iš 1 mlrd. vertės finansavimo programos bus skirta vidutinėms ir stambioms įmonėms, tarp kurių bus ir gynybos sektoriaus atstovės. Šia priemone „Invega“ planavo finansuoti tiek gynybos produkcijos, tiek dvigubos paskirties prekių gamybą.