GYVENIMAS PO TĖVO STANISLOVO ŽENKLU
Kaunietis poliglotas Kęstutis Tiknevičius išvertė į danų kalbą ir sudėjo į knygą 24 Tėvo Stanislovo pamokslus, šalia jų pateikdamas tekstus ir lietuvių kalba. Tai antroji autoriaus vertimų į danų kalbą knyga, į kurią verta pažvelgti per originalią vertėjo asmenybę.
Nesiskiria su žodynais
Kas sieja smuikavimą, grigališkąjį giedojimą, kalbų mokymąsi ir vertėjavimą? Atsakymas – K.Tiknevičius. Šis sunkiai nuspėjamo amžiaus inteligentiško barzdoto veido vyriškis, tarsi nužengęs iš El Greco portretų, kelia nuostabą visur, kad ir kur būtų – Japonijoje, Danijoje, Ispanijoje, Egipte ar Izraelyje.
Su juo kadaise plaukusieji kruiziniu laivu po Viduržemio jūrą buvo apstulbę – visose šios jūros baseino šalyse jis kalbėjo vietine kalba. Poliglotas? O gal lingvogolikas? Juk šio kauniečio automobilyje visada rasi rankinę su knygomis užsienio kalba, žodynų. Jis gali mintinai cituoti pasaulyje žinomų žmonių mintis bet kuria iš vienuolikos kalbų, kurias nuolat tobulina.
Štai šį rugpjūtį jis savaitę gyveno Druskininkuose, kad galėtų patobulinti savo hebrajų kalbos įgūdžius, bendraudamas su grupe atvažiavusių pailsėti žydų iš Izraelio. "Galėčiau susikalbėti keliolika kalbų, tačiau nė vienos nemoku tobulai", – kuklinosi buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas K.Tiknevičius.
Jautė moralinę skolą
Kodėl K.Tiknevičius pasirinko versti į danų kalbą būtent Tėvo Stanislovo pamokslus? Juk tokio specifinio turinio knygą danų kalba Lietuvoje skaitys tik saujelė žmonių. Vertėjo argumentai apverčia tokį teiginį aukštyn kojomis.
"Iki pamokslų vertimo jaučiau moralinę skolą savo dėdei – Tėvui Stanislovui. Būtent jis paakino mane, studijavusį tarybiniu laikotarpiu mediciną ir tiksliuosius mokslus, mokytis užsienio kalbų. Baigęs aukštąją mokyklą, kalbėjau keturiomis užsienio kalbomis, nors anuomet specialių mokymosi priemonių, žodynų, knygų užsienio kalbomis buvo labai mažai. Tad kalbų mokiausi savarankiškai. Pavyzdžiui, skaičiau vokiečių kalba Jacko Londono "Martyną Ideną", prancūzų kalba – Victoro Hugo "Žmogus, kuris juokėsi", po ranka turėdamas šių romanų vertimus į lietuvių kalbą", – kalbėjo K.Tiknevičius apie vieną iš priežasčių – Tėvą Stanislovą, pastūmėjusį jį kalbų mokymosi link ir lėmusį jo knygos tematikos pasirinkimą.
Domisi H.Ch.Andersenu
Antroji Tėvo Stanislovo pamokslų vertimo į danų kalbą priežastis – patys danai. Juk kiekvieno mūsų vaikystė paženklinta Hanso Christiano Anderseno pasakomis. Jas K.Tiknevičiui su jaunesniais broliu ir sese skaitė mama – garsi gydytoja ir pedagogė Jadvyga Tiknienė.
"Tos pasakos ilgai man nedavė ramybės, norėjau daugiau sužinoti apie jų autorių. Ir štai būdamas aspirantu tuomečiame Leningrade, susipažinau su tikru vikingu – įspūdingo ūgio ir kūno sudėjimo danu, kurio dėka pramokau danų kalbos, pradėjau domėtis H.Ch.Anderseno gyvenimu, kuriame nemaža netikėtumų", – prisiminė A.Tiknevičius, čia pat pasakodamas apie pamėgto autoriaus gyvenimo keistenybes.
Antai šis nuostabių pasakų autorius nemėgo vaikų – tai liudija pačiame Kopenhagos centre stovintis jo paminklas, kuriame pasakininkas pavaizduotas sėdintis susimąstęs su knyga rankose. Skulptoriaus Augusto Saabye pirminis sumanymas, kurį jis mėgino suderinti su anuomet dar gyvu H.Ch. Andersenu, buvo kitoks – eskize pasakininkas buvo pavaizduotas apsuptas vaikų, klausančių pasakos. Išvydęs šį skulptūros maketą, H.Ch.Andersenas pasakė, kad nė žodžio neištartų tokioje vaikų, kurie kabinasi ant kaklo, lipa ant kelių, apsuptyje.
Danijos trauka
Danų kalba domėdamasis pasakininko gyvenimu, K.Tiknevičius pastebėjo, kad H.Ch.Andersenas žavėjosi geležinkeliais ir fotografavimu, vežiojosi su savimi po viešbučius, kuriuose jis praleisdavo daug laiko, ilgą virvę. Pasirodo, jos paskirtis – nusileisti ja žemyn, jei viešbutyje kiltų gaisras.
"Tačiau H.Ch.Andersenas – ne paskutinė priežastis, kodėl aš verčiau jau antrą knygą į danų kalbą arba iš jos. Beje, internete galima paskaityti ir mano išverstą jo apsakymą "Gera nuotaika". Man labai patiko Danijoje liaudies švietimo mokyklos, kuriose bet kas ir bet kokio amžiaus gali mokytis visko: pradedant aukštosiomis technologijomis ir baigiant užsienio kalbomis, amatais ir pan. Būtent ten aš tobulinau savo danų kalbos įgūdžius", – patirtimi dalijosi poliglotas.
Lankydamasis Danijoje kaunietis užsukdavo ir į tenykštes liuteronų bažnyčias, kuriose prieš pamaldas gali pasiimti iš lentynos Biblijos maldų knygą – Psalmyną ir kartu su visais giedoti. "Tuomet pagalvojau, kad Danijos tikintiesiems, pastoriams gali būti įdomūs kai kurie Tėvo Stanislovo pamokslai apie bendrąsias vertybes. Be to, ir Lietuvoje, ir Danijoje yra mišrių, danų ir lietuvių, šeimų, kurioms, kaip ir studentams, praverstų dviem kalbomis pateikti pamokslai", – aiškino vertėjas, pats parinkęs knygai pamokslus ir parašęs išsamią įžangą apie Tėvą Stanislovą.
Vertėjavo sportininkams
Anot pašnekovo, studijuodamas tarybinės okupacijos metais aspirantūroje, susipažino ir su komunistinių pažiūrų meksikiečiu, atvažiavusiu susipažinti su anuometės SSRS gyvenimu. Tiesa, pagyvenęs Leningrade, meksikietis atšlijo nuo komunizmo, bet spėjo sutvirtinti K.Tiknevičiaus ispanų kalbos pamatus. Įgytos žinios pravertė, kai tarybiniu laikotarpiu į Kauną atvyko iš Kubos garsus kardiochirurgas skaityti paskaitos, kurią vertė K.Tiknevičius.
Bent dešimtimi kalbų galintis bendrauti tuomečio Kauno medicinos instituto dėstytojas sovietmečiu buvo kviečiamas vertėjauti atvykus į Kauną įvairioms delegacijoms, komandoms. Pamena, kaip vertė "Granito" rankinio komandai, pas kurią svečiuodavosi kolegos iš Norvegijos, Danijos. Vertėjavo šiai Kauno komandai, kai ji laimėjo Europos taurę prieš ispanus. Teko jam dirbti vertėju ir Švedijoje – ten vyko vienas iš automobilių ralio čempionatų, kuriame siekė dalyvauti vertėją pasikvietęs Kastytis Girdauskas. O kur dar kalbų tobulinimas plaukiant laivu Nilo upe ar kelionėje į Japoniją, kur vyko karšto oro balionų pasaulio čempionatas!
Neišvydo popiežiaus
"Žalgirio" krepšinio komandos administracijos pakviestas, pakiliai nusiteikęs eidavo versti į Kauno sporto halę, kur mūsų krepšininkai žaisdavo ir su užsienio komandomis.
"Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau krepšinį gyvai, buvau priblokštas Arvydo Sabonio didžiulio žaidimo greičio krepšinio aikštelėje. Televizoriaus ekrane vaizdas buvo visai kitoks. Teko man vertėjauti ir A.Sabonio vestuvėse, kurios vyko Juodkrantėje. Mat tarp svečių buvo keli ispanai – Arvydas rengėsi žaisti toje šalyje. Prieš išvykdamas į Ispaniją, krepšininkas pabuvojo Suomijoje, kur nusipirko skaitmeninį fotoaparatą. Tada man paskambino komandos trenerio asistentas Aleksandras Kosauskas ir paprašė, kad išversčiau į lietuvių kalbą suomiškai parašytą fotoaparato naudojimo instrukciją. Išverčiau tai, kas buvo A.Saboniui neaišku", – spalvingos praeities detalėmis dalijosi vertėjas.
K.Tiknevičiui ne kartą teko bendrauti ir su italų žurnalistais. Įstrigo į atmintį jų viešnagė Kaune, kai čia lankėsi Romos popiežius Jonas Paulius II. "Atsimenu, žurnalistų iš Italijos štabas buvo įsikūręs kažkur netoli filharmonijos, o K.Donelaičio g. turėjo važiuoti popiežiaus kortežas. Liūdniausia tai, kad aš taip ir nepamačiau popiežiaus – manęs nepaleido iš štabo nė minutei", – prisiminė bene liūdniausią savo vertėjavimo epizodą K.Tiknevičius.
Tėvo Stanislovo pėdsakas
K.Tiknevičius turėjo puikių progų tobulinti užsienio kalbų įgūdžius tarptautiniame sportinių šokių konkurse "Gintarinė pora", tarptautiniuose bokso ir kitų sporto šakų turnyruose, Lietuvos sveikatos universitete, kur dėstė užsienio šalių studentams. Ir net Laisvės al., kur nepraleidžia progos užkalbinti turistus iš užsienio šalių. Pašnekovas džiaugėsi galįs susikalbėti arabų ir hebrajų kalbomis, nuolat tobulina, turtina gimtąją kalbą. Kauniečio gebėjimai stebina dar labiau, sužinojus, kad vidurinėje mokykloje jo žinios vienoje kalbos pamokoje buvo įvertintas žemiausiu pažymiu – vienetu.
Panašiai buvo vertinami ir jo muzikiniai gabumai, tačiau šiandien K.Tiknevičius griežia smuiku ir viename renginyje net akompanavo soprano balso savininkei Skaidrai Jančaitei. Maža to, jis mokėsi grigališkojo giedojimo stiliaus, turinčio tūkstantmetes tradicijas. Šios mūzos link jį taip pat pastūmėjo Tėvas Stanislovas, kurio grigališkasis giedojimas ypač įspūdingai skambėdavo Paberžėje tyliais vakarais, spragsint židinyje malkoms ir degant žvakėms.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
0 komentarai -
0 komentarai
Kazys