AR TEKS ATMINTĮ PRARADUSIAM SERBUI GRĮŽTI Į VOKIETIJĄ PĖSČIOMIS?

Konfiskuoti automobilį „Ford Focus“, jo navigacijos sistemą bei mobiliojo ryšio telefoną, kuriais naudotasi darant nusikaltimą, kaip ir už šį gautą 180 eurų atlygį. Tačiau neskubėti įkalinti, jeigu per porą metų nepadarys naujo nusikaltimo. Tokia bausmė pasiūlyta prieš Kauno apygardos teismą stojusiam serbui Miodragui Markovičiui.

Kebli situacija

Pirmadienį pagaliau pavyko atversti 53-ejų metų M.Markovičiaus, kaltinamo mėginimu neteisėtai išgabenti į Vokietiją prieglobsčio mūsų šalyje prašančius sirus, bylą. Tik trečiuoju bandymu.

Tačiau vos spėjus pagarsinti kaltinamąjį aktą, ir vėl susidurta su netikėta kliūtimi. Teisiamasis teigė, kad pripažįsta savo kaltę, tačiau pasiteiravus, ar gali duoti parodymus, staiga pareiškė, kad nieko neprisimena, nes serga sunkia depresijos forma ir net nepamena, kas buvo vakar ar užvakar.

„Kaip galima prisipažinti, nieko nepamenant? Kažin, ar tokioje situacijoje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas?“ - keblią situaciją konstatavo bylą nagrinėjantis teisėjas Jurgis Kiškis. O tai reiškė ne mažiau keblią situaciją ir pačiam teisiamajam, nes už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną Lietuvos įstatymai numato tik laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. O neprisipažįstant negalima taikyti ir sutrumpinto įrodymų tyrimo, leidžiančio skiriamą bausmę sumažinti trečdaliu.

Vos išbrido

Išbristi iš šių lietuviškų įstatymų pelkių M.Markovičiui padėjo vietoj valstybės skirto gynėjo jo privačiai nusisamdytas advokatas Nerijus Strazdas, puolęs teisiamajam, kaip pamokos neišmokusiam penktokui į ausį sufleruoti, ką šis turi sakyti, – kad teismas remtųsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

O tada, beje, taip pat ne per pirmąją apklausą, M.Markovičius prisipažino pernai, spalio 23-iosios pavakarę, paėmęs iš Lietuvos miestelio, kurio pavadinimas prasideda raide R, keturių asmenų sirų šeimą, kurią esą susirado per internetinę programėlę savo mobiliajame telefone. Ir ketino už 180 eurų atlygį nuvežti ją į Berlyną. Tačiau po kelių valandų jo automobilis buvo sulaikytas Lietuvos pasieniečių Kalvarijos seniūnijos Salaperaugio kaimo ribose. Kad veža pabėgėlius suprato iš jų gymio. Nors per televiziją buvo girdėjęs, kad jie atvyksta tik į Vokietiją, kad ir į Lietuvą, - negirdėjo. Suprato, kad daro nusikaltimą, tačiau norėjo užsidirbti papildomų pinigų. Įkliuvo tokiomis aplinkybėmis pirmą kartą ir labai dėl to gailisi.

Iškalbingi žaidimai

Teisme pagarsintas M.Markovičiaus apklausos protokolas, jam prašant, tada buvo išverstas į rusų kalbą, nes serbas teigė kalbantis rusiškai laisvai.

Tačiau, kaip jau rašyta, bylai pasiekus teismą, jis staiga pareiškė, kad kalba rusiškai prastai, dėl ko prašo vertėjo į gimtąją serbų kalbą. Teismui teko atsižvelgti į tokį jo reikalavimą, nors M.Markovičiaus advokatas N.Strazdas portalui kaunodiena.lt teigė taip pat bendraujantis su savo ginamuoju rusiškai.

Nors ne visos M.Markovičiaus prisipažinimo detalės atitiko Lietuvos teisėsaugos nustatytas aplinkybes (pavyzdžiui, sirai teigė, kad su juo suvedęs Vokietijoje gyventis brolis, atsiuntęs M.Markovičiaus nuotrauką bei koordinates telefonu), siekiant kuo mažesnių sąnaudų, konstatuota, kad teisiamasis savo kaltę pripažino. Dėl ko prokuroras Arvydas Rusteika paprašė jam skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, kas M.Markovičių gerokai išgąsdino. Tačiau dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinti ją trečdaliu – iki vienerių metų ir aštuonių mėnesių. O kadangi teisiamasis prisipažįsta ir yra neteistas, atidėti šios bausmės vykdymą dvejiems metams. Tačiau konfiskuoti jau minėtas M.Markovičiaus naudotas nusikaltimo priemones bei gautą 180 eurų atlygį.

Garsios bylos šešėlis

Teisiamojo advokatas N.Strazdas, kas būna labai retai, pritarė prokuroro siūlomai bausmei.

O suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam M.Markovičiui, šis, vėl po trumpo savo advokato kuždesio į ausį, pareiškė, kad neturi ką pridėti prie pastarojo kalbos.

Kaip jau rašyta, N.Strazdas padėjo išlipti sausam iš vandens dėl neteisėto Enriko Daktaro laisvės atėmimo ir prieštaringai vertinamam Arūnui Pukeliui, pravarde Švinius. Pasiteiravus N.Strazdo, kaip jį susirado Vokietijoje gyvenantis M.Markovičius, iš pradžių atsakyta: „Geras klausimas!“ Tačiau po akimirkos N.Strazdas pridūrė, kad serbas jam paskambino pats. Esą po pažįstamų verslininkų skambučio, kurie teiravosi, ar jis gali suteikti teisinę pagalbą dar vienam asmeniui.

Nuosprendis – už mėnesio.