Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius | kl.lt

KAPRIZINGĄ MEDŽIAGĄ MENININKAI JAUKINASI DEŠIMTMEČIUS

Vis daugiau tautiečių pažinimo alkį malšina ir atradimų džiaugsmais mėgaujasi keliaudami po savo gimtąją šalį, o vasara tam – idealus metas. Ieškantieji turiningų pramogų į trumpųjų iškylų maršrutą drąsiai gali įtraukti Plungę, kuri vilioja ne tik išpuoselėta Mykolo Oginskio rūmų sodyba, bet ir šiuo metu muziejuje demonstruojama unikalia meninio stiklo paroda "Monologai".

Auginasi publiką

Galimybė išvysti tokią ekspoziciją Lietuvos publikai tenka ne itin dažnai. Jos autoriai – panevėžiečiai menininkai Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Remigijus Kriukas – savo darbų pristatymus dažniau rengia svetur nei gimtinėje.

Antai iki metų pabaigos užsienyje jau suplanuotos trys šio kūrybinio tandemo parodos.

"Lietuvoje apskritai gana sudėtinga eksponuoti stiklo meno kūrinius. Ypač anksčiau galerijos labai prisibijodavo didelių nuostolių – kad žmonės užkliudys, nuvers, sudaužys... Be to, daugelis galerijų neturi tinkamos įrangos, pjedestalų, apšvietimo, tad visus šiuos klausimus tenka spręsti mums patiems. Vis dėlto Lietuvoje bent kartą per metus stengiamės surengti po parodą ir taip po truputį augintis žiūrovą, supažindinti jį su stiklu, nes ši medžiaga yra be galo graži", – kalbėjo I.Stulgaitė-Kriukienė.

Netikėtumo momentas

Ištikimybę ir meilę stiklui sutuoktiniai skaičiuoja jau dešimtmečius: Remigijus – daugiau nei 30, o Indrė – bemaž 20 metų. Kaip vaizdžiai kalbėjo pašnekovė, ši medžiaga žavi tuo, jog ji – tarsi gyvas organizmas; kaip žmogus, kaip partneris, reikalaujantis ir dėmesio, ir kantrybės, ir kompromiso paieškų.

"Stiklas jaučia tavo nuotaikas ir būsenas. Tai nuolatinis procesas ir bendravimas, net nekyla noras sakyti siekiant suvaldyti medžiagą – veikiau siekiant susitarti su ja ir rasti bendrą sprendimą. Nes kartais atrodo, kad technologiškai turėtų būti vienaip, bet galiausiai stiklas padiktuoja savaip, tad visada išlieka netikėtumo momentas", – aiškino kūrėja.

Neatsitiktinai kaip mėgstamiausią menininkai išskiria karšto, vadinamojo gyvo stiklo technologiją (pūtimas, liejimas, laisvas formavimas), kai kitąkart tam tikras veiksmas turi būti atliktas netgi ne minučių, o sekundžių tikslumu.

"Kelių valdyti stiklą yra labai įvairių ir labai daug. Tad dirbant su šia medžiaga rutina negresia, stiklas neleidžia užsnūsti ties tuo, ką tu jau žinai, ir visą laiką atsiranda kažkokių naujų kelių, idėjų, naujų prasmių", – pripažino I.Stulgaitė-Kriukienė.

Gimę su stiklo gabalėliu

Be to, anot pašnekovės, stiklas reikalauja savito dėmesio ne tik kūrybinio proceso metu.

"Kad žiūrovas galėtų perskaityti tai, ką norėjai pasakyti kūriniu, jį reikia ir atitinkamai pateikti – stiklas be šviesos neatsiskleidžia. Tam mes ir rengiame patalpas, nuolatos ieškome atitinkamų sąlygų, sprendimų. Netgi tas pats kūrinys skirtingoje vietoje, skirtingai apšviestas suskamba visiškai kitaip, ima generuoti naujas netikėtas prasmes. Pavyzdžiui, Plungėje demonstruojamoje parodoje žaidžiama ne tik apšvietimu, šešėliais, bet galima išgirsti ir muzikos momentų, pajusti kvapų. Net ir toji tamsa, kurioje atsiduria žiūrovai, žadina jiems įvairialypius jausmus", – teigė kūrėja.

Ar menininkai įžvelgia skirtumų tarp jų parodose besilankančių tautiečių ir užsienio publikos reakcijų, vertinimų?

"Turbūt emociškai žmonės kūrinius vertina panašiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau kalbant apie kažkokius technologinius, kad ir tuos pačius eksponavimo niuansus, tokiose giliomis stiklo tradicijomis pasižyminčiose šalyse kaip Čekija, Suomija, Švedija, Italija, Rusija ar Amerika, žinoma, publika yra labiau išprususi. Antai kai turėjome parodą Suomijoje, nustebino tai, jog apie stiklą čia puikiai išmano nuo vaiko iki senjoro, tad su jais galima diskutuoti tokiais klausimais, kurie paprastam žmogui, atrodo, neturėtų būti žinomi. Kaip juokauja Remigijus, jie jau gimė su slidėmis ir stiklo gabalėliu rankose", – šypsojosi kūrėja.

Darbas dieną naktį

Nors, kaip šmaikštauja menininkai, Lietuvoje meninis stiklas dar tik sauskelnių stadijos, tačiau šioje srityje besireiškiantis kad ir negausus būrys kūrėjų pamažu kloja pagrindus jo mokyklai, tradicijai, istorijai, o savo darbais svetur skleidžia žinią apie mūsų šalį.

"Ir Lietuvoje jau yra žmonių, kurie investuoja į stiklo meno kūrinius. Didesnes skulptūras ar interjerinius darbus užsako arba tie, kurie turi galimybių tai išeksponuoti savo gyvenamojoje aplinkoje, arba įmonės, įstaigos, turinčios tam tinkamas erdves. Žinoma, galima rinktis ir mažosios plastikos darbus, kurie irgi yra unikalūs rankų darbo kūriniai", – kalbėjo I.Stulgaitė-Kriukienė.

Beje, vieną menininko R.Kriuko darbų galima išvysti ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės erdvėse.

Pašnekovė pripažino, jog daugeliui vis dar sunku suvokti stiklo meno kūrinių vertę.

"Daugelis meno gerbėjų supranta, kodėl galima tiek mokėti už bronzinę skulptūrą. O juk stiklas atrodo tokia paprasta medžiaga. Tad kviesdami žmones į savo studiją Panevėžyje, aiškindami, rodydami jiems procesus, atliekame ir savotišką edukacinę misiją. Mūsų studija dirba 11 mėnesių dieną naktį be pertraukos – stabdome ją tik kartą per metus, kad atnaujintume įrangą. Taigi nepaliaujamai kūrenamos dujos, eikvojama elektra, dirba visa komanda žmonių, nes stiklo kūryba yra komandinis darbas", – aiškino kūrėja.

Ir skirtingi, ir panašūs

Ne vieną bendrą stiklo meno parodą surengę menininkai, kaip pripažino I.Stulgaitė-Kriukienė, turi skirtingą kūrybinę patirtį bei išsiskiria savitu braižu, stiliumi.

Antai R.Kriukas linksta į stambesnius gabaritus, naudoja sau būdingas autorines technikas, tam tikru liejimo būdu išgautas detales komponuoja su skaidriais, optiniais stiklo luitais. Optinį stiklą menininkas derina su lietu, pjaustytu, šlifuotu ir poliruotu.

Abu menininkai savo kūriniuose pasitelkia ir tokias medžiagas kaip akmuo ar metalas.

"Remigijus labiau gilinasi į technologines galimybes, niuansus, ką dar stulbinamo galima sukurti iš tos medžiagos, kad žiūrovas aiktelėtų – negi taip galima padaryti? Mano kūryboje galbūt labiau atsispindi idėja, potekstė, ką konkrečiu darbu noriu pasakyti. Tai yra ne tiek nustebinti forma, žmogiškosiomis galimybėmis, bet šnekėti tarp eilučių, pasakyti daugiau, nei gali išreikšti žodžiais, užkabinti tam tikras žmogaus sielos stygas, kad jis kažką prisitaikytų savo patirčiai. Pati forma man yra svarbi tiek, kiek per ją kažką galiu pasakyti pasauliui. Taigi nors, viena vertus, mes esame kiek skirtingi, tačiau abu gyvename tuo pačiu", – šyptelėjo pašnekovė.

"Monologai"

Ekspozicijoje pristatoma kelerių pastarųjų metų autorių kūryba, įvairūs tiek stilistika, tiek vizualia išraiška meno kūriniai: skulptūros, instaliacijos. Čia galima išvysti ir 2017 m. tarptautinėje meno mugėje "ArtVilnius‘17" rodytą instaliaciją "4 dienos Marse", kurią žiūrovai išrinko geriausia, o menininkų duetas tapo "Žiūrovų rinktiniais menininkais". Meninio stiklo paroda "Monologai" Plungėje veiks iki rugsėjo 30 d.

GALERIJA

  • Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius
  • Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius
  • Kaprizingą medžiagą menininkai jaukinasi dešimtmečius
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Eglė

Aplankėme šią parodą Plungėje-labai patiko.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS