A. MICKEVIČIUS: TEATRAS TURI KVEPĖTI PASLAPTIMI, KAŽKUO GILIU

Penktadienio vakarą apsilankiusiuosius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pasitiko intriguojantis kvapas.

Gausiai susirinkusi publika buvo supažindinta su žymaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus specialiai šiam teatrui parinktu kvapu.

Anot paties parfumerio – tai unikalus įvykis, mat jam neteko girdėti apie savo unikalų kvapą turintį teatrą nei Lietuvoje, nei užsienyje.

"Kai buvau pakviestas parinkti kvapą teatrui ir apsidžiaugiau, ir nustebau. Tai – geniali mintis, nesu girdėjęs apie kitą tokį atvejį“, - susirinkusiai publikai pasakojo A. Mickevičius. 

Apėjau visas muzikinio teatro erdves. Man pasirodė, kad šiam senam karkasui reikia ne iliustruojančio, o disonuojančio kvapo – kažko šilto ir jaukaus“, - teigė jis.

Parfumerio pasirinkimas – medienos ir citrusų natomis pasižymintis kvapas, kurio pagrindinė nata – kedras. Šis kvapas nuteikia jaukiai ir šiltai. Pristatydamas kvapų kūrėją teatro vadovas Jonas Sakalauskas sakė, kad teatras aprėpia vaizdą ir garsą, bet lieka ir neišragautų juslių kaip uoslė, skonis ir lytėjimas. Kvapų kalbos įsileidimas ir plataus jos potencialo pabandymas – tik pirmasis teatro žingsnis link gilesnės pažinties su juslėmis. 

"Norime savo akcija atkreipti dėmesį į kvapą, ne tik kaip į aksesuarą, bet ir kaip į paveikią komunikacijos priemonę, net apsvarstyti jo, kaip dar vienos meno kalbos galimybę“, - tikino vadovas.

Baigdamas susitikimą su teatro lankytojais, ir atsakydamas į jam užduotą klausimą iš minios, parfumeris apibendrino: „Teatras, bet koks teatras, turi kvepėti paslaptimi, kažkuo giliu“.

Klaipėdos muzikinio teatro kvapo pristatymas vyko prieš P. Čaikovskio operą „Jolanta“. Joje pasakojama aklos princesės istorija. Priešingai nei tradiciniuose pastatymuose, režisierius R. Banionis auditoriją kviečia neapsistoti ties pasakišku operos siužetu, o nerti giliau – pasvarstyti apie giluminį, tikrąjį regėjimą. Tai proga įvertinti visas jusles, kuriomis patiriamas pasaulis.