Pastaruoju metu potvyniai Vakarų Lietuvos regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas, todėl net keturios savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų – vieningai sutaria: reikalinga kompleksinė valstybės parama esamai potvynių infrastruktūrai stiprinti.

Visos savivaldybės pabrėžia: ateityje tokių potvynių, kokius matėme metų pabaigoje, tik daugės, todėl Aplinkos ministerija, skirstydama potvynių prevencijai skirtas lėšas, turėtų vadovautis naujais moksliniais tyrimais ir duomenimis.

Šiltėjantis klimatas ir didėjanti potvynių grėsmė reikalauja skubaus ir efektyvaus atsako. Svarbu suplanuoti ir įgyvendinti efektyvias potvynių rizikos valdymo priemones, skirtas tiek potvynių prevencijai, tiek ir reagavimui į juos. Tai apima investicijas į infrastruktūrą, skirtą potvynių prevencijai, taip pat kruopščią potvynių pavojų analizę ir tinkamas reagavimo procedūras.

Visi šie veiksmai turi būti suderinti platesniu regioniniu bei nacionaliniu mastu, kad būtų užtikrinta efektyvi potvynių rizikos valdymo strategija. Tik bendradarbiaujant ir veikiant išvien galima sušvelninti potvynių poveikį ir apsaugoti gyventojus bei infrastruktūrą nuo šių nelaimių.

„Visos keturios savivaldybės turime pasirengusios potvynių rizikos valdymo priemones, žinoma, teiksime jas Aplinkos ministerijai, tačiau tuo pačiu suprantame, kad galvoti tik apie savo kiemą negalime. Potvynių valdymo klausimas turi tapti bendra viso Vakarų Lietuvos regiono vizija. Bendru nutarimu su kitomis savivaldybėmis kreipsimės į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dėl naujos potvynių valdymo strategijos ir naujo finansavimo. Esamas planas neatitinka šiandieninės situacijos, todėl, mūsų manymu, būtina atlikti viso regiono potvynių rizikos valdymo studiją ir tik tada parinkti reikalingas priemones potvynių rizikoms suvaldyti“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Klaipėdos rajone nuo potvynių labiausiai nukenčia teritorijos Priekulės seniūnijoje: Priekulės miestas, Lankupių, Stragnų, Butkų, Šernų, Dituvos kaimai. Reikšmingą įtaką daro Minijos, Danės, Agluonos upių išsiliejimas.

Potvynių rizika sumažėtų, jei būtų rekonstruoti Drevernos ir Brukšvų polderių pylimai, Stragnų polderio pylimai ir siurblinė, Purmalių kaime esantis pylimas, jei būtų pastatyta nauja siurblinė Purmalių kaime bei rekonstruota Baukštės polderio siurblinė. Visiems šiems darbams atlikti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų beveik 7,3 mln. eurų. Nacionaliniame vandenų srities valdymo plane potvynių rizikos valdymo priemonėms Klaipėdos rajonui skirta tik 300 tūkst. eurų.