J. SAULĖNIENĖ: MIESTO ISTORIJA – KAIP LITANIJA

Jovita Saulėnienė yra kultūrologė, filologė, kraštotyrininkė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ ir „Karališkoji Klaipėda“ autorė, ji – Klaipėdos istorinės ir kultūrinės atminties premijos „Prūsa“ laureatė. Moteris nuolat diegia mintį apie didingą Klaipėdos praeitį ir trina provincijos nepilnavertiškumo kompleksus.

Apie darbą

Klaipėdos istorija man – kaip litanija. Gyvename viename seniausių Lietuvos miestų. Man nepaprastai svarbu žinoti, kur gyvenu. Nugrimzdusioje Klaipėdoje norisi rasti tai, kas aktualu ir šiandien, ko praeitis moko dabartį ir ką mes turėtume branginti ir perimti. Esu filologė, daug metų Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose dėsčiau senąją lietuvių literatūrą. Man buvo svarbu atskleisti jos įdomybes ir reikšmę. Tai mane paskatino domėtis ir istorinėmis asmenybėmis. Taip man užkliuvo karalienė Luizė, juk čia aidėjo šios legenda tapusios asmenybės žingsniai. Visada noriu perteikti tikrą istorinį faktą ir, kiek įmanoma, pažiūrėti į istorinės asmenybės gyvenimą iš vidaus. Esu išleidusi turistų vadovą apie Mažąją Lietuvą vokiečių kalba, knygas apie Simoną Dachą, karalienę Luizę ir miesto bei krašto praeitį. Neretai net nepažįstami žmonės sako, kad mano kūriniai jiems tampa darbo stalo knygomis, nes jose nieko nėra pramanyto. Siekiu, kad faktai būtų pateikti populiariai. Rašau tam, kad žmonės daugiau žinotų apie miestą, kuriame gyvena, jį mylėtų ir pažintų.

Apie šeimą

Šeima yra mano tvirtovė. Su vyru Vytautu drauge žingsniuojame daugiau nei 50 metų, saugodami vienas kitam pagarbą ir jausmus. Džiaugiamės sūnaus teisininko šeima ir trimis anūkais.

Apie pomėgius

Labai mėgstu kriaukles ir mitus apie jas. Turiu jų labai daug. Svarbiausias mano pomėgis – domėjimasis istorinėmis asmenybėmis, ypač moterimis valdovėmis. Esu aistringa detektyvų skaitytoja. Jei galėčiau, parašyčiau detektyvinį romaną apie paslaptingus senosios Klaipėdos nusikaltimus. Bet apie tai kol kas patylėsiu. Apie pasivaikščiojimus pajūriu turbūt neverta nė sakyti.

Apie Klaipėdą

Gimiau Endriejave, bet didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenu Klaipėdoje, todėl visa širdimi ir kūnu esu klaipėdietė. Tai yra mano širdies miestas. Man ir gatvių grindiniai prabyla, kartais atrodo, kad sutinku senuosius iki šiol stovinčių namų gyventojus. Ir seniau čia gyveno tokie pat žmonės, kaip ir mes, jie siekė paprastos asmeninės laimės, kūrė miestą, kurį mes turime perimti. Kai dabartiniai klaipėdiečiai tai pažins ir pajus, nebus abejingi nei kaimynams, nei Klaipėdai.

Gyvenimo kredo

Stengiuosi pozityviai žiūrėti į žmones, ir mažuose dalykuose matyti prasmę. Pati sau dažnai kartoju paprastą frazę: „Būk graži ir džiaukis gyvenimu“.

Apie „Metų klaipėdietę“

Manau, kad Metų klaipėdietės titulas – labai prasmingas, o konkursas – smagus žaidimas. Man nepaprastai smagu stebėti, kaip jaunos, šaunios ir energingos moterys siekia šio vardo. Daug metų stebiu, kaip vyksta balsavimas. Žinau, kad aš jo nelaimėsiu, bet kartu žinau, kad širdyje amžinai liksiu klaipėdiete.