LAIKAS KLAIPĖDOS UOSTUI PRISIJUNGTI BŪTINGĘ

Šie metai išskirtiniai tuo, kad visų trijų rytinės Baltijos valstybių uostų krovos tendencijos tapo vienodos – krovinių kiekiai ryškiai mažėja.

Ryškios Klaipėdos netektys

Klaipėdos uostas išlaiko didžiausią konteinerių krovos lygį tarp rytinės Baltijos uostų. Šiemet buvo 19 proc. didesnė konteinerių krova nei pernai. Nors praėję metai konteinerių krovos sektoriuje jau buvo rekordiniai.

Konteineriai nebegelbsti Klaipėdos uosto, nes dauguma kitų krovinių rūšių įgijo neigiamas tendencijas. Šiemet visų kategorijų kroviniai (skysti, birūs ir generaliniai) Klaipėdos uoste yra su neigiamu ženklu.

Šiemet per penkis mėnesius Klaipėdos uosto krova siekė vos 13,7 mln. tonų ir buvo net 11 proc. mažesnė. 2022 m. per tą patį laiką Klaipėdos uoste krauta 15,36 mln. tonų, 2021 m. – 18,7 mln. tonų. Per dvejus metus, imant vien pirmuosius penkis mėnesius, Klaipėdos uostas neteko 5 mln. tonų krovinių.

Negalima teigti, kad kaltos vien sankcijos, karas Ukrainoje ar dar kokie nors išoriniai veiksniai. Lietuvos transporto sistemos nykimo problemos yra gilesnės ir jos slypi tiek šios sistemos vadyboje, tiek valstybės politikoje transporto ir tranzito atžvilgiu.

Galima prisiminti tai, kad 2021 m. rytinės Baltijos jūros regione Klaipėdos uostas buvo vienintelis nuosekliai krovą gerinęs uostas. Tuo jis tarsi pateisino į šį uostą dėtas didžiules investicijas. Dabar investiciniams pinigams į uostą iškilo atsipirkimo grėsmė. Mažėjant krovinių kiekiams uosto investicinis atsipirkimas taip pat sparčiai kinta į blogąją pusę.

Atsiliekame nuo latvių?

Dar 2021 m. vienintelis Klaipėdos uostas pagal krovą lenkė visus Latvijos jūrų uostus kartu sudėjus.

2021 m. po 5 mėnesių Rygos uostas krovė 8,54 mln. tonų, Ventspilio – 5,2 mln. tonų, Liepojos – apie 3,24 mln. tonų. Iš viso visų Latvijos uostų krova siekė apie 17 mln. tonų. Tuo metu, kaip jau minėta, Klaipėdos uosto krova buvo 18,7 mln. tonų.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei prie sparčiai mažėjančios bendros Klaipėdos uosto krovos būtų pridedama tik „Orlen Lietuva“ reikmėms importuojama nafta per Būtingės naftos terminalą.

Šiemet viskas yra tarsi persivertę. Rygos uostas per 5 mėnesius krovė 8,32 mln. tonų, Ventspilis – 4,9 mln. tonų, Liepoja – 3,21 mln. tonų. Bendra krova iš viso siekė beveik 16,5 mln. tonų. O Klaipėdos uosto krova siekė vos 13,7 mln. tonų.

2021 m. per penkis mėnesius Klaipėdos uosto krova buvo maždaug 1,7 mln. tonų didesnė nei Latvijos uostų, o 2023 m. per tą patį laiką ji jau tapo 2,8 mln. tonų mažesnė.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei prie sparčiai mažėjančios bendros Klaipėdos uosto krovos būtų pridedama tik „Orlen Lietuva“ reikmėms importuojama nafta per Būtingės naftos terminalą.

Istorijoje taip jau yra buvę – kad Klaipėdos uosto krova neatrodytų klaikiai palyginus su latvių uostais, būdavo pridedama ir Būtingės naftos terminalo krova. Aiškinta, kad Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą aptarnauja ta pati Lietuvos transporto sistema.

Jei prie šių metų penkių mėnesių 13,7 mln. tonų Klaipėdos uosto krovinių pridėtume 3,8 mln. tonų Būtingės naftos terminalo krovinių, išeitų 17,5 mln. tonų. Taigi latvius dar kol kas lenkiame.

Būtingė sustiprintų Klaipėdą

Bendra šių metų rytinės Baltijos jūros uostų krovos tendencija yra tokia, kad visų jų krovos rezultatai mažėjo – Liepojos uosto 1 proc., Klaipėdos uosto – 11 proc., Rygos – 11,8 proc., Ventspilio – net 23 proc.

Būtingės naftos terminalas yra vienintelis krovos taškas, kur rezultatai šiemet yra teigiami. Jo krova per 5 mėnesius siekė 3,784 mln. tonų ir buvo net 19 proc. didesnė nei pernai. Lėmė tai, kad „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose gamina daugiau kuro. Galbūt dalis jo kažkokiu būdu patenka ir į su Rusija kariaujančią Ukrainą?

Nuo Lietuvos ir Latvijos tarsi atskiras rytinės Baltijos jūros regionas yra Estija. Jos uostai tiesiogiai nekonkuruoja su Klaipėdos uostu. Tendencijos Estijoje yra panašios ir dar netgi blogesnės. Per metus nuo 2022 m. gegužės visų Estijos uostų bendra krova yra 34 proc. blogesnė nei per 2021–2022 m. laikotarpį nuo gegužės iki gegužės.

2021 m. visi Estijos uostai krovė 39,3 mln. tonų krovinių, o 2022 m. jų krova siekė 33,2 mln. tonų.

O kaip atrodytų Klaipėdos uostas ir Lietuva? Jei iki metų pabaigos išliks panašios tendencijos, kokios buvo per 5 mėnesius, per metus Klaipėdos uostas krautų apie 32–33 mln. tonų krovinių. Tai yra pagal kartu sudėtą praėjusių metų Estijos uostų lygį. Ar nevertėtų Būtingės terminalo krovinius prisijungti ir tam, kad Klaipėdos uostas, o kartu ir Lietuva netyčia „negautų į skudurus“ ir nuo Estijos uostų?

Sudėjus metinę Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo krovą Lietuvos rezultatas dar atrodytų solidus. Būtų apie 42 mln. tonų metinė krova. Ji, tiesa, būtų tolokai nuo geriausių 2020-ųjų Klaipėdos uosto krovos metų, kai ji siekė beveik 48 mln. tonų.