„MATUOKLIZACIJA“ – BE SVEIKO PROTO?

Žmonės stebisi – šalies keliuose išdygo daugybė greičio matuoklių. Vien iš Klaipėdos į Kauną važiavę klaipėdiečiai suskaičiavo 10 tokių įrenginių. Tačiau aiškėja, kad jie greičio nematuoja, nors žymimi taip pat, kaip ir fiksuojantieji greitį. Kam bus skirtos milijonus eurų kainavusios vaizdo kameros?

Į pajūrį – pro kamerų tankmę

Magistralėje Klaipėda–Kaunas vairuotojai naujas kameras išvydo prieš dvi savaites.

Važiuojant nuo Palangos iki Klaipėdos, atsirado du nauji stovai su įrenginiais.

Vienas jų stovi ties Nemirseta, kitas – ties Kalotės viaduku.

Iškart už jo jau anksčiau buvo įrengtas sektorinis matuoklis, kontroliuojantis transporto greitį iki Klaipėdos Liepų gatvės. Po to vairuotojų tykoja dar vienas sektorinis matuoklis, fiksuojantis greitį iki pat Jakų žiedinės sankryžos.

Toliau važiuojant magistrale Kauno link, kamerų stovą galima išvysti ties Antkopčiu, ant tilto per Miniją.

Pravažiavus pagrindinę įvažą į Gargždus, artėjant posūkiui į Veiviržėnus, atsirado dar vienas kamerų stovas.

Tuo pačiu metu pastatytos kameros dar ir ties „Trevenos“ degaline, netoli kelio į Endriejavą.

Tokios pat kameros stebi automobilius ir ties Laukuva.

Dar vienas elektroninio stebėjimo postas įrengtas prie Kryžkalnio.

Atidžiai vertėtų važiuoti ir ties „Vėjukų“ degaline ties Vidukle, čia taip pat stūkso naujos kameros.

Kameros magistralėje įrengtos ir ties Ariogala, nusukimu į Josvainius ar Babtus.

Naujieji įrenginiai atrodo šiek tiek kitaip, nei ankstesnieji greičio matuokliai, įranga turi ir specialius daviklius.

Greičio nefiksuoja

Iš pajūrio po paskutinio karšto savaitgalio važiuojantys automobilių vairuotojai tvarkingai stabdė ir pro šias kameras važiavo lėčiau.

Tačiau paaiškėjo, kad visos jos nefiksuoja greičio, nors ir yra pažymėtos kaip momentiniai greičio matuokliai.

Tai patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

„Valstybinės reikšmės keliuose diegiami ne tik greičio matuokliai, bet ir kita įranga, skirta fiksuoti kitus pažeidimus. Ši įranga keliuose taip pat žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Pagal Kelių eismo taisykles šio ženklo reikšmė apibūdinama taip: „Kelio ruožas, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, – tikino S. Jansonas.

Paaiškėjo, kad ši įranga fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, ar sumokėtas kelių mokestis. Nustatytus pažeidimus prietaisai perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.

Klausimų, kam skirtos visos šios kameros, kilo po to, kai sumontavus jas, kameros nebuvo pažymėtos Kelių direkcijos greičio kontrolės priemonių žemėlapyje.

„Kadangi ši įranga neskirta matuoti greičio viršijimo, ji nėra nurodyta minėtame greičio matuoklių plėtros žemėlapyje. Šiame žemėlapyje aiškiai nurodyti jau veikiantys ir 2024–2025 m. planuojami įrengti momentiniai ir vidutinio greičio matuokliai“, – paaiškino S. Jansonas.

Bus naujų matuoklių

Šiame žemėlapyje pažymėta, kur ir kokių greičio matuoklių atsiras per artimiausius dvejus metus.

Įranga: visoje šalyje atsiras 90 tokių vaizdo kamerų su specialiais davikliais, kurie atpažins mašinų numerius ir automobilio klasę. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki kitų metų turėtų atsirasti sektorinis greičio matuoklis, kuris greitį matuotų pagrindinėje Klaipėdos įvažoje – prieš Vilniaus plentą, kur jau dabar stovi momentinis greičio matuoklis.

Vienas kamerų stovas bus ties įvaža į Pramonės gatvę, LEZ teritoriją.

Greitis bus matuojamas važiuojant Jakų estakada. Antrasis stovas bus kirtus estakadą.

Sektorinis greičio matuoklis stovės prie išsukimo į Dauparus. Greitis bus matuojamas iki pat Gargždų viaduko.

Važiuojant tolyn magistrale bus įrengti ilgiausi kada nors šalyje buvę du sektoriniai greičio matuoklių ruožai.

Vienas stovas bus ties posūkiu į Laukuvą, antrasis stovės ties Kryžkalniu.

Vos tik pravažiavus Kryžkalnį, prieš pat dvi čia įsikūrusias degalines bus pastatytas dar vienas sektorinio matuoklio stovas su vaizdo kamera. Antroji kamera bus netoli nusukimo į Virgainius.

Pajūrio gyventojų taip pat laukia greičio kontrolės spąstai. Sektorinis matuoklis bus įrengtas vadinamajame Palangos apvažiavime.

Viena matuoklio kamera bus iš karto tik pervažiavus viaduką į Palangą ir Kretingą. Antroji kamera stovės ties posūkiu į Žibininkų kaimą.

Siutina pinigų taškymas

Ne vieną dešimtmetį televizijos laidą apie avarijas pajūryje kūręs Gintaras Vaičekauskas, išgirdęs, kiek šiuo metu jau spėta pastatyti kamerų kelyje į pajūrį, atsiduso.

Pozicija: buvęs laidos „Reidas TV“ kūrėjas G. Vaičekauskas spėja, kad visoje šalyje nebeliko žmogaus, nebausto už KET pažeidimus. Asmeninio archyvo nuotr.

„O, Jėzau, Marija. Kiek? Aš nebegaliu jau. Jie visai išprotėjo su ta „matuoklizacija“. Aukų tai vis tiek daugėja keliuose. Kam viso to reikia, jei eismo saugumui tai nepadeda?“ – emocijas reiškė G. Vaičekauskas.

Jis prisiminė savo patirtį kelyje Aristava–Sitkūnai.

„Vienas vairuotojas važiuoja pagal taisykles, o visi kiti bijo lenkti, nes sektorinis matuoklis stovi, ir užkniso vilktis iš lėto lygiu keliu. Vienas goželis iš galo sugalvojo lenkti visą koloną. Aišku, kaktomuša, ir labanakt. Avarijų stilius pasikeitė. O sektorinis nuo avarijos neapsaugojo“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Jis labai abejojo, kad milijonus kainavusi ir dar kainuosianti greičio matavimo įranga gelbės gyvybes.

„Aš nesutinku su tuo, kad baudomis išauklėsime vairuotojus. Greičio matuoklių entuziastai aiškina, kad matuoklio naudą galima pamatyti po ketverių matuoklio darbo metų. Kokia matuoklių buvimo prevencija magistralėje gali vykti, kai ten įvyksta visai kitokio pobūdžio avarijos? Joks matuoklis neįveiks telefono maigymo, chuliganiško vairavimo, užmigimo prie vairo, girtuoklysčių ar nuovargio. Vairuoti reikia taip, kad žmogus nebijotų nei pareigūno, nei dėžės ant kuolo“, – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Pažeidėjai – policininkai

G. Vaičekauskas prisiminė pribloškiančią statistiką, kai buvo pastatytas momentinis greičio matuoklis kelyje ties Dauparais.

„Matuoklių jau tiek daug, kad jie yra visur, kur reikia ir kur nereikia. Kadaise buvo įrengtas greičio matuoklis kelyje Dauparai–Gargždai. Taip, ten būdavo avarijų, bet jis buvo išmontuotas, nes per metus užfiksavo vieną pažeidėją ir tas pats buvo policijos ekipažas, skubėjęs pagal iškvietimą“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti.

Magistralėje Klaipėda–Kaunas nėra nė vienos vadinamosios juodosios dėmės, kurios žymi avarijų gausą.

Tad kyla klausimas – kam reikia dviejų rekordiškai ilgų sektorinių greičio matuoklių?

„Į tokį klausimą sunku atsakyti. Jei nėra juodųjų dėmių, o matuoklių stato visą mišką, kyla vienintelė mintis – vyksta tautos „monetizacija“ – apmokestinimas. Jei žmogus aiškiai matytų, kad toks įrenginys duoda naudą, juk jam nekiltų abejonių. O dabar abejonių labai daug, nes matuoklių tiesiog jau per daug. Be proto daug“, – nuomonę išsakė G. Vaičekauskas.

Remiasi metodika

Kelių direkcija į klausimą apie matuoklius magistralėje, kurioje nėra juodųjų dėmių, turėjo savo paaiškinimą.

S. Jansonas patikino, kad ruožuose, kuriuose jau įrengti ar planuojami įrengti vidutinio greičio matuokliai, momentiniai greičio matuokliai nėra įrengiami.

„Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui homogeniniai kelių ruožai yra parenkami vadovaujantis Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika. Ši metodika yra viešai prieinama Kelių direkcijos internetiniame tinklalapyje“, – aiškino direkcijos atstovas.

Sudarant prioritetinę eilę, kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę, eismo įvykių pasekmės – eismo įvykių metu žuvę eismo dalyviai.

„Žuvę eismo dalyviai atitinkamame kelio ruože liudija apie jo pavojingumą, o nesaugus važiavimo greitis, tikėtina, yra pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis. Leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą. Ypač ruožuose, kuriuose draudžiama lenkti, būtina užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi“, – tikino S. Jansonas.

„Kokia iš to nauda?“

G. Vaičekausko valstybinės įmonės atstovų argumentai neįtikino.

„Aš nematau jokio poveikio avarijų skaičiui, jei avarijas nulemia ne greitis, o kitos priežastys. O juk pinigai tam išleidžiami įspūdingomis sumomis. Pamenu, kai Klaipėdos kelių policija prieš daug metų gavo tris naujas „Ford Mondeo“. Kiekviena jų kainavo tūkstančius litų. Jonas Dičius, legendinis kelių patrulis, per naktį pagavo tris sunkaus girtumo laipsnių veikėjus. Tas „Ford Mondeo“ biudžetui atsipirko per kelias naktis. Va, čia tai rezultatai“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Vyras turi ir daugiau pribloškiamų pavyzdžių, kur leidžiami biudžeto milijonai.

„Vakar važiavau per Šiaulių rajone esantį Šakynos miestelį, esantį prie kelio Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė. Buvau priblokštas – stovi sektorinis matuoklis. Viena kamera – prieš miestelį, kita – iš karto už jo. Kokia nauda iš tokio sektorinio? Kas važiuoja per Šakyną, visada sustos miestelyje prie parduotuvės, bet kokiu paros metu. Ten kepa nuostabias bandeles su lašinukais, vakare gavau dar karštų. Visi ten stoja. Tai kam tas matuoklis per miestelį? Greitį matuoja 1,3 km ruože. Kiek pelno neša tokia įranga?“ – stebėjosi G. Vaičekauskas.

2021 m. Šakynos miestelyje gyveno 319 gyventojų.

Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas aiškino, kad matuoklis Šakynos gyvenvietėje įrengtas pagal momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijoje parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, kurioje aktualus kelio homogeninis ruožas užėmė 93 vietą iš 3 537 sąraše esančių kelių ruožų.

„Kadangi gyvenvietė yra linijinė ir pagrindinis tranzito srautas vyksta pagrindiniu keliu (eilės sudarymo metu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekė 2 409 automobilius, iš kurių per 240 sudarė sunkiasvoris transportas), buvo nuspręsta kaip efektyvesnę priemonę įrengti vidutinio greičio matuoklį, kuris užtikrintų didesnę eismo saugą visame homogeniniame kelio ruože, kaip tą numato Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikos 12 punktas“, – detaliai atsakė S. Jansonas.

Keliuose – lopas ant lopo

Daugybės gyventojų, taip pat ir G. Vaičekausko įsitikinimu, šalies „matuoklizacija“ negerina situacijos keliuose.

„Aš visiškai pritariu Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino feisbuke išsakytai minčiai. Žmogus apvažiavo septynias valstybes, nuvažiavo 6 tūkst. km. Lietuva vairuotoją pasitiko ne greitkeliais, o lopytu šunkeliu ir stendu su skaičiais – kiek KET pažeidėjų per metus nubausta ir kiek baudų surinkta. „Trūksta tik pažeidėjų skalpų ant tvoros, kad keliautojas visiškai suprastų, į kokią šalį pateko“ – teisingai pastebėjo A. Cininas“, – apibendrino G. Vaičekauskas.

Jis įsitikinęs, kad pirmiausia vertėtų investuoti į kelių infrastruktūrą.

„Lenkai mus pralenkė jau seniausiai, net latviai nosį nušluostė. Iki Žagarės buvęs žvyrkelis dabar jau – kaip ledas. O pas mus – lopas ant lopo. Gėdų gėda. Šalį reprezentuojame duobėmis ir baudomis. Normalus lietuvis būtinai turi būti pažeidęs KET. Nėra jau tokio, kuris nebūtų pažeidęs. Kiekvieno matuoklio įrengimas demonstruoja valstybės santykį į savo pilietį – svarbiausia yra nubausti“, – pastebėjo G. Vaičekauskas.

Milijoniniai užsakymai brango

Klausimų klaipėdiečiams sukėlęs kamerų miškas magistralėje Klaipėda–Kaunas yra tik dalis eismo stebėsenos sistemos.

Kelių direkcijos skelbtą konkursą automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos bei automobilių numerių atpažinimo vaizdo kamerų įrengimo darbams laimėjo įmonė „Fima“.

Sutartį su rangovu netrukus teko koreguoti motyvuojant, kad brango statybų kainos. Už kameras, projektavimą ir įrengimą, preliminariais skaičiavimais, bendrovei mažiausiai gali būti sumokėta 2,9 mln. eurų.

Tačiau realiai suma dar gali kisti dėl nenumatytų darbų ar kainų perskaičiavimo.

Sutartyje nurodyta, kad tiekėjas valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose privalės įrengti 20 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga.

Sutartyje taip pat įvardyta, kad įvairiuose šalies keliuose bus pastatyta 90 automobilių numerių atpažinimo kamerų.

Viešai buvo skelbiama, kad politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą. Vieni mini 38 mln. eurų, o kiti kalba apie 90 mln. eurų sumas.

Sistema bus skirta įmokoms už sunkiasvorių automobilių naudojimąsi mokamais keliais.

Naujas mokestis priklausys ne nuo kelionės laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo.

Vadinasi, 90 kamerų turės pažaboti tuos, kurie važinėja be techninės apžiūros talonų, be civilinės atsakomybės draudimo, tikisi išvengti kelių mokesčio.

Be viso to, Kelių direkcijos atstovas S. Jansonas išvardijo, kad šiandien Lietuvoje 131 kelio ruože yra įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos.

„Per pirmuosius metus kelių ruožuose, kuriuose yra naujai įrengtos 106 vidutinio greičio matavimo sistemos, rezultatai akivaizdūs. Iš jų 105 kelio ruožuose per 2022 m. nebuvo nė vieno mirtino eismo įvykio, kai anksčiau čia žūdavo vidutiniškai 16 asmenų. 2016–2022 m. žuvo 82 asmenys ir 879 buvo sužeisti, 2022 m. – 104 sužeisti ir du žuvę“, – statistiką vardijo S. Jansonas.

Tačiau, Kelių policijos duomenimis, šį rugpjūtį pradėjusios veikti pažeidimų fiksavimo sistemos kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 12,47 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 52,12 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 74,6 km, kelio Panevėžys–Šiauliai 42,8 km, kelio Šiauliai–Palanga 21,72 km, Kuršėnų aplinkkelio 0,16 km nefiksavo nė vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Brangiai kainuojančios ir abejonių keliančios „matuoklizacijos“ proceso pabaigos šalyje dar nematyti – per 2023 ir 2024 m. žadama pastatyti dar daugybę greičio matuoklių.

Kelių direkcija pranešė, kad naujiems greičio matuokliams įdiegti yra numatyti milijonai eurų.