IŠ PRIEKULĖS Į KLAIPĖDĄ ŽYGIAVO DAUGIAU NEI TŪKSTANTIS ŽMONIŲ

1 tūkst. 261 – tiek žmonių įveikė septynioliktąją, 25 km naktinį žygį Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Organizatoriai džiaugėsi, kad šalčio nepabūgo ir į kelią leidosi daug jaunimo, o vyriausiam žygeiviui – 77-eri. Taip pat sulaukta svečių iš Latvijos, Jungtinių Amerikos valstijų.

Dalyvių daugiau nei tikėtasi

Žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ šiemet organizuotas 17 kartą. Šį kartą žygeiviai startavo Priekulėje, kuri paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine, ir ėjo į Klaipėdą.

Iš anksto dalyvauti žygyje užsiregistravo 1 tūkst. 160 dalyvių. Organizatoriai vylėsi sulaukti bent 1 tūkst. 100. Į Priekulę žygeiviai buvo kviečiami atvykti anksčiau.

Šiemet Mažąja Lietuvos kultūros sostine tapusio miestelio bendruomenė kvietė artimiau susipažinti. Žygio dalyviai buvo kviečiami užsukti į Priekulės lankytinus objektus – Tremtinių ir I. Simonaitytės muziejus.

Naktinio žygio dalyvių registracija prasidėjo 18.30 val. ir tęsėsi iki 21.30 val. Tada prasidėjo Priekulės paskelbimo Mažąja Lietuvos kultūros sostine ceremonija. Žygeivius pasveikino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Sugiedoję Lietuvos himną, 22 val. jie leidosi į kelią.

Žygio sekretoriato vadovo Petras Karbauskas duomenimis, į žygį leidosi 1 tūkst. 275 žmonės.

Dalyvių buvo daugiau nei tikėtasi. Tačiau žmonių lyginant su praėjusiais metais\ – mažiau. Pernai į žygį leidosi apie 1 tūkst. 600 dalyvių.

„Šiemet žygis sutapo su Sausio 13-ajai skirtu paminėti bėgimu. Tad daug žmonių išvažiavo š Vilnių. Tačiau ne dėl žmonių skaičiaus organizuojame šį renginį, o sukilimui, jame dalyvavusiems žmonėms atminti“, – atkreipė dėmesį vienas iš žygio organizatorių Algirdas Grublys.

Dauguma žmonių į žygį leidosi grupėmis. Tokių buvo 85. Tačiau buvo ir tokių, kurie ėjo po vieną.

„Dauguma į žygį ir užsiregistruoja grupėmis. Būna ir pavienių. Juos stengiamės suburti į komandą, tačiau ne visi nori. Yra žmonių, kuriems patinka žygiuoti vieniems, o to mes nedraudžiame. Tai asmeninis žmogaus pasirinkimas“, – pasakojo A. Grublys.

Finišą pasiekė ne visi

Naktinio žygio startinis mokestis simbolinis – trys eurai. Organizatoriai dalyviams suteikė žemėlapį, žygio aprašymą, kortelę, kuri turi būti pažymėta trijose kontrolės punktuose.

Šiemet pirmas kontrolės punktas buvo už 5 km nuo starto vietos, antras – 14 km, trečias – likus penkiems kilometrams iki žygio pabaigos.

Antrąjį kontrolės punktą pasiekę dalyviai buvo vaišinami koše ir karšta arbata.

Ne visi žygeiviai pasiekė finišą – Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklą, kur buvo šiltai sutikti. Iš žygio dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukė keturiolika žmonių. Apie tai jie pranešė organizatoriams.

Visiems įveikusiems trasą buvo įteikti dalyvavimą žygyje pažymintys diplomai. Norintieji galėjo įsigyti ir medalius. Vieną žygį įveikę dalyviai gauna ketvirto, tris – trečio, penkis – antro, o 10 – pirmo laipsnio medalius. Šiemet dalyviams įteikta 140 skirtingų laipsnių medalių.

A. Grublys pasakojo, kad šiemet vienam žmogui žygis buvo jubiliejinis. Iš viso tokių asmenų yra dešimt.

„Sudalyvauti tiek kartų yra garbė. Sutikau žmogų, kuris jau dalyvavo 14 žygių. Žadėjo ir prisijungti“, – tvirtino organizatorius.

Į kelią leidosi ir amerikietis

P. Karbauskas džiaugėsi, kad šiemet žygyje dalyvavo daug jaunimo. Ne tik iš Klaipėdos, aplinkinių vietovių, bet ir kitų Lietuvos miestų.

Jauniausiai žygio dalyvei buvo 12 metų. Ji sėkmingai įveikė 25 kilometrus. Tokio amžiaus vaikams žygyje leidžiama dalyvauti su tėvais ar šaulių grupėje.

25 km įveikė Klaipėdos „Žemynos“ ir Varpo gimnazijų, Šilutės Vydūno gimnazijos, Betygalos Maironio gimnazijos, Kauno jaunųjų turistų centro komandos.

Žygyje dalyvavo ir Ariogalos, Jonavos, Darbėnų, Veiviržėnų jaunieji šauliai. Į kelią leidosi ir 30 latvių turistų komanda, o su Lietuvos kariais žygiavo ir svečias iš Jungtinių Amerikos valstijų.

„Galima sakyti, kad žygis tapo tarptautiniu. Vienais metais į jį leidosi ir svečias iš Afrikos, Etiopijos“, – prisiminė A. Grublys.

Vyriausias žygio dalyvis šiemet buvo 77-erių metų Romualdas Šukys. Į kelią jis leidosi trečią kartą. Vyras žygiavo vienas, be grupės. Jis žadėjo dalyvauti ir kituose žygiuose.

Prie žygio dalyvių prisijungė ir Seimo narys Dainius Kepenis, buvęs Seimo narys Gediminas Jakavonis. Pažadą organizatoriams sudalyvauti žygyje įvykdė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Džiaugėsi žiemos vaizdais

A. Grublys džiaugėsi, kad žygio metu dalyviai galėjo rasti tikrą žiemą. Vyravo 4–5 laipsniai šalčio, medžiai buvo apsnigti.

„Miške vaizdas buvo kerintis. Juo džiaugėsi visi dalyviai. Kai kelias dienas prieš tai lijo, meldžiausi, kad į Klaipėdą sugrįžtų žiema. Taip ir nutiko“, – tvirtino organizatorius.

Žygeiviai neišvengė ir linksmų situacijų. Naktį apie 200 žmonių grupei žygiuojant Žvejybos uosto rajone, vienas į balkoną parūkyti išėjęs vyras labai nustebo, kadangi nežinojo kas vyksta ir kur traukia žmonės.

Vienas iš žygio dalyvių pašmaikštavo, kad visi eina užsirašyti į šauktinių sąrašą.

Pačiam A. Grubliui šis žygis jau 16-asis. Miesto tarybos narys, vienas iš renginio organizatorių pasakojo, kad nedalyvavo tik pirmame. Į pastarąjį leidosi anapilin jau iškeliavęs Kazimieras Budginas su keturiais draugais.

„Man patinka būti tarp žmonių, pabendrauti su jais, išgirsti, kuo jie gyvena. Dalyvausiu žygiuose, kol leis sveikata“, – tvirtino klaipėdietis.