REIKŠMINGIAUSI ĮVYKIAI JŪRINĖJE SRITYJE 2023 METAIS

Sausis

2 d. Registrų centre įregistruoti nauji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatai, baigtas jos pertvarkymas iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.

12 d. pradėtos rekonstruoti 64, 65 ir 65A krantinės su 14,5 metrų gyliu, kuriomis naudosis „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

25 d. Klaipėdoje atidaryta islandų kompanijos „Smyril Line“ krovininių keltų linija.

Vasaris

8 d. keltų bendrovė „TT-Line“ iš Klaipėdos uosto atidarė naują laivybos liniją į Švedijos Karlshamno uostą.

Kovas

4 d. Klaipėdos konteinerių terminalas paskelbė įsigijęs keturis naujus uosto vilkikus už 800 tūkst. eurų.

15 d. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu antrai kadencijai perrinktas Vaidotas Šileika.

Balandis

25 d. oficialiai pristatytas baigtas gilinti iki 15,5–16 metrų uosto laivybos įplaukos kanalas, kur buvo iškasta 1,8 mln. kubinių metrų grunto.

Gegužė

30 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos parama uoste vystyti vandenilio gamybą.

Birželis

2 d. pasaulinė konteinerių gabenimo bendrovė „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) nusprendė įtraukti „Klaipėdos Smeltę“ į atnaujinamą laivybos maršrutą „Swan“, pasiūlius pirmąjį tiesioginį susisiekimą tarp Kinijos Čingdao bei Klaipėdos uosto, o pakeliui laivų užsukimas į Singapūro, Malaizijos, Saudo Arabijos, Belgijos ir Lenkijos uostus.

8 d. Klaipėdos jūrinių ir pramonės asociacijų vadovai parengė kreipimąsi šalies valdžiai dėl Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir siūlė jungimą vykdyti su Klaipėdos universitetu.

20 d. pristatyta, kad šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje pastatyti vedlinių bokštai, kurie būtini saugiai laivybai išgilinus bei pasukus uosto įplaukos kanalą.

27 d. pažymėtas 100-metis, kai Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdą birželio 27-ąją jai buvo perduotas Klaipėdos uostas.

Liepa

13 d. pristatyta, kad Smiltynės pusėje pradėtas statyti radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas, kuris taps svarbiausiu saugios laivybos statiniu Klaipėdos uoste.

Rugpjūtis

3 d. per Klaipėdos jūrų uostą atgabentas didelis reaktorius, skirtas AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamyklai. Krovinys iškrautas iš laivo ant specialios platformos ir pradėjo kelionę į Mažeikių rajoną.

10 d. pristatyti būsimi pokyčiai buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, kuri bus pritaikyta jūrų jėgainių statybos jūroje terminalo veiklai.

24 d. paskelbta, kad Malkų įlankos terminale sukurtos naujos galimybės krauti ir talpyklose saugoti cemento krovinį.

Rugsėjis

8 d. paskelbta, kad „Klaipėdos naftai“ perėmus laivą-saugyklą jo technine operatore 5 metus bus Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda“, kuri nuo 2014 m. rūpinosi laivo valdymu bei technine priežiūra.

15 d. atidarytas modernizuotas laivybos kelias Nemunu 200 km ilgio ruože nuo Kauno iki Kuršių marių ir Klaipėdos uosto. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos.

19 d. pristatyta apie 500 mln. eurų vertės uosto pietinės dalies plėtros vizija su planuojama formuoti nauja maždaug 100 ha teritorija.

Spalis

6 d. baigta tris mėnesius Klaipėdos uoste trukusi drono misija stebėti Lietuvos priekrantę, Klaipėdos uosto akvatoriją, per kurią ištirta 140 laivų dėl išmetamųjų dujų kokybės.

Lapkritis

11 d. pranešta, kad „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ bus statomas 45 m ilgio lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo laivas, kurio vertė 10,9 mln. eurų.

Gruodis

13 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu.