UŽ NETINKAMĄ ATLIEKŲ RŪŠIAVIMĄ – BAUDOS IKI 600 EURŲ

Specialistai tvirtina, kad pakuočių atliekų rūšiavimas Lietuvoje gerėja. Tik žinių, kaip tai daryti tinkamai žmonėms vis dar trūksta, nors už tai gresia baudos. O Klaipėdos rajone pirmą kartą dėl šiukšlių teko ir teismų slenksčius minti.

Vienas Klaipėdos rajono gyventojas į plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių atliekų konteinerį išmetė 8 litrų sode naudotą plastikinį chemikalų purkštuvą. Tikrintojai jį rado ir skyrė minimalią 15 eurų baudą. Kadangi nesumokėjo, bauda padvigubėjo. Vyras ją teisme užginčijo. Tvirtino nesupratęs už ką bauda. Esą kaip ir nurodyta ant atliekų konteinerio, įmetė plastiką – plastikinį purkštuvą.

„Apylinkės teismas baudą panaikino. Tada pateikėme apeliacinį skundą ir suformavo praktiką, kad visgi tai yra pakuočių konteineris ir paliko jam galioti baudą“, – sakė „Gargždų švaros“ juristė Asta Suškienė.

„Į pakuočių atliekų konteinerius jūs galite mesti tik pakuotes, t.y. kas lieka, į ką yra supakuotas gaminys transportuojant ar panašiai. Negalima mesti bet ko“, – aiškino „Gargždų švaros“ pakuočių atliekų ir logistikos administravimo vadovė Darja Gvažiauskė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baudų už netinkamą šiukšlių rūšiavimą skiriama vis dažniau.

„Jeigu žiūrint į 2022 metus, tai buvo 68 pažeidimai susiję su netinkamu atliekų rūšiavimu. 2023 metais jų padaugėjo – šiemet jų turime jau 296“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Grekštienė.

Ir sugautieji prasižengėliai nemenkai pinigines tuština.

„Žmogui pirmą kartą padarius pažeidimą taikoma bauda nuo 30 iki 140 eurų. Bet jeigu pirmą kartą, gailisi, yra galimybė susitaikyti su valstybe skiriant 15 eurų baudą. Jeigu žmogus dar nepasimokė, antrą kartą galima jam skirt baudą nuo 140 iki 600“, – nurodė V. Grekštienė.

Dažniausiai pažeidimai randami tikrinant konteinerius. Neretai ir netvarką matantys aplinkiniai skundžia, o kitur talkina vaizdo kameros.

„Kai kurios sodų bendrijos, siekdamos tausoti aplinką, nevargti su šiukšlėmis pakelėse yra numatę atliekų surinkimo vietas ir ten yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios ženkliai palengvina išaiškinti pažeidėjus“, – teigė V. Grekštienė.

Pastebima, kad mažinti šiukšlių kalnus ypač padeda didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės.

„Tokie dalykai, kad viską sudėjau į priekabą, tekstilę, statybines atliekas ir kitką, gumulą atvežę – jau pasibaigė. Žmonės išrūšiuoja namuose ir atveža į aikštelę ir priduoda. Tai leidžia be proto išvystyti didelį rūšiavimą, mes pasiekėme neblogus rezultatus, kadangi per tas aikšteles krito atliekų išvežimas į Dumpių sąvartyną“, – tvirtino „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus.

Į sąvartyną iš Klaipėdos rajono pernai šiukšlių išvežta 1,3 tūkst. tonų arba kone 5 procentais mažiau.