PO IŠPUOLIO PRIEŠ MERGAITĘ – SIAUBO NAKTIS

Iki išnaktų paslaptingai dingusios dukros ieškojusi klaipėdiečių šeima dėkoja likimui, kad mergaitei užteko jėgų pasiekti namus. Siaubingų išgyvenimų valandomis dingusiosios tėvai suprato, kad Klaipėdoje – daugybė jautrių, padėti pasiryžusių žmonių.

Dingo kaip į vandenį

Ketvirtadienio vakarą mergaitės tėvai, kaip įprasta, laukė jos grįžtančios iš būrelio. Vaikas turėjo grįžti namo maždaug iki 19 val.

Nesulaukę dukros, tėvai ėmė jai skambinti, tačiau telefonas kažkodėl buvo išjungtas.

Susirūpinęs tėtis išvažiavo vaiko pasižvalgyti po "Akropolį".

Nors dukra visada elgdavosi atsakingai, tėvai pirmiausia pamanė, kad vaikas su drauge galėjo užsukti į kokią kavinukę ar kino teatrą.

"Du kartus apvaikščiojau visas kavines, knygynus, kino teatrą, apieškojau tualetus, išžvalgiau "Makdonaldą", bet dukros neradau. 21.30 val. su žmona supratome, kad negalima delsti, dukra niekada taip nesielgė. Nuskubėjau į policiją. Pareigūnai greitai surašė paieškos duomenis ir įsisodino mane į automobilį. Kartu važinėjome miesto gatvėmis ieškodami dukros, – pasakojo mergaitės tėvas. – Žmona liko namie su mažuoju vaiku. Ji paskelbė apie dukros dingimą feisbuko paskyroje. Pasipylė žmonių komentarai ir atsiliepimai. Laukėme bent menkiausios informacijos."

Laukėme bent menkiausios informacijos.

Pamatę pranešimą, kad dingo mergaitė,   netrukus atsiliepė keli šeimos pažįstami.

Jie suskubo sėsti į savo automobilius ir prisidėti prie ieškančiųjų.

Policijos pareigūnai greitai nustatė, kad paskutinį kartą mergaitės telefono signalas užfiksuotas geležinkelio stotyje.

Vėliau imta manyti, kad į stotį galėjo nueiti koks nors mergaitę užpuolęs ir kuprinę bei telefoną atėmęs asmuo.

Veikiausiai, telefonas išsikrovė, ir ryšys dingo.

Paieškos tęsėsi iki gilios nakties.

Tačiau gera žinia apie namo parėjusią dukrą su policininkais po miestą važinėjantį tėvą pasiekė jau po 2 val. nakties.

Sekė nepažįstamas vyras

Kai mergaitė parsirado, kalbėjo mažai. Iš jos būsenos tėvai suprato, kokį siaubą ji patyrė.

Paauglė buvo peršlapusi ir labai sušalusi kojas, be galo išsigandusi. Buvo panašu, kad mergaitė tikrąja to žodžio prasme kovojo dėl savo gyvybės.

Iš dukros pasakojimo tėvai susidarė vaizdą apie ketvirtadienio vakaro ir nakties įvykių seką.

Apie juos vaikas pasakojo nerišliai, todėl tėvams ir pareigūnams dar kyla labai daug klausimų. Daugelį nelogiškų vaiko sprendimų galima paaiškinti tik begaliniu stresu.

Apie 18 val. mergaitė išėjo iš kulinarijos būrelio netoli Poilsio parko. Tėvai kol kas nežino, kodėl dukra nusprendė ne sėsti į autobusą, o pasivaikščioti iki miesto centro.

Kai paauglė buvo ties M.Mažvydo alėja, pajuto, kad ją seka nepažįstamas vyras.

Vaikas išsigando, paskubino žingsnį, galiausiai pradėjo bėgti ir kažkodėl pasuko į vieno Herkaus Manto gatvės namų vidinį kiemą.

Apie 50 metų vyras leidosi jai iš paskos. Kieme jis pavijo mergaitę, pagrasino, kad išprievartaus, atėmė daiktus.

Mergaitė dar labiau išsigando, nes vyras ją pastūmė.

"Tada ji tiesiog bėgo kuo toliau. Slėpėsi ir vėl bėgo. Mums ji sakė, jog stengėsi nesustoti, pabėgti, kad jos nepavytų. Minėjo, kad kažkur slėpėsi. Gal jis net nebesekė jos, bet baimė ją vertė judėti neįprastais keliais. Bėgo link Mokyklos gatvės tilto, suko į Šilutės plentą. Matyt, slėpėsi ne vienoje vietoje ir vėl bėgo", – pasakojo mergaitės tėvas.

Galbūt dėl patirto streso mergaitė ne iškart susigaudė kur esanti, panašu, kad buvo pasiklydusi.

Vėliau ji prisiminė nuėjusi iki transporto žiedinės sankryžos ties prekybos centru "Banginis" ir toliau klaidžiojo ieškodama namų.

Ko gero, Herkaus Manto gatvės ir Taikos prospekto mergaitė vengė, nes manė, kad užpuolikas jos ten gali žvalgytis.

Bijojo sniego uždangos

Mergaitė yra savarankiška, į būrelį, sporto treniruotes ir atgal namo nuvažiuodavo pati.

Tiesa, tėvai jos visada laukdavo, žinodavo, kada vaikas turi grįžti.

Būtent todėl tėvai gana anksti pasigedo dukros ir pradėjo jos ieškoti patys.

"Nuo 19.30 val. pradėjau ieškoti. Policininkai dirbo labai geranoriškai, važinėjome visur kartu. Per raciją girdėjau, kad turėjo daug iškvietimų, bet jie paieškos nenutraukė. Per tą laiką labai daug visko pergalvojau. Bijojau, kad dukrą kažkas užpuolė ir ji nežinia, kur yra. Sumaištį galvoje sukėlė žinia apie telefoną geležinkelio stotyje. Minčių buvo ir gerų, ir blogų. Stengiausi išlaikyti sveiką protą, tikėtis, kad viskas baigsis gerai. Tik naktį, prieš antrą nakties, labai bijojau, kad sniegas apsunkins paieškas. Bijojau: jei dukrą kas sumušė ir ji guli kur be sąmonės, mes jos nepamatysime. Laimė, kad netrukus paskambino žmona ir pranešė gerą žinią – vaikas atsirado", – apie savo nerimą kalbėjo prapuolusiosios tėtis.

Bijojau: jei dukrą kas sumušė ir ji guli kur be sąmonės, mes jos nepamatysime.

Policininkai naktį norėjo sužinoti kaip galima daugiau detalių, bet mergaitė buvo ištikta šoko, mažai kalbėjo.

Tėčio patirtis – panaši

Kad ir kaip keista, kad grėsmės akivaizdoje mergaitė ne skubėjo pas žmones, ne prašė pagalbos suaugusiųjų, bet bėgo nuo užpuoliko nuošaliomis vietomis, galvojo tik apie grėsmę, vejama vienintelės minties – surasti kelią namo.

Vaikas neskubėjo į mamos darbovietę pačiame miesto centre, ne lipo į autobusą, kur galėtų tikėtis žmonių pagalbos, bet spruko nuošaliais kiemais.

Tokį elgesį galėtų paaiškinti psichologai.

Mergaitės tėvas supranta dukrą. Pats būdamas dar 23-ejų patyrė išpuolį, kurio metu pasielgė nelogiškai. Tada netoli geležinkelio stoties jį užpuolė tuzinas jaunuolių.

Tuomet jis galėjo bėgti į policijos komisariato pusę, kuris tada veikė Priestočio gatvėje. Bet, užuot pasielgęs logiškai, jis pasuko į priešingą pusę, kur nebuvo žmonių, leidosi kuo toliau nuo grėsmės.

Penktadienio rytą mergaitės tėvai jautė begalinį dėkingumą klaipėdiečiams. Jie pajuto ne tik atjautą, bet ir sulaukė nepažįstamų žmonių pagalbos.

Žinia socialiniais tinklais plito žaibišku greičiu.

Būta net tokių žmonių, kurie naktį pabudę pamatė pranešimą apie dingusį vaiką, apsirengė, šoko į mašinas ir skubėjo padėti ieškoti.

Būta ir pranešimų apie neva pastebėtą mergaitę. Daugeliu atveju tai buvo netikslios žinios, bet žmonės jomis dalijosi nuoširdžiai, siekdami pagelbėti.

Turi labai daug klausimų

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas vakar po pietų teigė, kad objektyvios tiesos apie ketvirtadienio vakaro ir nakties įvykius pareigūnams nustatyti dar nepavyko.

Penktadienį pareigūnai dar negalėjo surengti tikros mergaitės apklausos, kurioje dalyvautų psichologas.

Tyrėjai dirbo ieškodami galimo nusikaltimo pėdsakų, žiūrėjo mieste įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kalbino nepilnametės drauges, su kuriomis ji bendravo prieš dingdama.

Laukiama teismo medicinos eksperto išvadų, ant vaiko rūbų bus ieškoma svetimų žmonių DNR pėdsakų.

Tikimasi, kad vaizdo įrašai padės nustatyti, ar vaiką tikrai sekė vyras, ar ji buvo minėtame kieme.

"Kol kas pasakyti, kad viskas buvo taip, o ne kitaip, sudėtinga, turint tiek žinių, kiek papasakojo mergaitė. Jos žodžiai kelia nerimą, todėl įvykis tiriamas labai rimtai, – tikino A.Motuzas. – Visu 100 procentų tikėti, kad kažkoks suaugęs žmogus ką nors blogo padarė mergaitei, dar nesiryžtame, bet ir netikėti vaiku neturime pagrindo."

Panašu, kad kol kas policininkai dar neturi viso įvykių vaizdo, norėtų daug ką pasiaiškinti, paprašyti vaiką patikslinti. Kol kas kai kurios pasakojimo detalės nesutampa.

Kol neatliktas detalesnis tyrimas, neturima atsakymo į visus klausimus, policijos viršininkas nenorėjo dėstyti kategoriškų išvadų.

Reikalauja jautrumo

Pasak A.Motuzo, įvykis – neeilinis. Galbūt mergaitė įvykius apibūdino ne visai teisingai, bet kas nors negero jai buvo atsitikę.

"Kai tiriame panašų įvykį, pirmiausia imamės blogiausių įvykių versijos. Tai, kas dabar užfiksuota, yra labai rimta. Gyvenime kartais nutinka visko, kartais būna sunku paaiškint, kaip tai atsitiko, bet dėliojami faktai tai patvirtina. Kol kas esame tokioje tyrimo stadijoje, kai galime patvirtinti: įvykis – rimtas, bet nei pakomentuoti, nei paaiškinti jo negalime, – kalbėjo apskrities policijos viršininkas. – Pareigūnams visada sakome, kad tokiais atvejais rūpintųsi nukentėjusiaisiais kaip savo vaikais. Kartais svetimas skausmas taip smarkiai neužgauna, bet reikia elgtis tiesiog žmogiškai. Mums dabar svarbiausia, kad mergaitė atsirado, kad ir kas būtų atsitikę."