PRASMINGI ŽODŽIAI NUDŽIUGINA

Nuostabu, kai vaikštinėdamas po paprastą mišką netikėtai randi užrašą su gražiu, dvasingu tekstu.

Antai Dumpių miške yra gero žmogaus įkasti rąstai su lenta, kurioje vokiečių filosofo Johanno Gottliebo Fichte žodžiai apie medžius: "Sodink medį, nors ir nežinai, kas kada nors jo šešėlyje šoks. Ir pagalvok, žmogau, tai tavo protėviai, tavęs nepažinę, tau pasodino."

Daug prasmingų žodžių mūsų laukia Tyrų pažintiniame take (netoli Drevernos), kurį įrengę geri žmonės pasistengė prisibelsti į mūsų sąmonę. Vienos žinios ant medžio pradžia: "Aš esu kaitra, šaltą žiemos naktį šildanti tavo širdį. Aš esu globėjiška paunksmė, sauganti tave nuo vasariškos saulės."

Paskaičius tai, kitaip pažiūri į mus supančią aplinką, kurioje esame ne tik šeimininkai, bet ir svečiai. O svečiuose reikia elgtis kultūringai.

Miškas – tai kone viskas

Anot gamtininkų, miškas nėra tik medžiai ir mediena. Miškas – tai oras, vanduo, dirvožemis, aplinka, klimato kaita, visa biologinė įvairovė: žvėrys, paukščiai, augalija.

Apsidairykime aplink

Iš viso Lietuvos miškuose auga 24 medžių rūšys. Iš jų dešimt yra labiau paplitusios ir sudaro medynus. Nors kraštas ir nedidelis, miškų rūšinė sudėtis labai skirtinga.

Rūšių išplitimui labiausiai įtakos turi dirvožemis. Rytų Lietuvos smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose išplitę pušynai, o Žemaitijos priemoliuose – eglynai. Lietuvos vidurio lygumose vyrauja lapuočiai, tarp jų auga ir kietieji lapuočiai – ąžuolai, uosiai ir klevai. Kiekvieno medžio rūšis gerai auga tik jai būdingose augavietėse, o nepalankiose skursta.

Pušynai susitelkę smėlio ir priesmėlio, eglynai – priemolių, ąžuolynai – molių, uosynai – humusinguose priemolio ir molio, beržynai – priemolių dirvožemiuose.