Net 90 proc. informacijos žmogus suvokia per regą, todėl regėjimas yra vienas svarbiausių pojūčių. Poilsio ir miego režimo nesilaikymas, žalingi įpročiai ir kitokie veiksniai silpnina regėjimą ir provokuoja regos sutrikimus. Yra alternatyvių ir labai įdomių būdų, kaip galime sau padėti stiprindami regėjimą. Vienas tokių – autostereograma.

Autostereograma – optinė 3D vaizdo, sudaryto iš horizontaliai pasikartojančio rašto su nedideliais pokyčiais (panašaus į tapetą ar kilimą), iliuzija. Žvelgiant į šį raštą iš tinkamo atstumo ir išlaikant žvilgsnį į tolį, pamatomas trimatis vaizdas. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad autostereogramos padeda stiprinti ir gerinti regėjimą.

Šį faktą patvirtina ir menininkė Loreta Roževičiūtė-Elksnė, kurios 3D autostereograma „Trimatė pasaka“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio II paveikslą iš triptiko „Pasaka“, eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

„Muziejuje iki šiol buvo organizuojamos dailės, šokio terapijos. Džiaugiamės pristatydami naujovę – autostereogramą – terapiją akims“, – pradėdama L. Roževičiūtės-Elksnės kūrinio pristatymo renginį sakė muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė, prisimindama pažinties su menininke istoriją. Menininkė pati atėjo į muziejų ir pristatė savo kūrybą – autostereogramas. „Menininkė prisipažino, kad labai nori sukurti darbą, inspiruotą M. K. Čiurlionio kūrybos. Matome, kaip puikiai jai tai pavyko“, – sakė D. Kamarauskienė.

Efektas: norint pamatyti tikrąjį stereogramos vaizdą, reikia nejudinant akių ir nemirksint žiūrėti kiaurai pro piešinį į tolį – tarsi žiūrėtumėte pro langą. Sulaukus, kol vaizdas susilies, nepametant žvilgsnio lėtai atsitraukti atgal. Netrukus vienos piešinio vietos pradės tolti, kitos – artėti. Vaizdas pasidarys tarsi stiklinis. Konkretus trimatis objektas iškils iš gilumos. / J. Mocevičiūtės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus nuotr.

L. Roževičiūtė-Elksnė prisipažino: muziejuje eksponuojama autostereograma buvo perpiešta net septynis kartus, o kūrimo procesas truko pusę metų.

Kūrėjos meistriškumas kuriant autostereogramas – 28-erių metų įdirbio rezultatas. Iš pradžių menininkei autostereogramos buvo tik hobis, o pagrindine veikla tapo prieš dešimtmetį, kai mylima menininkės močiutė pasidalijo teigiama savo patirtimi.

„Močiutei buvau padovanojusi keletą atvirukų su autostereogramomis, kurie kabojo prie televizoriaus. Po kurio laiko ji visiems pradėjo pasakoti, kad jos regėjimas pastebimai pagerėjo. Buvau girdėjusi, kad autostereogramos turi teigiamos įtakos akims, bet praktiškai nebuvau to išbandžiusi. Todėl pagerėjęs močiutės regėjimas labai nudžiugino ir nuo to laiko į autostereogramas pradėjau žiūrėti nebe kaip į hobį. Jos tapo pagrindine menine mano veikla. Močiutė įkvėpė mane atrasti savo kelią ir įkurti kūrybinę grupę „Vėjo rožė“, – gražia istorija pasidalijo L. Roževičiūtė-Elksnė.

Unikalus menininkės kelias paprastas nebuvo. Lietuvoje autostereogramos nepopuliarios, todėl, mokydamasi jų kūrimo paslapčių, L. Roževičiūtė-Elksnė žinių ieškojo kreipdamasi į kolegas iš užsienio. Deja, paslaptimis jie dalytis nenorėjo, todėl visko išmokti teko savarankiškai.

„Tą dešimtmetį, kai esu visiškai atsidavusi autostereogramų kūrimui, galiu įvardyti kaip didelių atradimų laikotarpį, į kurį vedė įdomus kelias. Prisipažinsiu, kad, žvelgdama atgal, džiaugiuosi, jog daug ko nežinojau, nes tai skatino atrasti autorines technikas“, – sakė menininkė.

Kūrėjos meistriškumas kuriant autostereogramas – 28-erių metų įdirbio rezultatas.

Žvelgiant į muziejuje eksponuojamą autostereogramą sužavi ne tik 3D efektas, kurį atradus žiūrovą apima nuostaba ir džiaugsmas. Šis kūrinys – iki šiol didžiausia autostereograma, kurią menininkei yra tekę sukurti.  1,42 x 2,30 m kūrinį sudaro smulkūs pasikartojantys objektai, sukurti naudojant kompiuterines programas.

„Autostereogramos kūrimo procesas vyksta trimis etapais: sukuriant eskizą, jį perkeliant į kompiuterį ir tobulinant skaitmeninėmis piešimo, grafikos, tapybos technikomis, galiausiai, sumodeliuojant 3D grafinį vaizdą“, – atskleidė L. Roževičiūtė-Elksnė

Pradėdama kurti ji sako būnanti labai susikoncentravusi, atidi ir įsitraukusi į procesą, aiškiai žino proceso etapus. „Detalės, kurios sudaro autostereogramą, yra priklausomos vienos nuo kitų, todėl vienoje iš darbo kompozicijos dalių padarius klaidą ir pastebėjus per vėlai, gali tekti it tekstilininkei, audžiančiai kilimą, išardyti pusę kūrinio. Tačiau kai kūrybos procese ima ryškėti vaizdas, apima nuoširdus džiaugsmas, todėl niekada, prieš pradėdama naują kūrinį, negalvoju, koks ilgas ir nelengvas procesas manęs laukia“, – pasakojo menininkė.

L. Roževičiūtės-Elksnės sukurta autostereograma suteikia galimybę į M. K. Čiurlionio kūrybą pažvelgti naujai. Kaip rašoma kūrinio anotacijoje, stebėdamas aktyvų autostereogramos raštą ir pasinerdamas į „Trimatės pasakos“ gelmes, žiūrovas yra raginamas patirti ir vidinės muzikos garsus, sukurdamas savą jų interpretaciją.

„Savo kūryba M. K. Čiurlionis žiūrovams atvėrė ir parodė kitą pasaulį. Žiūrėjimas į autostereogramą taip pat atveria naujų (pa)matymo galimybių, kurias kiekvienas žiūrovas skatinamas atrasti“, – sakė L. Roževičiūtė-Elksnė.