Žiemos gražuolė – taip vadinamas tikrų tikriausias rododendras, tik telpantis net ant palangės ir namuose derantis prie bet kokio interjero. Ne be reikalo elegantiškais žiedais džiuginančios azalijos ant stiebo, primenančios mažyčius medelius, Lietuvoje yra populiarios ir mėgstamos.

Baltais, švelniai rausvais ar sodriai rožiniais žiedais apsipilančios azalijos ant stiebo turėtų būti prižiūrimos taip pat, kaip ir bet kuri kita vazoninė azalija. Pasak gėlių žinovės Vestos Paukštelo, iš pirmo žvilgsnio azalijos ant stiebo gali pasirodyti gana reiklios, tačiau perprasti šių augalų charakterį nėra sudėtinga – pakaks įsiminti kelias taisykles, ir gražuolės puoš namus žiedais net už lango esant darganai.

„Pirmasis veiksmas svarbus dar parduotuvėje. Perkant verta atkreipti dėmesį į bendrą augalo būklę – patikrinkite lapus, pumpurus ir žiedus. Rinkitės azaliją tamsiai žaliais, blizgančiais lapais, be dėmių ir pakitimų. Jei, be išsivysčiusių žiedų, augalas turi ir daug pumpurų, tuomet žydės daug savaičių. Žinoma, jeigu namuose jį tinkamai prižiūrėsite. Svarbiausia – žinoti, kokią vietą pasirinkti, kada laistyti ir kada genėti“, – pasakoja ekspertė.

Vieta namuose. Nestatykite azalijų ant saulėtos palangės. Parinkite jai vėsesnę vietą, kur šviesa būtų išsklaidyta, pavyzdžiui, prie dienine užuolaida uždengto lango. Žiemą – pietinio, o vasarą ir pavasarį – ant šiaurinio arba rytinio. Tiesioginiuose saulės spinduliuose azalija gali džiūti, o esant per daug pavėsio – prastai žydėti. Atšilus azaliją ant stiebo galite išnešti į balkoną ar sodą, tik žiūrėkite, kad ten jos taip pat nepasiektų ryškūs saulės spinduliai. Taip pat svarbu, kad augalas nestovėtų ant skersvėjo.

Temperatūra. Idealiu atveju azaliją ant stiebo reikėtų laikyti 15–18 °C. Jeigu namuose šilčiau, bent jau laikykite ją toliau nuo radiatorių, nestatykite ant šildomų grindų.

Laistymas. Kol azalija džiugina savo žiedais, jos žemė vazone turi būti nuolat šiek tiek drėgna. Čia, kaip ir su dažnomis kitomis gėlėmis, svarbu balansas. Gausiai perliejant gali imti pūti jos šaknys, o trūkstant vandens – ims vysti. Jeigu palaistyti pamiršote, galite vazoną įstatyti valandai į dubenį su vandeniu, kad sudrėktų žemė. Laistyti rekomenduojama minkštu, pvz., virintu kambario temperatūros vandeniu. Venkite drėkinti žiedus – žiedlapiai sulips ir neteks grožio.

Tręšimas. Vazonines azalijas tręšti verta kas dvi tris savaites. Tam tinka azalijoms, žydintiems augalams arba erikiniams augalams skirtos trąšos. Šią procedūrą reikia atlikti palaisčius augalą, bet ne kai žemė sausa.

Genėjimas. Žydėjimo metu atidžiau prižiūrėkite augalą ir pašalinkite jau sudžiūvusius žiedynus. Taip azalija iškart atrodys gražiau ir turės daugiau jėgų dar esamiems žiedynams. Po žydėjimo reikėtų šiek tiek pagenėti – išsikišusius ūglius sutrumpinkite 2–3 cm, kad augalas įgautų tvarkingą apvalią ar sferinę formą. Azalijų apatinės šakos auga stipriau nei viršutinės, todėl jas reikia genėti stipriau, nei esančias viršūnėje.

Po žydėjimo. Pasibaigus žydėjimui, azalijai reikėtų poilsio. Perkelkite ją į vėsią patalpą, mažiau laistykite, o vėlyvą pavasarį pastatykite sode arba balkone. Rugsėjo pradžioje azaliją vėl perkelkite į vėsią patalpą (8–10 °C), o kai pasirodys žiediniai pumpurai, galite ją įnešti į kambarį. Netrukus vėl galėsite džiaugtis gausiu žydėjimu.

Persodinimas. Jaunus augalus geriausia persodinti kasmet, senesnius – kas dvejus trejus metus. Tai darykite pavasarį, pakeisdami vazoną kiek didesniu. Geriausia naudoti specialų azalijoms skirtą dirvožemį, kuriame yra daug rūgščių durpių (pH 4,5–5,5) ir gausu humuso. Kad apsaugotumėte šaknis nuo puvimo, dugne įberkite kelių centimetrų drenažo sluoksnį (keramzitą, akmenukus ir pan.).