„Visi jūs, esantys čia, visi lietuviai esate mūsų broliai ir seserys. Nuo karo pradžios padarėte tiek daug, padedate mums artėti pergalės link. Dėkoju už buvimą kartu, už jūsų didelę širdį“, – vakar vakare 100 Lietuvos kino kūrėjų bendro dokumentinio filmo „Laiškas Ukrainai“ išankstinėje premjeroje kalbėjo Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Viktoras Hamockis. Savo kalbą jis baigė lietuviškai: „Kartu – iki pergalės!“

Filmas apie Lietuvos pagalbą Ukrainai pristatytas Baltijos šalių vienybės – Baltijos kelio atminties dieną. „Apie vienybę kalba ir šis filmas, – apie kino kūrėjų ir lietuvių vienybę“, – sakė premjerą vedęs Lietuvos radijo žurnalistas Marius Eidukonis.

„Laišką Ukrainai“ kino kūrėjai parašė iš įvairių įvykių – iniciatyvų, protestų, paramos akcijų, misijų Ukrainoje ir pagalbos ukrainiečiams istorijų Lietuvoje. Filmo veikėjai – verslininkai, menininkai, medikai, visuomenės veikėjai, žinomi nuomonės formuotojai ir visuomenės nariai, aktyviai palaikantys Ukrainą.

Filmas pasakoja apie siaubingus karo pabėgėlių išgyvenimus, jų keliones į Lietuvą, nevyriausybinių organizacijų pagalbą ir Lietuvos gyventojų paramą – maistu, daiktais, namų šiluma ir bendryste. Politikų kalbų čia mažai, kur kas daugiau žmogaus ryšio su žmogumi.

J. Stankevičiūtės nuotr.

Nuo 2022 metų kovo 22 dienos, kai filmo sumanytojas, kino režisierius Vytautas Puidokas savo fotoaparatu pradėjo fiksuoti savanorių veiklą, Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje nufilmuota daugiau nei 100 valandų.

„Mes turime balsą, tad kalbėkime, taip filme sako viena iš mūsų herojų. Mūsų filmas yra svarbių įvykių veidrodis, tikiuosi, jis liks dokumentu, primenančiu apie sunkų, ypatingą ir kartu emocionaliai gražų laiką“, – premjeroje sakė V. Puidokas, pridūręs, kad kino kūrėjai taip pat norėjo dalyvauti solidarumo akcijoje, prisidėti prie pagalbos Ukrainai, todėl už filmą surinkti pinigai skiriami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektui „Vienybė težydi“.

Mūsų filmas yra svarbių įvykių veidrodis, tikiuosi, jis liks dokumentu, primenančiu apie sunkų, ypatingą ir kartu emocionaliai gražų laiką.

 

Po filmo peržiūros pasikalbėti su žiūrovais likęs vienas iš filmo herojų Olegas Šurajevas kalbėjo apie tai, kad reflektuoti ir daryti išvadas yra gerokai per anksti – karo procesai dar vyksta. „Moralu ir sąžininga refleksijas pasilikti sau, kiekviena karo diena keičia daugybę dalykų, turime tam ruoštis. Kai kas, kas parodyta filme, yra moraliai pasenę, turime būti atviri informacijai ir su tokia pat energija kaip ir karo pradžioje, bet jau turėdami patirties dirbti toliau, padėti Ukrainai“, – sakė O. Šurajevas.

Istorikė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigė, kad filmas sugrąžino jausmus ir prisiminimus. „Nesinori sakyti, kad pagalbos Ukrainai fronte mus apėmęs nuovargis, greičiau pripratimas prie karo žinių, filmas sugrąžina pirmųjų dienų emociją ir užsidegimą. Nors statistika teigia, kad 60 procentų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių jau dirba, pagalbos vis dar reikia, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms – daugiavaikėms mamoms, neįgaliesiems, seneliams.“

S. Rickevičiaus nuotr.

Aktorė, visuomenininkė Vilma Raubaitė įsitikinusi, kad filme užfiksuotos meninės protesto akcijos pirmosiomis karo dienomis buvo žmogiška, pilietinė reakcija į tai, kas vyksta. Šiandien pagalba Ukrainai įgavusi kitus būdus ir formas.

Bendras Lietuvos kino kūrėjų dokumentinis filmas „Laiškas Ukrainai“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugpjūčio 25 dienos. Tai – daugiau nei filmas, tai dar vienas mūsų bendrystės įrodymas. Ateik į filmą, nupirk bilietą draugui – surinktus pinigus kūrėjai skiria Lietuvos Raudonojo Kryžiaus projektui „Vienybė težydi“.

Filmo anonsas čia. 

Lėšas projektui aukoti galima čia.