Ar galite įsivaizduoti filmą „Titanikas“ be Celin Dion dainos? „Armagedoną“ be „Aerosmith“? Vargu. Tad nors kinas daugeliui pirmiausia asocijuojasi su vaizdu, dažnai nelieka nepastebėtas ir garso takelis.

Nors atrodo, kad kino filmuose svarbiausia – vaizdas, būtent garso takeliai dažnai tampa jų vizitine kortele. Prieš pasirodant naujiems Džeimso Bondo serijos filmams, nemažiau už filmo siužetą jaudina, kas atliks pagrindinę dainą.

„Žmogus šį pasaulį pradeda pažinti pirmiausiai per garsą, kai kūdikis dar vystosi įsčiose, visa, ką jis suvokia apie pasaulį, supranta tai per garsą. Žmogus per garsą girdi, kas aplinkui jį, todėl ir kine, kai žiūrime filmus, per garsą suprantame pagrindinę emociją“, – paaiškina  kino muzikos kompozitorius dr. Titas Petrikis.

Pasak kompozitoriaus Antano Kučinsko, muzika ne tik padeda suprasti emocijas, bet ir jas sustiprina, suteikia rodomiems vaizdams papildomų prasmių, padeda atskleisti veikėjų charakterį.

„Kaip bebūtų keista, nors vaizdas yra toks objektyvus dalykas, kuriuo mes tikime, bet kai išgirstame kažkokį garsą kine, jį suvokiame greičiau ir juo labiau tikine. Pavyzdžiui, jūs rodote mane – skamba viena muzika, bet jeigu rodant mane skambėtų visiškai dramatiška muzika, ta muzika tarytum parodytų mano vidinį pasaulį, kas aš esu iš tikrųjų“, – mąsto LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas, kompozitorius prof. A. Kučinskas.