Rusijai pareiškus apie susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto pabaigą, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad visa atsakomybė už šį žingsnį tenka būtent Maskvai.

„Deja, tai dar vienas pavyzdys, kuomet Kremliaus režimas demonstruoja savo tikrąjį veidą. Žinoma, tuo pat metu mėgindamas paskleisti dūmų uždangą ir sakyti, kad visi kalti, bet tikrai ne aš. O iš tikrųjų tai yra vieno iš alternatyvaus grūdų tiekimo į pasaulinę rinką kanalo uždarymas ir jo uždarymas yra visiška Rusijos atsakomybė“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi. Šį pareiškimą pasmerkė Vakarų šalių atstovai, tuo metu Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) išreiškė viltį, kad pirmadienį baigianti galioti susitarimą pavyks pratęsti.

G. Nausėda savo ruožtu paragino Rusiją atstatyti maisto produktų tiekimą bei tvirtino, kad jei susitarimas nutrūks, eksportui bus ieškoma alternatyvų Baltijos jūroje.

Deja, tai dar vienas pavyzdys, kuomet Kremliaus režimas demonstruoja savo tikrąjį veidą.

„Raginu Rusiją šį klausimą spręsti taip, kad neturtingų šalių žmonių poreikis maisto produktams būtų patenkintas. Nors labai keista kartais klausytis, kuomet agresorius, žudantis žmones ir vaikus, apeliuoja į kažkokius aukštesnės prabos dalykus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Jeigu vis dėlto lieka dar kažkokie sąžinės trupiniai, kad vis dėlto maisto produktų tiekimas šiuo kanalu būtų atstatytas. Mes savo ruožtu darysime, kad ir kiti, alternatyvūs, kanalai, tarp jų – ir per Baltijos jūros uostus, būtų atviri Ukrainai, tikiuosi, kad šis kanalas taip pat bus pakankamai rimtas“, – sakė prezidentas.

Mato progą ES balsui Lotynų Amerikoje

Jis kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pirmadienį ir antradienį dalyvauja susitikime su Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono valstybių vadovais.

G. Nausėda susitikimą sako matantis kaip „puikią progą su savo partneriais kalbėti apie tai, kad Rusija pradėjo šitą kruviną agresiją Ukrainą“, be kita ko, sukėlusią ir grūdų bei maisto stygiaus problemą, ir kad būtent Maskvos veiksmai, o ne Europos Sąjungos arba kitų valstybių sankcijos lėmė arba gali  lemti maisto produktų trūkumą neturtingose pasaulio šalyse.

„Tai, manau, kad tikrai yra puiki proga prie vieno didelio stalo kalbėti atvirai ir pabandyti pasiekti, kad pozicijos supanašėtų“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda taip pat tvirtino, kad „negali atmesti galimybės“, jog dalis regiono valstybių vadovų gali kelti klausimą ir dėl ES sankcijų baltarusiškoms trąšoms švelninimo.

„Bet Lietuvos pozicija yra pakankamai aiški: mes turime Baltarusijai ne lengvinti sankcijų naštą, ne galvoti visokiausias išimtis, o atvirkščiai – didinti sankcijų naštą. Kadangi tai, ką matome Baltarusijoje, yra visiškai nepateisinama ir tai yra tolesnis įtampos regione didinimas. Todėl mūsų pozicija aiški: neturi būti jokių nukrypimų, jokių išimčių (...). Mano atsakas į tokius raginimus (švelninti sankcijas – BNS) bus vienareikšmis“, – sakė G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad raginimai pritaikyti išimtis Baltarusijai kartais grindžiami „visiškai klaidingomis prielaidomis“, pavyzdžiui, trąšų trūkumu Afrikoje, nors, anot jo, žinoma, kad dalis šio žemyno didžiųjų gamintojų trąšas eksportuoja į Lotynų Ameriką.

Anot G. Nausėdos, dar vienas susitikimo tikslas yra ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. Tačiau, pasak jo, santykiai su Lotynų Amerikos ir Karybų jūros regiono šalimis „yra labai fragmentuoti“, todėl ragino stiprinti diplomatinius ryšius su regionu.

„Norint, kad jie (santykiai – BNS) įgytų naują dinamiką arba pagreitį, turbūt, reikėtų pradėti galvoti ir apie diplomatinių atstovybių atnaujinimą, nes šiuo metu, deja, pasigirti savo diplomatinėmis atstovybėmis būtent šiame pasaulio krašte mes negalime“, – sakė šalies vadovas.