Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų.

Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

„Nuo rytojaus grūdai, vežami (į pasaulio rinkas) tranzitu per Lietuvą, bus tikrinami Lietuvos uoste, o ne Lenkijos ir Ukrainos pasienyje“, – žurnalistams sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas.

Kaip pažymi Lenkijos radijas, po antradienio rytą įvykusio virtualaus susitikimo su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministru Mykola Solskiu ir Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku R. Telusas sakė, kad tai yra „geras dalykas kuriant šį tranzitą, kuriant šį solidarumo koridorių, kurį mes, kaip Lenkija, sukūrėme Europoje“.

Ukrainos eksportuojami grūdai turėtų būti tranzitu gabenami per Europos Sąjungą, visų pirma į Afriką ir Artimuosius Rytus, nes tradiciniai Juodosios jūros keliai dėl Rusijos invazijos yra blokuoti.

Tačiau grūdai dėl logistikos problemų kaupėsi Vidurio Europoje ir skatino kainų vietos rinkose smukimą, todėl kelios šalys paskelbė importo embargą, kurį laikinai patvirtino Briuselis.

Rugsėjo 15 dieną Lenkija kartu su Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad pratęs embargą, nors Europos Komisija nusprendė, kad apribojimai turi būti atšaukti.

Dėl šio klausimo tarp sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas, o Kyjivas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pateikė skundą.

Šį mėnesį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai. Jos dešiniųjų vyriausybė turi didelę paramą žemės ūkio regionuose ir grūdų importo draudimą pristatė kaip Lenkijos ūkininkų apsaugą.

Nuo rytojaus grūdai, vežami (į pasaulio rinkas) tranzitu per Lietuvą, bus tikrinami Lietuvos uoste, o ne Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba anksčiau sakė, kad grūdų klausimas galiausiai bus išspręstas, tačiau perspėjo, kad įtampos augimas neįgautų ilgalaikių pasekmių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį mėnesį sakė, kad Lenkija pritaria Lietuvos iniciatyvai perkelti ukrainietiškų grūdų eksporto procedūras nuo Ukrainos-Lenkijos pasienio į Klaipėdą ar kitus Baltijos šalių uostus, tačiau tam įgyvendinti reikia laiko.

Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis, Marius Skuodis bei K. Navickas liepą bendru laišku paragino Europos Komisiją stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Lietuva siūlė kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios tarptautinėje arenoje izoliuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar turi palaikymą keliose Afrikos šalyse.

„Šiandien ši partnerystė yra konstruktyvi, užtikrinta ir nukreipta į ateitį“, – Kremliaus interneto svetainėje rašė V. Putinas.

Sankt Peterburge, jo gimtajame mieste, vyksiančiame susitikime laukiama kelių Afrikos vadovų, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą (Sirilą Ramafosą).

Šis viršūnių susitikimas yra antrasis tokio pobūdžio po 2019 metais Sočyje, Rusijos pietuose, įvykusio inauguracinio susitikimo.

V. Putinas su Afrikos šalių vadovais aptars ir Ukrainos klausimą, antradienį pranešė Kremlius.

„Liepos 28 dieną numatyti Vladimiro Putino darbo pietūs su Afrikos valstybių vadovų grupe Ukrainos klausimais“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Pagrindė darbotvarkės tema – susitarimo, pagal kurį buvo leidžiamas ukrainietiškų grūdų eksportas per Juodąją jūrą į pasaulio rinkas, įskaitant Afriką, pabaiga. Šį mėnesį Rusija pasitraukė iš sandorio, teigdama, kad nebuvo laikomasi pažado leisti rusiškų produktų eksportą.

Per metus pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo išgabenta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti maisto trūkumo.

Pastarosiomis dienomis Maskva stengėsi nuraminti Afrikos partnerius, sakydama, kad supranta jų susirūpinimą šiuo klausimu. Kremlius netgi pareiškė, kad yra pasirengęs nemokamai eksportuoti grūdus į tas Afrikos šalis, kurioms jų reikia.

V. Putinas yra sakęs, kad Maskva galėtų grįžti prie susitarimo, bet tik tuo atveju, jei bus visiškai įgyvendinta jo dalis dėl rusiškų grūdų ir trąšų eksporto.

Siūlo paramą prieš Vakarus

Stiprinti diplomatinius ir saugumo ryšius su Afrika Rusija siekia nuo puolimo Ukrainoje pradžios.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiais metais jau du kartus lankėsi šiame žemyne ir bandė patraukti lyderius į Maskvos pusę, pabrėždamas Rusijos paramą prieš, jo žodžiais, Vakarų imperializmą.

Ekspertai teigia, kad Rusijos siekis didinti įtaką Afrikoje daugiausia pasireiškia įvairiomis saugumo sutartimis ir pagalba socialinių tinklų kampanijoms.

Rusijos karinė samdinių grupuotė „Wagner“ yra viena svarbiausių veikėjų Afrikos saugumo srityje, tačiau praėjusį mėnesį nepavykęs jos maištas prieš Rusijos kariuomenės vadovybę sukėlė abejonių dėl grupuotės operacijų žemyne ateities.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apkaltino Maskvą siekiant Afrikos destabilizacijos – Rusija šį kaltinimą greitai atmetė ir savo ruožtu atkreipė dėmesį į Prancūzijos kolonijinę praeitį.

„Rusija plėtoja draugiškus, konstruktyvius, abipuse pagarba grindžiamus santykius“, – anksčiau sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Afrikos lyderiai savo ruožtu siekia didesnio vaidmens diplomatijoje, susijusioje su karu Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Maskvoje ir Kyjive lankėsi Afrikos šalių vadovų delegacija, kuri ragino abi puses nutraukti karo veiksmus, tačiau ši iniciatyva buvo mažai veiksminga.

Aukščiausiojo lygio susitikimas Sankt Peterburge įvyks likus mėnesiui iki Johanesburge vyksiančio BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir PAR – viršūnių susitikimo.

PAR pareiškė, kad V. Putinas, kuriam dėl jo veiksmų Ukrainoje išduotas tarptautinis arešto orderis, asmeniškai nedalyvaus.

„Tai yra suvereni šių valstybių teisė, ir vargu, ar mes čia turime ką nors vertinti. Mums labai svarbu, kad įvairūs tiekimo kanalai nebūtų naudojami Kyjivo režimo kariniams tikslams ir teroristiniams išpuoliams mūsų teritorijoje vykdyti. Mes ir toliau su tuo kovosime“, – sakė D. Peskovas.

Taip jis kalbėjo paprašytas pakomentuoti Lietuvos raginimą Europos Komisijai stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Laišką su tokiu raginimu eurokomisarams išsiuntė Lietuvos užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai.

Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių uostų infrastruktūra leistų krauti apie 25 mln. tonų grūdų per metus.

Laiške teigiama, kad siekiant sklandesnio Ukrainos grūdų eksporto per Baltijos šalių uostos į juos turėtų būti perkeltos muitinės procedūros, šiuo metu atliekamos Lenkijos – Ukrainos pasienyje.

Rusija iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto pasitraukė praėjusią savaitę.

Pernai Ukrainoje prasidėjus plataus masto Maskvos invazijai ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami per kitas ES šalis.

Britų žvalgyba teigia, kad per šias atakas buvo panaudota neįprastai daug raketų Ch-22. Šie 5,5 tonos sveriantys ginklai sukurti naikinti lėktuvnešiams.

Pranešime socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad buvo padaryta žala kelioms grūdų talpykloms į pietus nuo Odesos esančiame Čornomorsko uoste bei istoriniam miesto centrui.

Pirmadienį Rusija dronais atakavo Dunojaus upės uostus, esančius maždaug už 200 metrų nuo Rumunijos sienos, pažymi žvalgyba.

„Nuo 2022-ųjų rugpjūčio iki šių metų birželio, kai galiojo Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Rusija iš esmės buvo susilaikiusi nuo smūgių pietiniuose uostuose esančiai civilinei infrastruktūrai. Kadangi Rusija neatnaujino susitarimo, Kremlius greičiausiai jaučiasi mažiau politiškai suvaržytas ir bando smogti taikiniams Odesoje, nes mano, kad Ukraina šiose vietovėse saugo karines priemones“, – sakoma pranešime.

Netrukus po to, kai pasitraukė iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

Kremlius taip pat paskelbė, kad tam tikri rajonai „Juodosios jūros tarptautinių vandenų šiaurės vakarų ir pietryčių dalyse yra laikinai pavojingi plaukioti“, tiksliai nenurodydamas tų rajonų ribų.

Kremlius įspėjo, kad rizikinga nustatyti laivybos kelius Juodojoje jūroje nedalyvaujant Maskvai.

Kyjivas sakė, kad yra pasirengęs tęsti grūdų eksportą per savo pietinius uostus, nors Rusija ir pasitraukė iš susitarimo.

„Rusų teroristai tyčia taikėsi į grūdų susitarimo infrastruktūrą ir kiekviena rusų ataka yra smūgis ne tik Ukrainai, bet ir visiems tiems pasaulyje, kas nori normalaus ir saugaus gyvenimo“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.

„Deja, tai dar vienas pavyzdys, kuomet Kremliaus režimas demonstruoja savo tikrąjį veidą. Žinoma, tuo pat metu mėgindamas paskleisti dūmų uždangą ir sakyti, kad visi kalti, bet tikrai ne aš. O iš tikrųjų tai yra vieno iš alternatyvaus grūdų tiekimo į pasaulinę rinką kanalo uždarymas ir jo uždarymas yra visiška Rusijos atsakomybė“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi. Šį pareiškimą pasmerkė Vakarų šalių atstovai, tuo metu Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) išreiškė viltį, kad pirmadienį baigianti galioti susitarimą pavyks pratęsti.

G. Nausėda savo ruožtu paragino Rusiją atstatyti maisto produktų tiekimą bei tvirtino, kad jei susitarimas nutrūks, eksportui bus ieškoma alternatyvų Baltijos jūroje.

Deja, tai dar vienas pavyzdys, kuomet Kremliaus režimas demonstruoja savo tikrąjį veidą.

„Raginu Rusiją šį klausimą spręsti taip, kad neturtingų šalių žmonių poreikis maisto produktams būtų patenkintas. Nors labai keista kartais klausytis, kuomet agresorius, žudantis žmones ir vaikus, apeliuoja į kažkokius aukštesnės prabos dalykus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Jeigu vis dėlto lieka dar kažkokie sąžinės trupiniai, kad vis dėlto maisto produktų tiekimas šiuo kanalu būtų atstatytas. Mes savo ruožtu darysime, kad ir kiti, alternatyvūs, kanalai, tarp jų – ir per Baltijos jūros uostus, būtų atviri Ukrainai, tikiuosi, kad šis kanalas taip pat bus pakankamai rimtas“, – sakė prezidentas.

Mato progą ES balsui Lotynų Amerikoje

Jis kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pirmadienį ir antradienį dalyvauja susitikime su Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono valstybių vadovais.

G. Nausėda susitikimą sako matantis kaip „puikią progą su savo partneriais kalbėti apie tai, kad Rusija pradėjo šitą kruviną agresiją Ukrainą“, be kita ko, sukėlusią ir grūdų bei maisto stygiaus problemą, ir kad būtent Maskvos veiksmai, o ne Europos Sąjungos arba kitų valstybių sankcijos lėmė arba gali  lemti maisto produktų trūkumą neturtingose pasaulio šalyse.

„Tai, manau, kad tikrai yra puiki proga prie vieno didelio stalo kalbėti atvirai ir pabandyti pasiekti, kad pozicijos supanašėtų“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda taip pat tvirtino, kad „negali atmesti galimybės“, jog dalis regiono valstybių vadovų gali kelti klausimą ir dėl ES sankcijų baltarusiškoms trąšoms švelninimo.

„Bet Lietuvos pozicija yra pakankamai aiški: mes turime Baltarusijai ne lengvinti sankcijų naštą, ne galvoti visokiausias išimtis, o atvirkščiai – didinti sankcijų naštą. Kadangi tai, ką matome Baltarusijoje, yra visiškai nepateisinama ir tai yra tolesnis įtampos regione didinimas. Todėl mūsų pozicija aiški: neturi būti jokių nukrypimų, jokių išimčių (...). Mano atsakas į tokius raginimus (švelninti sankcijas – BNS) bus vienareikšmis“, – sakė G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad raginimai pritaikyti išimtis Baltarusijai kartais grindžiami „visiškai klaidingomis prielaidomis“, pavyzdžiui, trąšų trūkumu Afrikoje, nors, anot jo, žinoma, kad dalis šio žemyno didžiųjų gamintojų trąšas eksportuoja į Lotynų Ameriką.

Anot G. Nausėdos, dar vienas susitikimo tikslas yra ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. Tačiau, pasak jo, santykiai su Lotynų Amerikos ir Karybų jūros regiono šalimis „yra labai fragmentuoti“, todėl ragino stiprinti diplomatinius ryšius su regionu.

„Norint, kad jie (santykiai – BNS) įgytų naują dinamiką arba pagreitį, turbūt, reikėtų pradėti galvoti ir apie diplomatinių atstovybių atnaujinimą, nes šiuo metu, deja, pasigirti savo diplomatinėmis atstovybėmis būtent šiame pasaulio krašte mes negalime“, – sakė šalies vadovas.