LENKIJA SVARSTO LIETUVIUS NACIONALISTUS PRILYGINTI VOKIEČIŲ NACIAMS

Lietuvos diplomatai nerimauja dėl Lenkijos parlamente svarstomų pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, ketvirtadienį pranešė laikraštis „Lietuvos rytas“.

Įstatymo projektui pateikta formuluotė, kad be komunizmo „kita totalitarine santvarka laikomi fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Anot dienraščio, Lietuvos ambasadorius Varšuvoje dėl to išsiuntė laišką Prezidentūrai, Seimui ir kelioms ministerijoms. Jis nuogąstauja, kad įstatymas sudarytų prielaidas nugriauti lietuviams skirtus paminklus.

Kausimas išbrauktas iš darbotvarkės

Iš Lenkijos parlamento posėdžio darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina.

„Žinome, kad toks klausimas buvo ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje, bet jis nebebus svarstomas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

Pagal Lenkijos parlamente registruotą siūlymą be komunizmo kita totalitarine santvarka būtų laikomi „fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Rezoliuciją inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa (Jacekas Kužempa). Jis yra pirmą kadenciją Seime dirbantis partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys, edukologijos ir sociologijos mokslų daktaras, buvęs žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) visuomeninio judėjimo koordinatorius.

Kiltų pavojus lietuviškiems paminklams

Lietuvos politikai akibrokštu vadina Lenkijos politikų svarstomą įstatymo pataisą, kuria „lietuviškas nacionalizmas“ prilyginamas totalitarinei santvarkai. Anot jų, ją priėmus kaimyninėje šalyje gali būti pradėti griauti su Lietuva susiję paminklai.

„Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina. Tai vos ne jų mąstymo tradicija. Jie gyvena lyg apsuptoje tvirtovėje ir, natūralu, mato kitų nacionalizmus, bet savo nacionalizmo nemato“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, priėmus minėtą pataisą, kiltų grėsmė visiems Lenkijoje esantiems su Lietuva susijusiems atminties ženklams.

„Ką reiškia paminklas Antanui Baranauskui? Atsiras kuris interpretuos, kad čia yra lietuviško nacionalizmo propaganda ir reikia nuimti, A.Baranauską iš Seinų krašto istorinės atminties išbraukti. Prasidės manipuliacijos tam tikrais dalykais“, – sakė Lietuvos parlamentaras.

„Manau, kad gali atsirasti tokių interpretuotojų, kad bet koks lietuviškas simbolis bus traktuojamas kaip propaganda“, – teigė jis.

Jam pritarė ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Tiesą sakant, Lenkijoje ne visi su tuo sutinka. Matėme Lenkijos Generalinės prokuratūros vertinimą, kuris iš esmės nepritaria tam. Generalinės prokuratūros žmonės supranta, kad tos įstatymas gali turėti pasekmių. Galbūt kokius nors paminklus reikės nugriauti ar lenteles nuplėšti. Jie supranta, kad jiems reikės tą vykdyti“, – sakė jis.

Pagal Lenkijoje svarstomas įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas, totalitarine santvarka būtų laikomi, „ypač fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Pasak Lietuvos parlamentarų, jeigu toks projektas būtų toliau svarstomas Lenkijos Seime, Lietuva turėtų atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms iš Varšuvos.

„Jeigu tai lieka darbotvarkėje ir eina į priekį, aišku, mažiausiai ką galime padaryti – ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms“, – teigė L.Kasčiūnas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

„Jeigu būtų šita pataisa, šis įstatymas priiminėjamas, mes tokiu atveju turbūt turėtume išsikviesti savo ambasadorių, atšaukti jį konsultacijoms, kaip vertinti tokius dalykus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Pasak G.Kirkilo, Lietuva diplomatiniais kanalais jau išreiškė susirūpinimą.

„Ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms yra vienas iš būdų išreikšti savo nepasitenkinimą. Tai, aišku, gana stiprus žingsnis, taip draugiškos Europos Sąjungos ir NATO šalys labai retai tokius žingsnius naudoja. Kita vertus, draugiškos NATO ir ES šalys viena kitos atžvilgiu tokių istorinių vertinimų neteikia. Tai ar užsienio reikalų ministras tą padarys, aš nežinau, tai vienas iš galimų žingsnių“, – teigė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.

Jo vertinimu, politikai neturėtų kištis į praeities vertinimą, tai reikėtų palikti mokslininkams.

„Tiesiog neeuropietiška, man taip atrodo“, – teigė jis.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Egidijus Vareikis siūlo nesureikšminti lenkų iniciatyvos.

„Man atrodo, reikia palaukti sprendimo. Kad tokia diskusija gali įvykti, ji vyksta, niekur nedingsi, mes irgi labai dažnai svarstome lenkišką šovinizmą ir panašiai. Dabartinė Lietuvos Respublika, kaip suprantu, ten nėra smerkiama, kalbama apie tokį reiškinį kaip lietuviškas nacionalizmas“, – BNS sakė valdančiosios frakcijos atstovas.

Kita vertus, jis pripažino, kad minėtų pataisų svarstymas negerina Lietuvos ir Lenkijos santykių.

„Kad tokia diskusija vyksta, aišku, nieko gero mums ir mūsų santykiams, bet tai demokratijos raidos dalis, negali uždrausti žmonėms turėti tam tikras nuomones, nors kartais nuomonės skaudina, nors ne visada jos teisingos“, – svarstė E.Vareikis.

Jo frakcijos kolega R.Karbauskis įsitikinęs, kad Lenkijos parlamentas minėtų pataisų nepriims.

„Manau, kad tai buvo kažkokia individuali iniciatyva, nes kiek suprantu, ir Lenkijos, ir Lietuvos Seimai yra suinteresuoti gerinti santykius. Kiek turiu informacijos, tai yra, matyt, tiesiog nesusipratimas. (...) Manau, kad niekada mes ir nesulauksime to, kaip fakto“, – teigė jis.

Nesusipratimas – išspręstas

Nesusipratimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, Lenkijos parlamente išspręstas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Parlamentuose gimsta įvairios idėjos, mūsų parlamentuose taip pat, kaip ir tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad tas nesusipratimas bus išspręstas, taip ir įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje sakė L.Linkevičius.

Klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, išbrauktas iš Lenkijos parlamento ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. L.Linkevičius sakė turintis patikinimą iš Lenkijos, kad ši pataisa į darbotvarkę nebegrįš, nors pats projektas dėl totalitarinių režimų bus svarstomas toliau.

„Mūsų ambasadorius šiandien buvo susitikęs su vicemaršalka Terleckiu Varšuvoj, pats tas įstatymas nukreiptas prieš totalitarizmo paminklu, ir jis toliau bus svarstomas, bet šitos pataisos, kurios įnešė sumaištį, yra netinkamos, tas buvo pripažinta ir pasakyta, kad šitas klausimas uždarytas, todėl manau, kad toliau interpretuoti ir neverta“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad siūlymas buvo vieno asmens iniciatyva. „Tai vieno parlamentaro iniciatyva, ką, pas mus nėra parlamentarų, kurie turi iniciatyvų? Nereikia apibendrinti, jei tai būtų bendra valia ar nuotaika, labai neramintų ir būtų visiškai netinkama, bet ta yra pripažįstama kaip klaida, tas buvo pasakyta“, – pabrėžė L.Linkevičius.

Jis sakė, kad pavieniai asmenys, ar jie būtų parlamentarai, ar kiti, nesudrums siekio atkurti glaudesnius Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Apie tai buvo kalbama ir ambasadorių susitikime su vicemaršalka, aptarta buvo, kad reikia atkurti parlamentarų ryšius, atkurti tuos formatus, kurie buvo“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie konkrečius žingsnius, ministras sakė, jog svarbiausia – kalbėtis, kad kaimynus pasiektų informacija apie tikrąją situacijos padėtį.

„Mes turėtumėm reguliariai vykdyti ekspertų tarybas, saugumo, gynybos srityje, švietimo srityje, nes yra labai daug klaidinančios informacijos. Aš įsitikinęs, kad mes tikrai pasistūmėjom į priekį ir sutvarkant gimnazijų reikalus, ir atliepiant bendruomenių interesus, bet gana iškreipta informacija perteikiama ir atrodo, kad labai sudėtinga būtų. Reikia susėsti kalbėti faktais ir jie tada eliminuos bet kokias interpretacijas“,– pabrėžė L.Linkevičius.