LIETUVOS POLITIKAI GLOSTO BROKDARIUS

Nekokybiškais darbais garsėjančioms įmonėms netrukus ims svilti padai – ruošiamasi įstatymu patvirtinti brokdarių juodąjį sąrašą ir taip sutramdyti iš biudžeto pinigų lobstančius veikėjus. Tačiau šiuo metu kai kuriems verslininkams pavyksta išsisukti nuo įsipareigojimų, jei valdžioje – partijos bičiuliai.

Iš biudžeto – 60 tūkst. eurų

Istorija dėl vienos nekokybiškai asfaltuotos gatvės byloja, kad kai kuriose savivaldybėse niekam nekyla klausimų, kai viešuosius pirkimus laimi tarybos narių įmonės, o rajonus valdančių politikų sprendimai yra aukščiau už įstatymus.

Skundą dėl Laisvės gatvės Plungės mieste remonto gavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir net Specialiųjų tyrimų tarnyba.

"Tai yra atvira korupcija, tik niekas nenori to įžvelgti. Viena partija valdo rajoną, tad ir tos pačios partijos atstovai gatves asfaltuoja", – apie plungiškių politikų "duobėtus" politinius sprendimus pasakojo Plungės tarybos narys Robertas Endrikas.

Skandalas kilo po to, kai viešąjį konkursą Laisvės gatvės remontui laimėjo Plungės rajono tarybos nario Tomo Raudžio vadovaujama įmonė "Valda". Šis tarybos narys priklauso valdančiajai daugumai. Jis yra Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio narys, kaip ir rajonui vadovaujantis meras Audrius Klišonis.

Konkurso būdu liberalo įmonė laimėjo gatvių asfaltavimo darbų konkursą 207 tūkst. litų sumai. Tai yra apie 60 tūkst. eurų. Rangovai turėjo išasfaltuoti Laisvės gatvės ruožą, kuriame asfalto danga buvo tiesta maždaug prieš 20 metų.

"Juokas pro ašaras, bet baigus darbus plungiškiai, važiuodami šia gatve, stabdė automobilius ir lipo iš jų apsižiūrėti – ar tik nėra kiaura jų mašinos padanga. Visi kraipė galvas. Mašinos dreba, dunda. Akivaizdu, kad kelio danga yra nekokybiška", – aiškino R.Endrikas.

Kompensavo broką?

Pasirodo, Plungės rajono savivaldybės administracija dar 2015 m. liepos 1 d. raštu informavo Kelių direkciją, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis atliko gatvės, kuriai galioja garantinis terminas, apžiūrą.

Konstatuota, kad Laisvės gatvės kapitalinio remonto darbų defektai pagal darbus vykdžiusios įmonės "Valda" pateiktą garantinį raštą turi būti ištaisyti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

"Kelių direkcijos nuomone, tai pati savivaldybė turėtų reikalauti, kad rangovas laikytųsi įsipareigojimų. Kodėl tai nebuvo padaryta, aš nežinau", – tikino Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.

Plungės savivaldybės vadovai ne tik nespaudė rangovo taisyti broko, negrasino sankcijomis, o pasielgė priešingai. Brokdariu pripažintas rangovas gavo dar daugiau darbų – buvo nurodyta išasfaltuoti kitą vietą – Babrungo gatvės dalį.

Garantija – 5 metai

Paklaustas, kokiu teisės aktu vadovaudamasi savivaldybė nusprendė nesilaikyti Statybos įstatymo, kuriame aiškiai pabrėžta, kad bet kokie statybos darbai turi būti atlikti kokybiškai, o aptikti defektai turi būti šalinami per nustatytą statinio garantinį terminą, Plungės meras rėžtelėjo iš kojų verčiantį atsakymą.

"Vadovautasi protingumo kriterijumi", – atsakė A.Klišonis.

Statybos įstatyme numatyta, kad skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai. O statinio rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso numatyta tvarka per šį terminą privalo pašalinti defektus.

Apmovė direkciją?

Peršasi išvada, kad Plungės savivaldybė, švelniai tariant, apgavo Kelių direkciją. Tam, kad rangovui būtų išmokėti pinigai, darbų priėmimo aktai su rangovų įsipareigojimais šalinti defektus buvo perduoti. Rangovas pinigus gavo, bet broką paliko.

"Pats meras viename komitetų yra pareiškęs, kad kol kas nė vienam plungiškiui akiniai nuo nosies nenukrito ir nė vienam dantys nepabiro. Vadinasi, gatve važiuoti galima. Bet jei vadovausimės tokia logika, tai kur nueisime? Man įdomu, ar nuo pakalbėjimų posėdžiuose brokas pats išsilygina? Ir kokiu įstatymu vadovaujantis galima net netaisyti broko?" – savivaldybės vadovų požiūrį į rangovų darbus apibūdino R.Endrikas.

Meras A.Klišonis rašte tarybos nariams pažymėjo, kad "savivaldybės administracija neįžvelgia poreikio iš naujo asfaltuoti ar kitaip tvarkyti ne visai kokybiškai išasfaltuotas Laisvės gatvės dalis tarp sankryžų su Kalniškių ir Rietavo gatvėmis, nes susidarę nelygumai nesukelia vairuotojams problemų".

Išeitų, kad Plungės merui geriau matyti, kas yra geriausia vairuotojams, tik jis gali spręsti, kas yra kokybė, ir tik rajono valdžia gali kalbėti visų rajono vairuotojų vardu.

Tvarkė mažesnį plotą

Kelininkai turėjo remontuoti per 4 tūkst. kvadratinių metrų Laisvės gatvės ruožą.

"Žinoma, jiems neapsimokėjo. Rangovui geriau remontuoti devynis kartus mažesnį plotą – Babrungo gatvės 548 kvadratinius metrus", – pastebėjo R.Endrikas.

Tačiau rangovas Plungės rajono savivaldybės administracijai yra pateikęs garantinius raštus, suderintus su finansuotoju, tai yra Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Raštuose pažymėta, jog įmonė įsipareigojo "išlyginti asfaltbetonio dangos nelygumus kelio freza ir apdoroti dangą bitumo emulsija bei granito skaldele arba pakloti papildomą 3 cm storio dangą per visą gatvės plotį".

Nušovė du zuikius?

Plungės meras A.Klišonis visoje šioje istorijoje neįžvelgia jokios korupcijos, o kaip tik džiaugiasi nušovęs du zuikius.

"Gatvė atitinka techninius parametrus. Taip, yra nepatogumas dėl banguotumo. Bet, duok Dieve, kad ir kitos Plungės gatvės būtų tokios, kokia ši yra. Pinigų suma buvo tokia. Būtų pasirinktas kitas variantas, kad ir kitoje miesto dalyje būtų išasfaltuota gatvė. Kažkokio nepatogumo bus Laisvės gatvės gyventojams, bet ir Babrungo gatvės gyventojai laukė naujos gatvės", – tikino meras.

Atliko bandymus

Plungės meras tikino, kad šių gatvių remonto darbuose techninę priežiūrą atliko įmonė "Kelvista".

Tai ši įmonė pateikė laboratorinių bandymų ataskaitas. Jose pažymima, kad asfaltbetonio mišinyje trūksta bitumo ir asfaltbetonio gamyboje panaudotas kietesnės markės bitumas.

Tai reiškia, kad lyg ir norėta geresnės kokybės, naudotas kietesnės markės bitumas. Tačiau asfalto dangos nelygumų šis faktas neužlygina.

Įmonės "Kelvista" atstovai dėl neaiškių priežasčių nesiteikė dienraščiui komentuoti situacijos.

Iš Plungės savivaldybės pateiktų dokumentų matyti, kad rangovų brokas įvertintas 6,9 tūkst. eurų.

Tačiau pati savivaldybė aiškina, kad nuostolių nepatyrė, nes už 7,7 tūkst. eurų rangovas atliko asfaltavimo darbus Babrungo gatvėje.

"Jie išleido daugiau, nei būtų taisę gatvę. Jiems būtų tekę nufrezuoti paviršinį sluoksnį ir uždengti naują sluoksnį. Būtų tekę dengti ne tokį storą asfalto sluoksnį, koks buvo uždėtas Babrungo gatvėje", – akcentavo A.Klišonis.

Nelygiaverčiai mainai

Tačiau ar iš tiesų įvyko lygiaverčiai mainai, kaip teigia pats Plungės meras?

Nepriklausomi ekspertai teigia, kad broko ištaisymas pagal minėtą garantinį raštą galėtų atsieiti iki 30 tūkst. eurų. Per 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto kapitalinis gatvės ruožo remontas iš viso kainavo 60 tūkst. eurų.

Išeitų, kad pati įmonė turėtų padengti iš savo kišenės pusę įkainotų darbų sumos. Tačiau šiuo atveju mero partijos bičiulio įmonei labiau apsimoka atlikti labdarą – pakloti asfaltą Babrungo gatvėje vos už 7,7 tūkst. eurų.

Paklaustas, ar neįžvelgia interesų konflikto dėl partijos bičiulio įmonės broko, Plungės meras atsakė vienu sakiniu: "Tai juk rinkimų metai".

Laukia pataisų

Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas J.Gedvilas, paklaustas, kas turėtų priversti rangovą taisyti broką, aiškino, kad tai ne direkcijos reikalas.

"Na, taip, pinigai iš biudžeto. Bet už konkurso organizavimą atsako savivaldybė. Kaip mes galime priversti? Bijau net ką atsakyti. Jei yra brokas, jis turi būti sutvarkytas. Priemonių yra. Gal savivaldybę gali bendruomenė priversti? Blogiausiu atveju Statybų inspekcija gal gali ko nors imtis. Juk yra Statybos įstatymas. O gal Vyriausybės atstovas apskrityje gali ko nors imtis? Tai jų pareiga prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų", – pats sau klausimus bėrė Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

Sukęs galvą, tad kas nutiko Plungėje, kad neveikia joks įstatymas brokui šiame rajone likviduoti, J.Gedvilas tarstelėjo, jog Seimo pavasario sesijoje politikai turėtų apsispręsti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų.

"Jei niekas nesutramdo įmonių, kurios palieka broką, nesilaiko sutarčių, po įstatymo pakeitimo, jas bus galima įtraukti į vadinamuosius juoduosius sąrašus. Tuomet tokios įmonės negalės viešuosiuose konkursuose dalyvauti bent trejus metus. Tik reikia, kad pati perkančioji organizacija to norėtų", – kalbėjo J.Gedvilas.

Ne pirmas skandalas

Plungės rajone tai ne pirmas skandalas, susijęs su viešaisiais pirkimais.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), patikrinusi Plungės rajono savivaldybės administracijos vykdytą supaprastintą mažos vertės lengvojo automobilio pirkimą, konstatavo, kad pirkimas buvo pritaikytas konkrečiai "Škoda Superb" modelio automobiliui.

VPT vertinimu, perkančioji organizacija dirbtinai apribojo realią tiekėjų konkurenciją, pažeidė skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

VPT nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo techninėje specifikacijoje nustatė labai aukštus ir specifinius reikalavimus – tinkančius kelių modelių automobiliams, tačiau pačiam pirkimui skyrė 40 tūkst. eurų (su PVM).

Tokius kainos ir kokybės kriterijus atitinka vienintelis "Škoda Superb" automobilis.

Atsižvelgiant į nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, VPT nuomone, perkančioji organizacija su tiekėju sudarytą sutartį turėtų nutraukti.