K. TUBIUI – LABAI BLOGA ŽINIA IŠ TEISMO: NEGALI EITI MERO PAREIGŲ

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį priėmė nutartį, kad vasarį Anykščių politikui Kęstučiui Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą Panevėžio apygardos teismas pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar dėl prekybos poveikiu nuteistas K. Tubis, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo pranešime pažymima, jog apkaltinamajame nuosprendyje įrodyta, kad K. Tubis nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo kaip mero tarnybine padėtimi, vykdydamas tarnybines funkcijas.

Pasak teismo, K. Tubis, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises bei įgaliojimus naudojo priešingais tarnybai interesams, dėl to jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nutartyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą meras yra valstybės tarnautojas, einantis pareigas valstybės tarnyboje.

Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje.

„Ir nors Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, tai nepaneigia išvados, kad meras, kaip savivaldybės vadovas, turintis savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, eina pareigas valstybės tarnyboje“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Donatas Jatužis.

Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant atitinkamam teisiniam reguliavimui, K. Tubiui pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima jo kaip mero pareigas ir lemia apribojimus jo einamų pareigų srityje.  

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Rinkimų kodekso nuostatas K. Tubį registruoti kandidatu į merus šiemet vykusiuose savivaldos rinkimuose kliūčių nebuvo. Tačiau aplinkybė, kad jis yra išrinktas Anykščių rajono savivaldybės meru, nepanaikina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dirbti valstybės tarnyboje.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.