TERŠIATE APLINKĄ? GALITE NETEKTI TURTO

Aplinkos teršėjai gali netekti turto. Tokią tvarką įteisinti siūlo Aplinkos ministerija. Tiesa, baudos už aplinkos teršimą niekur nedingtų. Kokio turto gali netekti teršėjai ir kodėl jau galiojančių baudų jiems nepakanka, pasakojo Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė.

– Turto konfiskavimas – griežta nuobauda. Kodėl prireikė šios bausmės?

– Visų pirma, turto konfiskavimo institutas šiandien yra įtvirtintas Administracinių nusižengimų kodekse. Bet taikomas fiziniams asmenims. Iš tiesų pastebime atvejų, kad neretai tai – ir juridinių asmenų vykdoma veikla. Tampa labai sudėtinga rasti tą fizinį asmenį. Galų gale matome, kad visgi tai vienos ar kitos įmonės registruotas turtas. Tai tam, kad turėtume tokį nuoseklumą, siekiame įtvirtinti turto konfiskavimo institutą Aplinkos apsaugos įstatyme. Jis būtų taikomas, žinoma, ne tik atliekų išmetimo į aplinką atvejais. Griežtintų juridiniams asmenims taikomą atsakomybę prie ekonominių sankcijų.

– Apie kokias įmones kalbame?

– Kalbame apie visus juridinius asmenis, nesvarbu, mažas ar didelis. Iš esmės koncentruojamės į pačią veiką, už kurią būtų taikoma tokia atsakomybė. Jeigu kalbėtume apie aplinkos teršimą atliekomis, tai turim specializuotas nuostatas dėl jūros teršimo, bendresnes – dėl aplinkos. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio subjektas būtų. Svarbu pabrėžti, kad mes nekalbame apie turtą bendrąja prasme, bet kalbame apie pažeidimo padarymo įrankį ar priemonę. Jeigu tai, pavyzdžiui, laivas, iš kurio išmesti teršalai į jūrą, ar transporto priemonė, su kuria atvežtos atliekos ir išverstos miške, ar kitoje teritorijoje. Tai būtent apie tokio turto konfiskavimą mes ir kalbame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu yra vamzdis, kuriuo teka teršalai į upę. Kur tada turtas? Ar tada taikomos finansinės bausmės?

– Taip, iš esmės visais atvejais taikomos ekonominės sankcijos. O apie turto konfiskavimą mes kalbame kaip apie papildomą priemonę. Pasitaiko piktybinių teršėjų, iš kurių tas ekonomines sankcijas labai sudėtinga išieškoti. Tai tokio griežto sprendimo taikymas čia ir dabar, sakykim, turto paėmimas, kitą kartą yra veiksmingesnis negu pati ekonominė sankcija.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais.

– Ar žadama didinti ir baudas?

– Tam tikri žingsniai jau buvo padaryti praėjusių metų pabaigoje. Būtent priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos. Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo baudos buvo sugriežtintos. Numatyta baudžiamoji atsakomybė už atitinkamo kiekio atliekų išmetimą į aplinką – tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų. Nereikia įrodyti didelio neigiamo poveikio aplinkai, vien už patį faktą gali būti griežčiausia atsakomybė. Ta atsakomybė – laisvės atėmimas iki trijų metų.

– Turto konfiskavimas, baudžiamoji atsakomybė. Kada tai galėtų būti realiai pritaikoma? 

– Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais. Jeigu kalbėtume apie turto konfiskavimo instituto įsigaliojimą, tai lūkestis, kad Seimo pavasario sesijoje jau pritartų šiems Aplinkos ministerijos siūlomiems pakeitimams. Įsigaliojimas numatytas liepos 2 dieną.