– Turto konfiskavimas – griežta nuobauda. Kodėl prireikė šios bausmės?

– Visų pirma, turto konfiskavimo institutas šiandien yra įtvirtintas Administracinių nusižengimų kodekse. Bet taikomas fiziniams asmenims. Iš tiesų pastebime atvejų, kad neretai tai – ir juridinių asmenų vykdoma veikla. Tampa labai sudėtinga rasti tą fizinį asmenį. Galų gale matome, kad visgi tai vienos ar kitos įmonės registruotas turtas. Tai tam, kad turėtume tokį nuoseklumą, siekiame įtvirtinti turto konfiskavimo institutą Aplinkos apsaugos įstatyme. Jis būtų taikomas, žinoma, ne tik atliekų išmetimo į aplinką atvejais. Griežtintų juridiniams asmenims taikomą atsakomybę prie ekonominių sankcijų.

– Apie kokias įmones kalbame?

– Kalbame apie visus juridinius asmenis, nesvarbu, mažas ar didelis. Iš esmės koncentruojamės į pačią veiką, už kurią būtų taikoma tokia atsakomybė. Jeigu kalbėtume apie aplinkos teršimą atliekomis, tai turim specializuotas nuostatas dėl jūros teršimo, bendresnes – dėl aplinkos. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio subjektas būtų. Svarbu pabrėžti, kad mes nekalbame apie turtą bendrąja prasme, bet kalbame apie pažeidimo padarymo įrankį ar priemonę. Jeigu tai, pavyzdžiui, laivas, iš kurio išmesti teršalai į jūrą, ar transporto priemonė, su kuria atvežtos atliekos ir išverstos miške, ar kitoje teritorijoje. Tai būtent apie tokio turto konfiskavimą mes ir kalbame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu yra vamzdis, kuriuo teka teršalai į upę. Kur tada turtas? Ar tada taikomos finansinės bausmės?

– Taip, iš esmės visais atvejais taikomos ekonominės sankcijos. O apie turto konfiskavimą mes kalbame kaip apie papildomą priemonę. Pasitaiko piktybinių teršėjų, iš kurių tas ekonomines sankcijas labai sudėtinga išieškoti. Tai tokio griežto sprendimo taikymas čia ir dabar, sakykim, turto paėmimas, kitą kartą yra veiksmingesnis negu pati ekonominė sankcija.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais.

– Ar žadama didinti ir baudas?

– Tam tikri žingsniai jau buvo padaryti praėjusių metų pabaigoje. Būtent priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos. Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo baudos buvo sugriežtintos. Numatyta baudžiamoji atsakomybė už atitinkamo kiekio atliekų išmetimą į aplinką – tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų. Nereikia įrodyti didelio neigiamo poveikio aplinkai, vien už patį faktą gali būti griežčiausia atsakomybė. Ta atsakomybė – laisvės atėmimas iki trijų metų.

– Turto konfiskavimas, baudžiamoji atsakomybė. Kada tai galėtų būti realiai pritaikoma? 

– Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais. Jeigu kalbėtume apie turto konfiskavimo instituto įsigaliojimą, tai lūkestis, kad Seimo pavasario sesijoje jau pritartų šiems Aplinkos ministerijos siūlomiems pakeitimams. Įsigaliojimas numatytas liepos 2 dieną.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Antradienį Kauno apygardos teismas visus penkis asmenis pripažino kaltais dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotai institucijai bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje. Už tai jiems skirtos 7–15 tūkst. eurų baudos. Bendrai jiems skirta beveik 58 tūkst. eurų baudų.

Teismo sprendimu iš kaltinamųjų lygiomis dalimis bus konfiskuotas ir iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 311,6 tūkst. eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius, panevėžietis H. B., nuo 2015 metų sausio iki 2019 metų gegužės Panevėžio, Kauno ir Prienų miestuose bei rajonuose, siekdamas naudos sau ir nusikalstamų veikų bendrininkams, subūrė organizuotą grupę, veikusią pagal jo parengtą planą.

Kartu su kitos bendrovės direktoriumi iš Birštono A. M., šios bendrovės buhaltere ir vadybininke bei trečios bendrovės vadybininku, minėtas asmuo apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą bei pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą.

Už tai jiems skirtos 7–15 tūkst. eurų baudos. Bendrai jiems skirta beveik 58 tūkst. eurų baudų.

 

Kaltinamieji nusikalstamas veikas vykdė iš Prancūzijos gabendami ir Lietuvoje parduodami naudotus automobilius. Tyrimo duomenimis, 2015–2017 metais įsigijus Prancūzijoje 29 automobilius, finansinėje apskaitoje buvo nurodyta daugiau nei 102 tūkst. eurų didesnė jų vertė, dėl to neteisėtai padidinus bendrovės sąnaudas, neteisingai apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas bei 17 tūkst. 666 eurais sumažintas mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad kaltinamieji vien 2017 metų rugpjūčio–gruodžio mėnesiais į finansinę apskaitą neįtraukė 86 automobilių pirkimo–pardavimo ūkinių operacijų ir neapskaitė beveik 484 tūkst. eurų gautų pajamų už parduotus automobilius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad per dvejus metus bendrovės apskaitoje 174 atvejais sumažinus Lietuvoje parduodamų automobilių kainas, nedeklaruota 243 tūkst. eurų gautų pajamų. Skaičiuojama, kad per tiriamąjį laikotarpį A. M. vadovaujama bendrovė išvengė sumokėti beveik 104 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčio.

Minėti asmenys taip pat pripažinti kaltais dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Paaiškėjo, kad iš A. M. bendrovės, organizavus apgaulingą apskaitos tvarkymą, pasisavinta beveik 312 tūkst. eurų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė  kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Antradienį Kauno apygardos teismas visus penkis asmenis pripažino kaltais dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotai institucijai bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje. Už tai jiems skirtos 7–15 tūkst. eurų baudos. Bendrai jiems skirta beveik 58 tūkst. eurų baudų.

Teismo sprendimu iš kaltinamųjų lygiomis dalimis bus konfiskuotas ir iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 311,6 tūkst. eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius, panevėžietis H. B., nuo 2015 metų sausio iki 2019 metų gegužės Panevėžio, Kauno ir Prienų miestuose bei rajonuose, siekdamas naudos sau ir nusikalstamų veikų bendrininkams, subūrė organizuotą grupę, veikusią pagal jo parengtą planą.

Kartu su kitos bendrovės direktoriumi iš Birštono A.M., šios bendrovės buhaltere ir vadybininke bei trečios bendrovės vadybininku, minėtas asmuo apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą bei pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamieji nusikalstamas veikas vykdė iš Prancūzijos gabendami ir Lietuvoje parduodami naudotus automobilius. Tyrimo duomenimis, 2015–2017 metais įsigijus Prancūzijoje 29 automobilius, finansinėje apskaitoje buvo nurodyta daugiau nei 102 tūkst. eurų didesnė jų vertė, dėl to neteisėtai padidinus bendrovės sąnaudas, neteisingai apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas bei 17 tūkst. 666 eurais sumažintas mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad kaltinamieji vien 2017 metų rugpjūčio–gruodžio mėnesiais į finansinę apskaitą neįtraukė 86 automobilių pirkimo–pardavimo ūkinių operacijų ir neapskaitė beveik 484 tūkst. eurų gautų pajamų už parduotus automobilius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad per dvejus metus bendrovės apskaitoje 174 atvejais sumažinus Lietuvoje parduodamų automobilių kainas, nedeklaruota 243 tūkst. eurų gautų pajamų. Skaičiuojama, kad per tiriamąjį laikotarpį A. M. vadovaujama bendrovė išvengė sumokėti beveik 104 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčio.

Minėti asmenys taip pat pripažinti kaltais dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Paaiškėjo, kad iš A. M. bendrovės, organizavus apgaulingą apskaitos tvarkymą, pasisavinta beveik 312 tūkst. eurų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė  kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taip Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba rašė straipsnyje „Politico“ leidiniui.

„Įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas yra teisingas ir teisėtas. Šios lėšos padės kompensuoti dalį Rusijos padarytos žalos ir padės Ukrainos gynybai“, – teigė D. Kuleba.

Jis pavadino veidmainiškais kai kurių asmenų ir institucijų Vakaruose veiksmus, kurie vis dar tam trukdo, griebdamiesi radikalaus formalizmo ir teigdami, kad pažeidžiami teisės viršenybės principai.

„Kai kurie Vakarų bankininkai ir institucijos dešimtmečius padėjo Rusijos oligarchams plauti ir saugoti savo nešvarius pinigus, ir neprisimenu, kad kas nors iš jų būtų kalbėjęs apie teisės viršenybės principus, kai priglausdavo tuos neteisėtai uždirbtus pinigus“, – rašė D. Kuleba.

Šios lėšos padės kompensuoti dalį Rusijos padarytos žalos ir padės Ukrainos gynybai.

Kartu Ukrainos diplomatijos vadovas paminėjo valstybės agresorės pareigą atlyginti padarytą žalą ir JT Chartijoje numatytą leidimą imtis atsakomųjų priemonių dėl tarptautiniu mastu padarytų neteisėtų veiksmų. D. Kuleba taip pat kritikavo skeptikus, kurie baiminasi, kad konfiskavimas destabilizuos Vakarų finansų sistemą. Pasak jo, autoritetingi ekspertai jau atmetė šias baimes.

„Ir mes aktyviai dirbame su savo partneriais, nes bendras G7 ir ES šalių sprendimas taip pat dar labiau sumažintų bet kokią tokio pobūdžio riziką“, – pabrėžė Ukrainos ministras.

Jis mano, kad po Rusijos turto konfiskavimo kiti agresoriai gerai pagalvos prieš darydami panašius veiksmus.

Kartu ministras pažymėjo, kad daugiau kaip 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos centrinio banko turto užtektų atkurti Ukrainos transporto infrastruktūrą, 3,5 tūkst. švietimo įstaigų, daugiau kaip 1,2 tūkst. medicinos įstaigų ir pastatyti naują hidroelektrinę.

Kaip pranešama, vasario 24 dieną G7 šalių grupė paskelbė pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad Rusijos turtas bus įšaldytas jų jurisdikcijose iki Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pabaigos.

Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karo veiksmus Ukrainoje, priimdama daugybę griežtų cenzūros įstatymų. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje buvo įkalinta dešimtys oponentų.

Pagal naująjį įstatymą valdžios institucijos gali konfiskuoti pinigus, nuosavybę, turtą ir vertybes iš asmenų, nuteistų už Maskvos karo Ukrainoje kritiką.

Įstatymas taip pat gali būti taikomas iš šalies pasitraukusiems asmenims, kurių turtas yra likęs Rusijoje.

Kremlius tvirtino, kad įstatymas neturi nieko bendra su turto konfiskavimu sovietmečiu, ir pareiškė, kad nuogąstavimai, jog juo gali būti piktnaudžiaujama, yra nepagrįsti.

„Kartu su jumis turėsime galimybę įvertinti, kaip praktiškai vykdomas įstatymas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad nederėtų iš anksto reikšti susirūpinimą.

V. Putinas pasirašė dokumentą praėjus kelioms savaitėms po to, kai įstatymo projektui pritarė Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma.

Praėjusį mėnesį Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas tvirtino, kad įstatymas yra nukreiptas prieš niekšus ir Rusijos išdavikus.

Šimtus tūkstančių rusų, kurie išvyko iš Rusijos protestuodami prieš karą, Maskva vadina išdavikais.

Įstatymas įsigalioja prieš antrąsias puolimo Ukrainoje metines ir likus mėnesiui iki Rusijos prezidento rinkimų.

Dėl to pareigūnai birželio mėnesį Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui pateikė siūlymą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau kaip 450 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimo. Tai pirmasis toks turto tyrimas Lietuvos policijoje.

Praėjusių metų liepos mėnesį Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnai atlikę pareigūnams žinomo kauniečio ir artimai su juo susijusių dviejų kauniečių vardu registruoto turto analizę nustatė, kad  jų vardu registruoto ir valdomo turto bendra vertė neatitinka jų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Pareigūnai nustatę šias aplinkybes kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su siūlymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymu inicijuoti turto tyrimą šių asmenų atžvilgiu. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.

Pagal pateiktus duomenis buvo pradėtas minėtų asmenų turto tyrimas. Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnams atlikus kruopštų ir išsamų asmenų turimo turto, jo įgijimo aplinkybių, pajamų ir išlaidų vertinimą, nustatyta, kad įgytas nekilnojamasis turtas Palangoje, Kauno mieste bei Kauno rajone, taip pat prabangūs automobiliai. Tyrimo metu surinkti duomenys  leidžia manyti, kad oficialių šio turto savininkių gaunamų pajamų tokios vertės turtui įgyti nepakanka.

Pareigūnai šių metų birželio mėnesį Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui pateikė siūlymą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau kaip 450 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimo. 

Prieš trejus metus, 2020-aisiais metais, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai. Kauno apskr. Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnų atliktas turto tyrimas yra pirmasis toks tyrimas Lietuvos policijoje, kuris buvo perduotas teismui.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šis jaunystėje už turtinius nusikaltimus teistas į penktą dešimtį įkopęs asmuo yra tarnybų, besigalynėjančių su organizuotu nusikalstamumu, akiratyje.

Kaip pranešama, tyrimas dėl dviejų moterų, artimais ryšiais susijusio su juo, turto neatitikimo jų teisėtoms pajamoms buvo pradėtas pernai liepą, gavus apie tai informacijos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK).

Minėtos moterys, portalo kauno.diena.lt žiniomis, – šio asmens mama ir sugyventinė, turinčios savo vardu tris žemės sklypus pajūryje, du namus – Kauno rajone, kurių bendra vertė – 178 tūkst. eurų, du automobilius, kainuojančius apie 72 tūkst. eurų, bei banko sąskaitose – 284 tūkst. eurų. 

Bendra valstybės naudai prašomo konfiskuoti turto vertė – daugiau negu 450 tūkst. eurų.

Su tokiu prašymu į Kauno apygardos teismą vakar kreipėsi šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Nuo 2020 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, tai – jau trečia Kauno apygardos teismui perduota tokia byla. Tačiau pirmoji, kurią parengė minėto prokuroro vadovaujami Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnai.

Viena iš bylų jau išnagrinėta ir priimtas prokuroro prašymą tenkinantis sprendimas, kuris yra apskųstas.

Minėtame Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, kad sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, jog yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad nusikalsti būtų nenaudinga.

Be to, taikant turto konfiskavimą bus išieškota daugiau nei 190 tūkst. eurų turto, trečiadienį pranešė ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Lietuvos apeliacinis teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pirmadienį paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kaltais pripažinti devyni asmenys: trys dabar jau buvę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritorinių skyrių vedėjai bei šeši juos papirkę asmenys.

Pasak STT, teismas, atmetęs kaltinamųjų gynėjų apeliacinius skundus, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo dėl kyšininkavimo nuteisti du buvę NDNT Klaipėdos teritorinių skyrių vedėjai, jiems skirtos galutinės baudos: Olgai Kulik – 34 tūkst. 873 eurų bauda, konfiskuoti gauti 2 tūkst. 720 eurų kyšiai, o Mindaugui Gyliui skirta 37 tūkst. 509 eurų bauda, konfiskuoti gauti 4 tūkst. 760 eurų kyšiai.

Taip pat jiems atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko taikytą išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau sumažino konfiskuotino turto dydį, ir iš O. Kulik konfiskavo daugiau nei 39 tūkst. 600 eurų turtą, neatitinkantį pajamų, esant pagrindui manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu, iš M. Gylio – daugiau nei 139 tūkst. 300 eurų turtą.

Teismas šioje byloje buvusią NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėją Reginą Intienę pripažino kalta dėl prekybos poveikiu. Jai skirta galutinė 14 tūkst. 913 eurų bauda ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus, taip pat konfiskuoti kaip kyšiai gauti 3 tūkst. 730 eurų.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad buvusi NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėja R. Intienė, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais, pažadėjusi paveikti juos, daugiau nei 20 kartų savo ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus dėl darbingumo lygio arba jo termino nustatymo, naudai priėmė neteisėtą piniginį atlygį.

Dalį kyšio ji perduodavo buvusiems NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyrių vedėjams O. Kulik ir M. Gyliui.

Taip pat teismas šioje byloje pripažino kaltais dar šešis asmenis, kurie buvo teisiami dėl prekybos poveikiu ar papirkimo, jiems skirtos galutinės baudos – po 1 tūkst. 883 eurus.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad viena kaltinamoji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šioje didelės apimties byloje dėl 2009-2010 metais įvykdytų nusikaltimų kaltais pripažinti 24 asmenys, tarp jų – ir buvę muitininkai.

Šios bylos duomenimis, per dvejus metus į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis vilkikais neteisėtai įvežta ir išvežta cigarečių, kurių muitinė vertė viršijo 10 mln. eurų. Nelegaliai per sieną gabenta arba bandyta pergabenti daugiau nei 84,6 mln. vienetų kontrabandinių rūkalų iš Rusijos.

Apeliacinis teismas pernai buvusiam policijos pareigūnui V. Karaliui skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, S. Čebatoriui – penkerių metų bausmę.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepaisant ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, atsižvelgiant į minėtų nuteistųjų organizuotų nusikaltimų sunkumą ir didelį skaičių, jų vaidmenį organizuojant šiuos nusikaltimus, jiems paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nepažeidžia proporcingumo bei teisingumo principų“, – pranešime žiniasklaidai skelbė LAT.

V. Karaliaus ir S. Čebatoriaus skundus dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo teisėjų kolegija tenkino iš dalies: LAT sprendimu, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų anksčiau nuspręsta išieškoti trijų vilkikų vertę atitinkančius 30,8 tūkst. eurų.

Vis dėlto šiems ir kitiems bylos nuteistiesiems palikta įvairiomis dalimis atlyginti dalį dar aštuonių vilkikų ir jų puspriekabių vertės, kuri siekia 153 tūkst. eurų.

Anot teisėjų kolegijos, tam tikrais atvejais sprendimas sprendimas išieškoti iš nuteistųjų konfiskuotino turto (vilkikų ir puspriekabių) vertę neatitiko įstatyme nustatytos būtinos sąlygos.

„Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad keliuose bylos epizoduose transporto priemonės turėjo būti konfiskuotos natūra, bet to nebuvo padaryta dėl neaiškių priežasčių, tokią situaciją vertino nuteistųjų naudai ir kai kurių transporto priemonių verčių išieškojimą iš nuteistųjų pripažino neatitinkančiu būtinų įstatymo nustatytų sąlygų“, – informavo LAT.

Muitinės pareigūnai nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotomis grupėmis su kitais kontrabandą organizavusiais ir vykdžiusiais asmenimis.

Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Teisėjų kolegija taip pat pritarė Apeliacinio teismo išvadai, kad prokuroro kasaciniame skunde nurodyti nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami kaip organizuota grupė, o ne dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje.

„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustatant nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius, aktualu įvertinti ne tik nusikaltimų vykdymo organizuotumo lygį, bet ir paties bendrininkų junginio struktūrinius elementus“, – skelbia LAT.

Teismas atmetė nuteistų buvusių muitinės pareigūnų argumentus, kad jie nepagrįstai nuteisti už kontrabandos nusikaltimus.

Pasak teismo, kyšį priėmęs muitinės pareigūnas, kontrabandą organizuojantiems ir tarpininkaujantiems asmenims neatlikęs detalaus krovinio tikrinimo, mažina jo suradimo riziką, palengvina nusikalstamos veiklos padarymą.

„Todėl tokios veikos pagrįstai kvalifikuojamos ne tik kaip nusikalstamos veikos valstybės tarnybai, bet ir kaip padėjimas vykdyti kontrabandos nusikaltimus. Teisėjų kolegija taip pat pritarė išvadai, kad muitinės pareigūnai nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotomis grupėmis su kitais kontrabandą organizavusiais ir vykdžiusiais asmenimis“, – rašoma LAT pranešime.

Pritarta ir teismų išvadai, kad nuteistieji, pripažinti kaltais dėl dalyvavimo atskiruose bylos epizoduose įvežant cigaretes į Europos Sąjungos teritoriją, už padarytą žalą atsako solidariai.

KT pirmadienį pranešė, jog priėmė nagrinėti individualų konstitucinį skundą dėl Baudžiamojo kodekso nuostatų, susijusių su išplėstiniu turto konfiskavimu, atitikties pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasak pranešimo, į KT kreipėsi už kyšininkavimą teistas asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu buvo pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas.

Skunde nurodoma, kad Konstitucija įtvirtina teisę į nuosavybę, ir nors šį teisė nėra absoliuti, pagal dabartinį reguliavimą išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti pakanka teismo abejonės dėl turto įsigijimo teisėtumo.

Pasak skundo, turtas gali būti konfiskuotas remiantis vien prielaida, jog galbūt buvo įgytas neteisėtai, nors jo sąsajos su nusikalstama veika nėra įrodytos, ir tai iš esmės leidžia nusavinti asmens turtą, kuris nebūtinai yra gautas neteisėtu būdu.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Turtas gali būti konfiskuotas iš asmens, kuris pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir nepagrindžia didelės vertės, per 9,5 tūkst. eurų, turto įsigijimo teisėtumo.