AR TIKRAI BŪTINA ILGINTI MOKSLO METUS?

Švietimo ir mokslo ministerija jau ne pirmą kartą svarsto galimybę koreguoti mokslo metų trukmę – šįsyk norima ilginti 10–15 dienų. Tokius planus Vyriausybė pradėjo regzti įvertinusi kitų šalių patirtį. Esą dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti, suspausti ugdymo turinį.

Maža to, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, Lietuvoje vaikai turi vienus trumpiausių mokslo metų Europoje ir daugiausia atostogų.

Šis valdininkų sumanymas papiktino mokinius, jų tėvus ir pačius švietimiečius. Besipriešinančiųjų sukurtą elektroninę peticiją jau pasirašė beveik 31 tūkst. šalies gyventojų. Nepritariantieji naujovėms tikisi, kad dėmesį į tai atkreips Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija.

Vieni teigia, kad, patvirtinus naujovę, mokiniai pradės masiškai bėgti iš pamokų, nes mokymosi krūvis – ir taip didelis. Todėl vaikai privalo poilsiauti visą vasarą. Kiti tokius pareiškimus laiko absurdiškais ir džiaugtųsi, jei atostogos mokiniams būtų trumpesnės. Mat kelis vaikus auginantiems tėvams vasarą tenka gerai pasukti galvą, kur padėti savo atžalas, kad šie nesitrintų gatvėse, o prasmingai leistų laisvalaikį.

Už

Jurgita Pocienė, penkių vaikų mama, daugiavaikių šeimų asociacijos "Mes" vadovė:

– Pirmiausia, tai nėra drastiškas mokslo metų ilginimas, kad būtų prasminga jam priešintis. Be to, trys mėnesiai nieko neveikimo mokiniams nėra gerai. Daugelyje Vakarų Europos valstybių vaikai neturi tokių ilgų vasaros atostogų, kaip Lietuvoje. Juk tėvams užimti savo atžalas tris mėnesius tampa tikru galvos skausmu. Pati esu ne kartą girdėjusi dejones, esą mokiniams trūksta poilsio, bet ką tuo metu daryti dirbantiems tėvams? Dažniausiai mažamečiai tiesiog trinasi gatvėje. Juk vasaros stovyklos Lietuvoje – brangios. Mano galva, vaikas turi būti kuo daugiau užimtas, kitu atveju jis nueis klystkeliais ir turėsime dar daugiau problemų. O kalbos apie tai, kad mokiniai ims bėgti iš pamokų, yra absurdiškos. Viskas priklauso nuo požiūrio ir tėvų auklėjimo. Jeigu tėvai protingi, paaiškins atžaloms, kad kitaip nebus, ir vaikai tai priims kaip taisyklę. Dažniausiai taip yra, kad, palaiminus iniciatyvą, atsiranda grupė žmonių, kurie jai prieštarauja ir kuria visokias peticijas. Sveiko proto neturėjimas – Lietuvos bruožas. Mamytės dalyvauja laidoje "Prieštarauk", kad tik viską darytų kitaip. Joms visada bus blogai.

Prieš

Nijolė Laužikienė, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė:

– Pastaruoju metu viešojoje erdvėje šia tema vyksta arši diskusija. Ne kartą girdėjau, jog reikėtų ilginti mokslo metus ir tuo pat metu mažinti kasdieninį moksleiviams tenkantį krūvį. Mano nuomone, vargu ar tai ką nors iš esmės pakeistų, juolab – mokslo kokybę ar mokinių rezultatus. Asmeniškai esu už tai, kad būtų peržiūrėtas pats ugdymo turinys, požiūris į vaiką. O tos dvi savaitės ilgesnio mokslo esminių pokyčių tikrai nenulems. Man atrodo, tokie paviršutiniški sprendimai labiau veikimo ir kažko darymo imitacija, negu norėjimas spręsti problemas iš esmės. Dabartinė Lietuvos švietimo sistema, ypač ugdymo turinio ir požiūrio į vaiką atžvilgiu, turi daugiau problemų nei ilgesnės ar trumpesnės vasaros atostogos. Kaip jau minėjau, tai labai panašu į imitacinį veikimą. Sunku pasakyti, ar mokslo metų ilginimui pritartų Seimas, bet, neabejoju, patys pedagogai tam tikrai prieštaraus. Priešinsis ir moksleiviai. Šios visuomenės grupės yra gana aktyvios ir, manau, tikrai už save pakovos. Taigi, veikiausiai šįsyk ilgesni mokslo metai Lietuvoje liks tik siūlymu. Aš, savo ruožtu, ir nelinkėčiau ilgesnių mokslo metų.